Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Genetiškai modifikuotas maistas

Dalintis

Pastaruoju metu dažnai spaudoje bei televizijoje  kalbama apie genetiškai modifikuotą maistą. Daugelis mūsų, tikriausiai, dar nežino, kas tai, nors šie produktai guli parduotuvių lentynose ir ant mūsų kasdieninio stalo.
 
Kas tai yra genetinė modifikacija?
 
XXI a. pramintas biotechnologijos mokslo amžiumi. Jei anksčiau naujos augalų veislės būdavo išvedinėjamos metų metais kryžminant įvairius augalus, dabar molekulinės biologijos metodų pagalba laukiamą rezultatą galima pasiekti labai greitai.
Tereikia tik geną, nulemiantį tam tikros savybės pasireiškimą, perkelti į kitą augalą, gyvūną ar mikroorganizmą, ir gausime norimų savybių naują veislę, rūšį. Taip pat galima iškirpti nepageidaujamą savybę apsprendžiantį geną, pvz., geną, minkštinantį pomidorus. Kitaip tariant, įdėjus mažiau sąnaudų, išauginamas didesnis derlius.
 
Genetiškai modifikuotas maistas – tai toks maistas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu. Tokiu būdu pakeičiamas natūralus genotipas ir išauginamas naujas, genetiškai modifikuotas, augalas. Pvz., genetiškai modifikuotose sojose yra žymiai daugiau baltymų nei įprastose sojose, genetiškai modifikuoti pomidorai – mažiau vandeningi.
 
Dažniausiai augalai genetiškai modifikuojami dėl 3 pagrindinių priežasčių:
 
*Norint pagerinti produkto kokybę – skonį, konsistenciją, dydį, maistinę vertę;
 
*Norint pagerintin augimo sąlygas – suteikiant atsparumą ligoms, kenkėjams, temperatūros pokyčiams, sausrai, herbicidams
 
*Norint suteikti  augalams savybę gaminti farmacinei pramonei ir kitoms sritims vertingus junginius.
 
 
Genetiškai modifikuotas maistas atsirado maždaug prieš porą dešimtmečių. Šiuo metu jau sukurta nemažai pačių įvairiausių tokių augalų veislių ( sojos, kukurūzų, pomidorų, bulvių, pomidorų, cikorijos, rapsų, mėlynių, medvilnės, tabako ir kt. ), tačiau dar ne visus galime rasti parduotuvių lentynose.
JAV yra 52 modifikuotų augalų sąrašas. Iki 2007 m.  vasario 19 d. ES maistui įteisintos 28 augalų veislės, kurios gali būti naudojamos maisto produktų gamybai. Lietuvos parduotuvių lentynose yra daugiausia produktų, kurių gamybai naudojamos modifikuotos sojų pupelės.
 
Ženklinimas
 
Genų modifikavimu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų pasaulyje. Kad į rinką patektų genetiškai modifikuoti augalai ir jų produktai, reikia atlikti įvairiausius sudėtingiausius tyrimus. Neretai praeina ne vieneri metai, kol ekspertai įsitikina, kad šie produktai nekenkia aplinkai ir yra saugūs žmonėms. Tik tokiu atveju jie gali patekti į Europos ir Lietuvos rinką.
 
Siekiant užtikrinti šių augalų atsekamumą ir dėl religinių ar etikos sumetimų, genetiškai modifikuoti produktai privalo būti paženklinti. Genetiškai modifikuota žaliava nežymima jokiomis E raidėmis. Pagal ES nuostatas, visi maisto produktai, kuriuose yra daugiau nei 0,9% genetiškai modifikuotos jų žaliavos, turi būti paženklinti, t.y. etiketėje parašyta ,,genetiškai modifikuota,, , pvz., jei parduodamas sojų aliejus, ant butelio etiketės turi būti parašyta: "Sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų". Jei modifikuotas visas produktas, informacija apie tai bus prie produkto pavadinimo, o jei tik ingedientas – produkto ingredientų sąraše. Viešojo maitinimo įmonės irgi turi nurodyti, kad patiekale yra genetiškai modifikuoto produkto. Tokia informacija turėtų būti skelbiama valgiaraštyje. Vartotojas turi žinoti, ką jis valgo. Ši informacija turi būti pateikta lietuvių kalba ir be jokių trumpinių.  Ženklinimas svarbus ir todėl, kad žmogui būtų suteikta teisė pasirinkti pirkti ar ne tokį produktą.

Respublikinis mitybos  centro specialistai  pabrėžia, kad į parduotuves atvežamas tik patikrintas ir saugus maistas. Kiekvieno į prekybos centrus patenkančio maisto produkto sudėtinės dalys ir priedai  atitinka Lietuvoje galiojančių higienos normų reikalavimus.
 
Ar tai tikrai nesveika?    
  
Kol kas nežinoma, koks gali būti genetiškai modifikuotų produktų poveikis sveikatai. Taip yra todėl, kad iš genetiškai modifikuotos žaliavos pagaminti maisto produktai yra vartojami tik 10-15 metų.
Pagrindinės sveikatos problemos, su kuriomis gali susidurti tokius pakeistus produktus vartojantys žmonės - alerginės reakcijos. Alergiškiems žmonėms gali kilti problemų renkantis maistą, nes išoriškai bei skoniu genetiškai modifikuotas maistas nuo įprasto visai nesiskiria. Mokslininkai, tyrinėjantys genetiškai modifikuotus augalus, nurodo, kad genetiškai modifikuoti augalai gali susikryžminti su natūraliais augalais ir gali atsirasti naujų, neįprastų augalų rūšių.

Austrija, Graikija, Lenkija, Vengrija jau pasiskelbė laisvomis nuo GMO valstybėmis. Jos draudžia genetiškai pakeistų sėklų įvežimą į savo šalį. Jų pavyzdžiu netrukus paseks ir kitos valstybės, kurios rūpinasi ekologinių ūkių savininkų, o ne užsienio korporacijų interesais.
 
Kokiais genetiškai modifikuotais produktais prekiaujama Lietuvoje?
 

Lietuvoje galima prekiauti ES įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Tai yra viena genetiškai modifikuotų sojų rūšis, 4 kukurūzų rūšys ir 6 rūšys rapsų veislių. Tačiau maisto produkto sudedamojoje dalyje genetiškai modifikuoto augalo negali būti daugiau nei 0,9%.
Šiuo metu Lietuvoje prekiaujama 38 pavadinimų genetiškai modifikuotais maisto produktais, kurių etiketėse nurodoma, jog sudėtyje yra genetiškai modifikuotos žaliavos: (8 pavadinimų saldumynai, 22  - augaliniai aliejai, 6 - margarinai, 2 - majonezai). Artimiausiu metu rinkoje gali pasirodyti ir daugiau genetiškai modifikuotų produktų.
 
 
Konsultavo Respublikinio mitybos centro maisto saugos skyriaus vedėja Ramunė Rudauskaitė ir faktiškos mitybos skyriaus vedėja Roma Bartkevičiūtė
 
 Kristina Fišienė

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą