Vieni šį reiškinį vadina šių dienų vaiku, o kiti sako, kad net ir nepažįstamas mamas vienijanti draugystė gyvuoja jau labai seniai. Juk susitikusios parke ar mieste dvi nepažįstamos moterys, turinčios panašaus amžiaus vaikus, gali kalbėti keletą valandų ir netgi tapti geriausiomis draugėmis. Internete galima surasti daugybę forumų, kuriuose mamos aptaria vaikų auginimo rūpesčius, dalinasi patirtimi, keičiasi vaikų išaugtais drabužiais, dovanoja jau nebereikalingus daiktus. Daugelyje diskusijų mamos vienbalsiai tvirtina, kad būtų labai liūdna, jeigu jos negalėtų bendrauti su kitomis likimo draugėmis. Maža to, jos netgi organizuoja mamų susitikimus, į kuriuos atvažiuoja kartu su savo mažyliais. Šią vasarą į Kauno zoologijos sodą buvo susibūrusios Mamos dienoraščio forumo lankytojos, jos ne tik kalbėjo apie vaikus, grožį bei sveikatą, bet ir diskutavo, ką joms reiškia mamų draugystė. 

 

“Natūralu, kad mamos bendrauja, nes jos turi bendrą interesą – vaikus. Jeigu matai mamą su tokio pat amžiaus vaiku, tai kodėl jos neužkalbinti? Matai, kad vaikai gali susidraugauti. Netgi šiandien, kai ėjau į zoologijos sodą, mane užkalbino mama, kurios dukrytė piešė. Ji labai paprastai paklausė, gal mes norėtume prisijungti ir kartu piešti. Jeigu eičiau viena, manęs tikrai niekas neužkalbintų...” – sako Atėnė.

 

“Viena akimi žiūri į kompiuterį, kita stebi vaiką... J Mamos visada randa apie ką pašnekėti: vaikai, šeima, maistas, ką vaikai valgo, kokios sauskelnės yra pačios geriausios, jų dydžiai, vaikiški rūbai ir visos kitos temos, kurios aktualios auginant vaiką...” – šypsosi Irvina.

 

“Būti mama – tai ir darbas, ir pramoga, ir poilsis. Žmonės visur nori bendrauti. Per atostogas nuvažiuoji prie jūros, ar pasėdi kavinėje su kompanija, visur norisi bendrauti. Jeigu nebūtų interneto, jei nebūtų mamų susitikimų, tai vyrui taip ir sakau, kad atsidurčiau psichiatrinėje ligoninėje... Aš visada labai veikli, visada tokia buvau, tad man bendravimas reikalingas kaip oras...” – pasakoja Liepa.

 

“Kol neturime vaikų, bendraujame su draugėmis. Kai atsiranda vaikai, atsiranda poreikis bendrauti su tokiomis pat moterimis, tą patį išgyvenančiomis. Vien namuose sėdėti būtų labai liūdna, tad mamų susitikimai, netikėti užkalbinimai gatvėje, kai eini su vaikais, pasikalbėjimas, tai labai praskaidrina kasdienybę”, - tvirtina Kari.    

 

Bendraudamos internete mamos dalinasi patirtimi ir pasinaudoja kitų mamų patarimais.

 

“Mūsiškis niekaip nėjo ant puoduko, man visai patiko vienos mamytės patarimas nuvesti į tualetą, pastatyti jį kaip tikrą vyrą, pasakyti, kad ir  tėvelis daro šitaip... ir tu bandyk... - pasakoja Isila, - mamos pradeda bendrauti aptardamos vaikų auginimo rūpesčius. Ką šiandien valgė pusryčiams, gal nevalgė, kiek sveria, ką moka, kokie pasiekimai ir t.t.”

 

Bendraudamos su savo bendramintėmis ir likimo draugėmis, mamos neretai taip artimai susibičiuliauja, kad galėtų naująsias bičiules pasikviesti ir į savo namus.

 

“Galėčiau išskirti tris keturias mamas, su kuriomis daugiausia bendrauju forume, turiu jau susidariusi jų paveikslą, turiu savo nuomonę ir galėčiau jas pasikviesti pas save į namus. Tikrai nebijočiau,- “ įsitikinusi Lora. 

 

 O gal vadinamasis “mamų sindromas” yra tik tuščias laiko gaišinimas? “Mamos žurnalo” vyriausioji redaktorė Neila Ramoškienė sako, kad “mamų sindromas” jai kelia didelę nuostabą, nes prieš 15-20 metų mamos bendraudavo daug mažiau, tenkindavosi mamų, seserų ar gerų draugių suteikta informacija ir patarimais. “Dabar pradedi lauktis ir jau įstoji į betarpišką mamų bendruomenę, tad bet kurį gyvenimo momentą, ar tai būtų vidurnaktis ar naujųjų metų naktis, gali įsijungti kompiuterį, nukeliauti į mamų forumą ir atsidurti būryje tokių, kaip tu”, - pastebi N.Ramoškienė. Jos nuomone, vaikų auginimas yra tik viena iš daugybės gyvenimo sričių, ji gal ir gali suvienyti žmones, bet tik labai trumpam etapui. 

 

Jos kolegė Ginta Liaugminienė įsitikinusi, kad mamų draugystė senas, jau ne vieną dešimtmetį egzistuojantis reiškinys. Jos nuomone, panašaus amžiaus vaikai gali suartinti ir labai skirtingas moteris. “Manau, kad ta mamų bendruomenė, tas mamų sindromas buvo gyvas visada, tik dabar, atsiradus internetui, pamatėme, koks jis galingas. Jis gali vienyti skirtingų miestų, skirtingose valstybėse gyvenančias moteris, dabar įsitikinome, kokia galinga jėga tai yra,” - sako žurnalistė Ginta Liaugminienė.

 

Psichologė Sigita Dirgėlienė įsitikinusi, kad žmonėms būdingas noras priklausyti kažkokiai socialinei grupei. Kūdikį pagimdžiusi ir laikinai nedirbanti moteris tampa tarsi izoliuota nuo visuomenės, gal todėl ji stiprybės semiasi savo bendraminčių būryje. “Kai moteris pagimdo kūdikį, ji pradeda ieškoti artimų žmonių, kuriems kartu su ja būtų įdomu aptarinėti kūdikio augimo, maitinimo, šlapinimosi, tuštinimosi, ėjimo pas gydytojus, rūbų parinkimo ir kt. klausimus.  Todėl natūraliai ji susipažįsta su mamų bendruomene, kuri yra jos aplinkoje. “ – sako psichologė S.Dirgėlienė. Jos teigimu, tai labai svarbu moteriai, kuri išeina iš jai įprastos aplinkos, iš darbo. Jeigu moteris negalėtų ateitį į mamų grupę, jai būtų labai sunku ištverti tris metus vienišumo ir izoliacijos nuo visuomenės. “Atėjusi į naują socialinę grupę, moteris  jaučiasi ne vieniša, ji vėl turi savo ratą artimų žmonių”, -  pastebi psichologė.

 

Anot specialistės, visa tai egzistuoja jau labai seniai. Anksčiau ištekėjusi moteris pakeisdavo savo išvaizdą, pradėdavo nešioti nuometą, kitokius drabužius, ji pakeisdavo ir savo elgesį, pradėdavo elgtis kaip dera ištekėjusiai moteriai. “Tas priklausymas moters motinos, auginančios kūdikį ar mažą vaiką, grupei, kartais tampa epizodiškai trumpu reiškiniu, - sako S.Dirgėlienė, - o vis dėto reikėtų atkreipti dėmesį, kad nors moteris ir tampa motina, bet psichologiškai, socialine ir įgūdžių prasme ji dar netampa motina, ji tik mokosi ja būti.”  Tad psichologės  nuomone, labai naudinga domėtis mamų forumais, bendrauti su moterimis, auginančiomis panašaus amžiaus vaikus, ieškoti literatūros vaikų auginimo klausimais. Ir svarbu tą daryti, ne tik kūdikystėje, bet ir vėliau, kiekviename vaiko vystymosi tarsnyje. “Labai gerai turėti draugių, pažįstamų, ir artimų žmonių, ir visai svetimų, kuriuos sutinkame bendraudami internete, kad moteris gautų įgūdžių, kurie reikalingi vaikui auginti ir paauglystėje, ir netgi, kai tas vaikas užauga, kad ji sugebėtų jį paleisti į savarankišką gyvenimą”, - sako psichologė S.Dirgėlienė.

 

 

Auksė Kontrimienė