Ar pastebėjote, mūsų „grietinėlės” atstovai atostogoms renkasi, regis, patį
nykiausią mėnesį - vasarį. Ir skrenda į Venesuelą, Šri Lanką, t.y. ten, kur
termometro stulpelis „įsikibęs” į trisdešimties laipsnių padalą.
Kaimo žmonės irgi atostogauja žiemą. Tik tuomet, kai nudirbti
visi lauko darbai, jie gali išsitiesti ant šilto pečiaus.
„Miestelėnai atostogauja vasarą ne dėl mados užgaidų, -
teigia psichologas Olegas Lapinas, - o dėl neįvardyto noro - grįžti į gamtą.
Jiems reikia to, ką kaimo žmogus turi visą parą: saulės, oro ir vandens.” Tik
tuomet jie pailsi nuo griežtai išlygintų kostiumų, spūsties transporte ir
įkaitusio asfalto. Todėl psichologas kaimo žmogui pataria atostogauti mieste:
aplankyti puošnias parduotuves, teatrus, muziejus.
Turtingi užsieniu „perserga”
greičiau
Daugelis svajoja atostogauti užsienyje, tikėdamiesi patirti
naujų įspūdžių. Tačiau nepamirškite, kad kiekviena kelionė - tai bagažas,
muitinės, lėktuvai, dulkės ir fizinis nuovargis.
Kap teigia O.Lapinas, išsvajotame užsienyje jus gali kamuoti
kalbos barjeras, vienatvės ir ilgesio jausmas. Todėl visai nenuostabu, kad
žmonės, kurie prieš kelis metus veržėsi į užsienį, dabar atostogauja Lietuvoje.
Juk čia galima surasti daug ramių vietelių poilsiui.
Turtuoliai sako, jog didžiausia vertybė yra ramybė, todėl šis
sluoksnis užsieniu „perserga” greičiau. Negalintys sau to leisti - svajoja.
Psichologas teigia, jog svajonės - pats gražiausias dalykas, kol jų yra - yra
prasmės gyventi ir siekti. Jei iš tikrųjų labai norite keliauti - viskas jūsų
rankose. Svajokite ir taupykite kelionei, nors ir keletą metus.
Kurortai - neoficiali pažinčių
vieta
Kurortiniai romanai visuomet baigiasi su kurortinio miestelio
geografinės teritorijos riba. Jie būna trumpi ir „drąsūs”, nes kurortai - tai
lyg neoficiali pažinčių vieta. Čia vieniši žmonės lengviau susiranda panašius į
save. Nuo ankstyvo ryto niekas niekur neskuba, visi turi laiko pusryčiams,
pokalbiams, įvairioms pramogoms, todėl susipažįstant nėra jokio
pasipriešinimo.
Be to, tai puiki proga parodyti save ryškiausiomis spalvomis.
Pavyzdžiui, pliaže, „įsmukus” į naują bikinį, moterys mielai demonstruoja savo
figūrą, kurią visus metus dailino plušėdamos sporto salėse. Psichologas teigia,
jog vienas iš svarbių dalykų - nors kartą per metus įsitikinti, kad tu esi
gražus, kad tu dar patinki.
Tad kur atostogaujate,
lietuvaičiai?
Stambios užsienio kompanijos
distributorius:
Verslo reikalais išvažinėjau visą Europą. Porą kartų per
metus tenka važiuoti į Japoniją. Jūs manote, kad man tai patinka? Pirmą kartą
skrisdamas į Tokijų labai džiaugiausi. Tačiau porą savaičių „pamitęs” ryžiais ir
pajutęs „geležinę” tos „gremėzdiškos” šalies tvarką, nusivyliau.
Jei visgi kas nors planuotų skristi į Japoniją, patarčiau
tinkamai pasirinkti laiką, nes nuo liepos iki rugsėjo pabaigos ten vyrauja labai
drėgnas ir tvankus oras. O rugsėjo mėnuo - žemės drebėjimų ir uraganų
metas.
Geriausia važiuoti ankstyvą pavasarį, kai žydi vyšnios.
Rekomenduočiau aplankyti senovinę Japonijos sostinę Kyoto. Patys japonai per
atostogas bėga iš savo šalies į Havajus arba Ameriką.
Dabar mano atostogų kraštas - Lietuva. Kiekvieną vasarą su
savo studijų draugais plaukiu Žeimena su baidarėmis. Mane ramina vandens
čiurlenimas, nepakartojama gamta ir draugai. Beje, šis poilsio būdas labai
pigus. Dviems savaitėms pakanka įsigyti maisto konservų ir gero vyno.
Vidurinės mokyklos mokytoja:
Kai buvo maži vaikai, visa šeima važiuodavome atostogauti į
Nidą. Tuomet profsąjungos išskirdavo kelialapius poilsio namuose. Vieną kartą už
nuopelnus darbe buvau apdovanota kelialapiu į Krymą. Prisimenu, belaukdama
atostogų svajojau apie skaisčią saulę, egzotiškus vaisius, šiltą jūrą....
Tačiau tris savaites pabuvusi Fiodosijoje, besislapstydama
nuo saulės, besimaudydama jūroje tarp medūzų, bevaikštinėdama šiukšlinose
gatvėse, pasiilgau namų. Norėjau kuo greičiau patekti į savo kolektyvinį sodą,
kur šiltnamyje noko pomidorai. Deja, sugrįžusi juos radau nugeibusius...
Šią vasarą mielai nuvažiuočiau kur nors į užsienį, tačiau
neturiu tiek pinigų. Todėl per atostogas kolektyvinime sode su vyru baigsime
statyti namelį.
Vadybininkė:
Vasarą važiuosiu pas mamą į kaimą. Mano vaikai tą mėnesį
paprastai išsiunčiami į vasaros stovyklas, o vyras atostogauja tik žiemą -
važiuoja į sanatoriją.
Aš pas mamą vėl pasijuntu maža mergaite. Atsikėlusi iš ryto
praveriu mažos klėtelės langą ir įkvėpiu oro, kvepiančio žiedadulkėmis. Visai
nereikia rūpintis makiažu, apsisiaučiu satino chalatėlį ir basa bėgu išsimaudyti
į ežerą. Dienomis, kai nestipriai kaitina saulė, padedu mamai kapstytis
daržuose, vakare abi einame melžti karvių.
Kas gali būti geriau už žaliuojančią kaimo vasarą, šviežio
pieno puodelį ir naminius lašinius su šviežiomis daržovėmis? Prisimenu, praeitą
vasarą sutapo mano ir seserų atostogos kaime. Iki išnaktų kalbėdavome apie
vaikus ir vyrus, apie jaunystės meiles... Tik po tokių atostogų jaučiuosi vėl
pasisėmusi jėgų.
Jūratė Petraitienė