Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Dantys pieniniai

Dalintis

SVARBIAUSIA – KOMANDA: GYDYTOJAS, TĖVAI IR PATS VAIKAS (I dalis)
 
Specialistas – vaikų odontologas - konsultuoja
 
 Ne veltui sakoma, kad pats baisiausias skausmas yra danties. O kai suskausta dantuką mažam vaikui, tėvus apima neviltis. Ypač tada, kai vaikui skauda, o jis nenori išsižioti. Vaikų odontologų Lietuvoje nėra labai daug, paprastai mažuosius gydo ir bendrosios praktikos gydytojai odontologai.
Kaip elgtis su mažaisiais pacientais, teiraujamės Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojos, vaikų odontologės Vilmos Brukienės.
 
Neretai tėvai dar tiki mitu, kad pieninių dantų taisyti nereikia. O ką sako profesionalai?
Iš tiesų tėvai girdėdavo tokią informaciją, bet tai netiesa. Džiugu, kad šiais laikais ir patys tėveliai pradeda reikalauti odontologų, kad vaikus gydytų (nors jie kartais ir sako, kad nereikia).
Galima ir reikia taisyti sugedusius pieninius dantis. Žinoma, niekas nesiginčija, kad vaikas turi teisę nejausti skausmo. Tačiau, kaip jis išmoks rūpintis pieniniais dantimis ir kokius suformuosime higienos įgūdžius, taip jis prižiūrės ir nuolatinius dantis. Vaikas nesuvoks skirtumo, kodėl pieniniais dantukais nereikėjo rūpintis, o nuolatiniais – reikia.
 
Be psichologinių bei fizinių yra daugybė odontologinių priežasčių, kodėl būtina nuo mažens rūpintis dantukais. Bet kokia infekcija burnos ertmėje yra pavojinga vaiko sveikatai. Kiekvienas pieninis dantis saugo vietą nuolatiniam dančiui. Kodėl šiuo metu mes turime tiek daug sukandimo anomalijų, ortodontinių problemų? Viena iš priežasčių yra ta, kad anksčiau pieniniai dantys buvo negydomi, paprasčiausiai ištraukiami, todėl ir išsivystydavo įvairiausios sukandimo anomalijos.
 
Odontologai tikrai žino, kad pieniniai dantys yra svarbūs, bet vengia gydyti gal ir dėl to, kad su vaikais dirbti yra gana sunku. Tikrai ne visi žino, kaip teisingai gydyti pieninius dantis, kadangi šis gydymas nėra identiškas suaugusių žmonių dantų gydymui. Būna situacijų, kai gydymas netgi labai skiriasi.
 
Ar Lietuvoje turime odontologų, kurie specializuojasi gydyti tik vaikų dantis?
Taip, rengiami gydytojai specialistai vaikų odontologai.
 
Kuo ypatingas vaikų dantų gydymas? Juk pirmiausia, ko gero, reikia vaiką „prisijaukinti“…
Dažnai tėvai pasakoja, kad pirmą kartą nuėjęs pas gydytoją odontologą vaikas tikrai nieko nebijojo. Pradeda bijoti nuo antro, trečio karto. Jeigu iš tiesų taip atsitiko, iš dalies gali būti kaltas ir gydytojas.
 
Kad vaikas jaustųsi saugus, turi dirbti visa komanda: gydytojas, tėvai, turi stengtis ir pats vaikas. Kokios dažniausiai būna medikų klaidos? Kadangi pas mus patenka daug vaikų, kurių jau niekas nenori gydyti, galiu pasakyti, kad dažniausią klaidą daro gydytojai, neužtikrindami beskausmių procedūrų. Tai patvirtina ir tėvai – jie pasakoja, kad vaikas pirmą kartą nebijojo, bet jam stipriai suskaudo, tad kitą kartą mažylis jau atsisako išsižioti. Pagrindinis gydytojo tikslas – užtikrinti, kad vaikui neskaudėtų.
 
Kai kas mano, kad mažiesiems, ypač gydant pieninius dantis, nuskausminti nereikia. Tarp tėvų paplitę mitai, kad esą pieniniai dantys neturi „nervų“, šaknų. Gydytojai puikiai žino, kad tai netiesa. Žino, bet visgi vengia nuskausminti. Jeigu mažajam pacientui skaudės, gydytojas niekuomet nepelnys vaiko pasitikėjimo. Juk ir suaugę žmonės taip pat nenori taisytis dantų, jei skauda, o ką jau kalbėti apie vaikus, jie ne tokie pakantūs skausmui.
 
Žinoma, yra situacijų, kada, net ir labai stengiantis sunku išvengti skausmo. Kalbu apie apleistus ir ilgą laiką neprižiūrėtus dantis. Dėl prasidėjusių ūmių uždegimų, patinusių minkštųjų veido audinių tėvai neretai gali kaltinti tik patys save. Pasitaiko, kad esant tokiai ūmiai būklei sunku išvengti skausmo, vaikui tenka pakentėti. Todėl reikia žinoti, kad viso to galima išvengti, jeigu vizitas pas odontologą nebus ilgai atidėliojamas.
 
Jeigu vaikas bijo išsižioti jau patį pirmą kartą, reikia ieškoti kitų psichologinių priežasčių. Gal susitikimo su odontologu bijo ir patys tėvai? Vaikai greitai pajunta, kokias emocijas išgyvena tėvai. Ypač mama, nes vaikutį ir motiną sieja ypatingas ryšys.
Jeigu vaikas bijo pirmo apsilankymo pas odontologą, dažniausiai jis bijo ir kitų medikų. Tokiu atveju tėvai turi labai pasistengti įveikti ne tik savo baimes, bet ir paruošti vaiką būsimam susitikimui.
 
Ne visi tėvai nori bendradarbiauti su medikais. Tuomet vienintelis prašymas – bent netrukdyti. Būna tokių situacijų, kai gydytojai tiesiog paprašo tėvų išeiti iš kabineto ir nedalyvauti gydant, nes perdėtas rūpestis ir nuolatinis klausinėjimas, ar neskauda, kaip jautiesi, gali sukelti nereikalingą sumišimą. Vaikas pradeda galvoti, kad gal jau turi pradėti skaudėti… Netgi reikėtų vengti kartoti žodį „skausmas“, surasti kuo jį pakeisti.
 
Paprastai tėvai, jei mažyliui dar nėra 3 – 3,5 metų, būna šalia jo, kol gydomi dantys. Bet vyresni vaikai jau yra psichologiškai subrendę ir pasirengę kartais ir nemalonioms odontologinėms procedūroms.
Pasitaiko tėvų, kurie nesako vaikui tiesos, kas jo laukia. Vaiko apgaudinėti negalima. Labai klysta tėvai ir gydytojai, vaikui sakydami, kad tegu jis išsižioja, o gydytojas tik pažiūrės ir nieko nedarys. Vaikas patiki, išsižioja, o gydytojas puola ką nors daryti, tada vaiko pasitikėjimas prarastas ilgam.
 
Pasitaiko ir per daug griežtų tėvų, kurie vaikus gąsdina, jeigu esą šie neklausys, bus nuvesti pas policininką arba odontologą. Argi galima vėliau tikėtis, kad vaikas nebijos eiti pas gydytoją?
Jeigu vaikas yra sunkaus charakterio, išlepintas, gydant geriau jį atskirti nuo tėvų. Jeigu vaikas yra įpratęs neklausyti savo tėvų, tai lygiai taip pat gali bandyti elgtis ir su gydytoju. Medikas turi būti švelnus ir geras, bet privalo išsaugoti autoritetą. Vaikas turi suprasti, kad atėjus pas gydytoją, galioja tam tikros elgesio taisyklės ir jų reikia laikytis.
 
Ar būna situacijų, kai vaiko visgi nepavyksta pražiodyti? Ką tuomet darote?
Jeigu vaikui daugiau nei ketveri, dažniausiai susitarti pavyksta. Žinoma, tai kartais gali užtrukti ir valandą, ir dvi. Jeigu nepavyksta, o dažniausiai taip nutinka, kai tenka gydyti dvejų metų ar dar mažesnius vaikus, tenka griebtis medikamentinių priemonių, vadinamosios sedacijos, t. y. atliekama bendroji nejautra, liaudiškai tariant, „užmigdoma“.
 
Tokiais atvejais stengiamasi užgydyti visus dantis vienu metu. Jeigu tik įmanoma, reikia stengtis išvengti šios procedūros, nes tai yra papildoma intervencija į vaiko organizmą. Bet jei tai būtina, tėvai privalo nuosekliai laikytis gydytojo anesteziologo-reanimatologo nurodymų. Tokiu būdu įvairių komplikacijų rizika sumažinama iki minimumo.
 
Viso organizmo nejautra nepigiai kainuoja…
Vaikams iki trejų metų, taip pat bet kokio amžiaus neįgaliems pacientams dantų gydymas taikant bendrąją nejautrą atliekamas nemokamai. Kitais atvejais vaikų tėvams tenka susimokėti patiems. Be abejo, skubi pagalba taip pat teikiama nemokamai.

Apie mažylių dantukų priežiūrą ir pasitaikančias problemas toliau pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja, vaikų odontologė Vilma Brukienė.
 
Kokie patys mažiausi pacientai atsisėda į odontologo kėdę?
Labai gaila, bet retkarčiais tenka gydyti dantukus net ir vienerių metų vaikučiams. Dantys būna net nespėję išdygti…
Taip atsitinka, jeigu tėvai visiškai nesilaiko burnos higienos taisyklių, maitina, girdo vaiką naktimis saldžiais gėrimais (buteliuko kariesas), nevalo jam dantukų. Norint kokybiškai sutvarkyti tokiems mažyliams dantis be mano anksčiau minėtų papildomų priemonių dažniausiai nepavyksta išsiversti.
 
Ar galima teigti, kad Lietuvos vaikų dantų būklė po truputį gerėja?
Vaikų, kurie turėtų visus sveikus dantis, dar labai mažai. Didžioji dalis mūsų ligoninės mažųjų pacientų turi tikrai sunkią dantų ar burnos patologiją (jie suvežami iš visos šalies). Situacija nedžiugina.
 
Akivaizdu tik tai, kad tėvai darosi vis labiau išprusę, gauna vis daugiau žinių ir ieško pagalbos. Jeigu netenkina vieno gydytojo sprendimas, ieškoma kito specialisto. Žinoma, tėvai turi stengtis kasdieniame gyvenime įdiegti vaikams būtinus higienos įpročius. Jie dažnai skundžiasi, kad tai sudėtinga – labai užimti, daug dirba. Pasirodo, kad netgi išvalyti vaikams dantis (o tą tėvai privalo daryti, kol vaikui sueina septyneri ar aštuoneri metai) nebelieka laiko…
 
Žiniasklaidoje jau pateikiama nemažai informacijos apie odontologijos naujieną vaikams – silantų programą.
Gal tik Lietuvoje silantai yra naujiena, užsienyje jų efektyvumas seniai įrodytas. Tai yra profilaktinė priemonė, kai dantų kramtomųjų paviršių vagelės ir duobelės yra padengiamos specialia medžiaga, kurią būtų galima palyginti su skysta plomba. Šia medžiaga užliejamas vaikų dantų paviršius, tad ji neleidžia maisto likučiams patekti į dantų vageles ir taip palengvina dantų valymą.
 
Džiugu, kad dabar Vyriausybė skiria šiek tiek pinigų, taip pat yra sukurta speciali programa. Tėveliai turi sužinoti apie šią programą ir būtinai ja pasinaudoti, ypač tai aktualu šešerių septynerių metų vaikams, kuriems pradeda dygti pirmieji krūminiai dantys. Jie yra vieni svarbiausių, bet ir dažniausiai gendančių dantų. Kuo anksčiau dantis yra padengiamas silantu, tuo daugiau vilties, kad jis nesuges.
 
 
Abėcėlė tėvams
Tai, apie ką gydytojas turėtų informuoti tėvus
Rūpintis burnos sveikata būtina dar neišdygus dantims. Tik iki vienerių metų vaikams valyti dantis dantų pasta ir šepetėliu nėra būtina, nes paprastai būna išdygę tik priekiniai dantukai. Dantenos bei pirmaisiais gyvenimo metais dygstantys priekiniai dantys sėkmingai nuvalomi sudrėkintu marlės gumulėliu, nebent naudoti dantų šepetėlį patogiau patiems tėvams.
 
Dantų šepetėlis būtinas, kai išdygsta krūminiai dantukai. Rekomenduojama iki trejų metų, kol vaikas dar nemoka pastos išspjauti, naudoti dantų pastą be fluorido. Iki šešerių septynerių metų vaikams užtenka pusės suaugusiųjų dantų pastoje esančio fluorido kiekio, t.y. apie 500 ppm.
O pradėjus dygti nuolatiniams dantims, vaikas gali ir turi naudoti suaugusiesiems skirtą dantų pastą.
 
Vaikai, kaip ir suaugusieji, turi valyti dantis tris minutes. Mažam vaikui tai išties nelengvas darbas, tad iki septynerių metų juos turi valyti tėvai. Vėliau vaikai eina į mokyklą, mokosi rašyti, jų rankų motorika pakankamai išlavėja, tad jau gali patys gerai išsivalyti dantis. Bet šiame amžiuje pradeda dygti nuolatiniai dantys, todėl tėvų kontrolė ir pagalba valant dantis dar reikalinga.

 
Kalbėjosi Auksė Kontrimienė

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



nomeda Data: 2016-04-01 13:04:54
Naudingas straipsnis. Gera informacija tėvams, auginantiems vaikus. Na o jums Violeta ir Zita, siūlau savo vaikučius kuo greičiau vesti pas vaikų odontologą, kuris tikrai išspręs šią problemą. Rekomenduoju šią kliniką http://www.pilene.lt/paslaugos/vaiku-odontologija

Violeta Data: 2014-06-22 21:06:16
Laba diena. Ką daryti , kai išdygę viršutiniai dantukai pasidarė rudi.Kokia , to priežastis , kaip galima padėti

Zita Data: 2011-12-11 19:12:42
Laba diena, ka daryti, kai išdygo virsutiniai dantukai rudi ir trapūs praktiskai be emalio? Nors apatinio žandikaulio balti ir gražūs. Mes dantukus valome, o rezultatų vistiek nematome? Nebežinau ką daryti.Dar tik 2,5 metukai.Gal galima kaip nors tuos dantukus apvilkti, ar kaip nors kitaip apsaugoti, kad jie atitarnautų iki nuolatinių dantukų?

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą