Pastaruoju metu dažnai spaudoje bei televizijoje kalbama
apie genetiškai modifikuotą maistą. Daugelis mūsų, tikriausiai, dar nežino, kas
tai, nors šie produktai guli parduotuvių lentynose ir ant mūsų kasdieninio
stalo.
Kas tai yra genetinė
modifikacija?
XXI a. pramintas biotechnologijos mokslo amžiumi. Jei
anksčiau naujos augalų veislės būdavo išvedinėjamos metų metais kryžminant
įvairius augalus, dabar molekulinės biologijos metodų pagalba laukiamą rezultatą
galima pasiekti labai greitai.
Tereikia tik geną, nulemiantį tam tikros savybės
pasireiškimą, perkelti į kitą augalą, gyvūną ar mikroorganizmą, ir gausime
norimų savybių naują veislę, rūšį. Taip pat galima iškirpti nepageidaujamą
savybę apsprendžiantį geną, pvz., geną, minkštinantį pomidorus. Kitaip tariant,
įdėjus mažiau sąnaudų, išauginamas didesnis derlius.
Genetiškai modifikuotas maistas – tai toks maistas, kurio
genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų
atsirasti natūraliu būdu. Tokiu būdu pakeičiamas natūralus genotipas ir
išauginamas naujas, genetiškai modifikuotas, augalas. Pvz., genetiškai
modifikuotose sojose yra žymiai daugiau baltymų nei įprastose sojose, genetiškai
modifikuoti pomidorai – mažiau vandeningi.
Dažniausiai augalai genetiškai
modifikuojami dėl 3 pagrindinių priežasčių:
*Norint pagerinti produkto kokybę – skonį, konsistenciją,
dydį, maistinę vertę;
*Norint pagerintin augimo sąlygas – suteikiant atsparumą
ligoms, kenkėjams, temperatūros pokyčiams, sausrai, herbicidams
*Norint suteikti augalams savybę gaminti farmacinei pramonei
ir kitoms sritims vertingus junginius.
Genetiškai modifikuotas maistas atsirado maždaug prieš porą
dešimtmečių. Šiuo metu jau sukurta nemažai pačių įvairiausių tokių augalų
veislių ( sojos, kukurūzų, pomidorų, bulvių, pomidorų, cikorijos, rapsų,
mėlynių, medvilnės, tabako ir kt. ), tačiau dar ne visus galime rasti
parduotuvių lentynose.
JAV yra 52 modifikuotų augalų sąrašas. Iki 2007 m. vasario
19 d. ES maistui įteisintos 28 augalų veislės, kurios gali būti naudojamos
maisto produktų gamybai. Lietuvos parduotuvių lentynose yra daugiausia produktų,
kurių gamybai naudojamos modifikuotos sojų pupelės.
Ženklinimas
Genų modifikavimu sukurti maisto produktai yra vieni
labiausiai tiriamų pasaulyje. Kad į rinką patektų genetiškai modifikuoti augalai
ir jų produktai, reikia atlikti įvairiausius sudėtingiausius tyrimus. Neretai
praeina ne vieneri metai, kol ekspertai įsitikina, kad šie produktai nekenkia
aplinkai ir yra saugūs žmonėms. Tik tokiu atveju jie gali patekti į Europos ir
Lietuvos rinką.
Siekiant užtikrinti šių augalų atsekamumą ir dėl religinių ar
etikos sumetimų, genetiškai modifikuoti produktai privalo būti paženklinti.
Genetiškai modifikuota žaliava nežymima jokiomis E raidėmis. Pagal ES nuostatas,
visi maisto produktai, kuriuose yra daugiau nei 0,9% genetiškai modifikuotos jų
žaliavos, turi būti paženklinti, t.y. etiketėje parašyta ,,genetiškai
modifikuota,, , pvz., jei parduodamas sojų aliejus, ant butelio etiketės turi
būti parašyta: "Sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų". Jei
modifikuotas visas produktas, informacija apie tai bus prie produkto pavadinimo,
o jei tik ingedientas – produkto ingredientų sąraše. Viešojo maitinimo įmonės
irgi turi nurodyti, kad patiekale yra genetiškai modifikuoto produkto. Tokia
informacija turėtų būti skelbiama valgiaraštyje. Vartotojas turi žinoti, ką jis
valgo. Ši informacija turi būti pateikta lietuvių kalba ir be jokių trumpinių.
Ženklinimas svarbus ir todėl, kad žmogui būtų suteikta teisė pasirinkti pirkti
ar ne tokį produktą.
Respublikinis mitybos centro specialistai pabrėžia, kad į
parduotuves atvežamas tik patikrintas ir saugus maistas. Kiekvieno į prekybos
centrus patenkančio maisto produkto sudėtinės dalys ir priedai atitinka
Lietuvoje galiojančių higienos normų reikalavimus.
Ar tai tikrai nesveika?
Kol kas nežinoma, koks gali būti genetiškai
modifikuotų produktų poveikis sveikatai. Taip yra todėl, kad iš genetiškai
modifikuotos žaliavos pagaminti maisto produktai yra vartojami tik 10-15 metų.
Pagrindinės sveikatos problemos, su kuriomis gali susidurti
tokius pakeistus produktus vartojantys žmonės - alerginės reakcijos.
Alergiškiems žmonėms gali kilti problemų renkantis maistą, nes išoriškai bei
skoniu genetiškai modifikuotas maistas nuo įprasto visai nesiskiria.
Mokslininkai, tyrinėjantys genetiškai modifikuotus augalus, nurodo, kad
genetiškai modifikuoti augalai gali susikryžminti su natūraliais augalais ir
gali atsirasti naujų, neįprastų augalų rūšių.
Austrija, Graikija, Lenkija, Vengrija jau pasiskelbė
laisvomis nuo GMO valstybėmis. Jos draudžia genetiškai pakeistų sėklų įvežimą į
savo šalį. Jų pavyzdžiu netrukus paseks ir kitos valstybės, kurios rūpinasi
ekologinių ūkių savininkų, o ne užsienio korporacijų interesais.
Kokiais genetiškai modifikuotais
produktais prekiaujama Lietuvoje?
Lietuvoje galima prekiauti ES įteisintais
genetiškai modifikuotais produktais. Tai yra viena genetiškai modifikuotų sojų
rūšis, 4 kukurūzų rūšys ir 6 rūšys rapsų veislių. Tačiau maisto produkto
sudedamojoje dalyje genetiškai modifikuoto augalo negali būti daugiau nei 0,9%.
Šiuo metu Lietuvoje prekiaujama 38 pavadinimų genetiškai
modifikuotais maisto produktais, kurių etiketėse nurodoma, jog sudėtyje yra
genetiškai modifikuotos žaliavos: (8 pavadinimų saldumynai, 22 - augaliniai
aliejai, 6 - margarinai, 2 - majonezai). Artimiausiu metu rinkoje gali
pasirodyti ir daugiau genetiškai modifikuotų produktų.
Konsultavo Respublikinio mitybos centro
maisto saugos skyriaus vedėja Ramunė Rudauskaitė ir faktiškos mitybos skyriaus
vedėja Roma Bartkevičiūtė
Kristina Fišienė