1. Kas yra gripo A(H1N1)v virusas?
Gripo A(H1N1)v virusas – tai naujas gripo viruso potipis,
sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo
viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau
nebuvo nustatytas.
2. Kuo skiriasi pandeminis A(H1N1)v gripas nuo kiaulių
gripo?
Gripo A(H1N1)v virusas skiriasi nuo kiaulių gripo virusų.
Kiaulių gripas – ūmi kiaulių kvėpavimo takų liga, sukelta A tipo gripo viruso.
Kiaulių mirtingumas nuo šio gripo yra mažas, kiaulės paprastai pasveiksta per
7–10 dienų. Kiaulių kilmės gripo virusas sukelia infekciją laukiniams ir
naminiams paukščiams, arkliams ir žmonėms. Tarp rūšių virusas perduodamas retai.
Iki šiol iš kiaulių buvo išskirti 3 gripo A viruso potipiai: H1N1, H1N2 ir H3N2.
Žmonių susirgimai kiaulių gripu nustatomi epizodiškai nuo XX
a. šeštojo dešimtmečio. Dažniausiai juo sirgo žmonės, turintys tiesioginį
kontaktą su kiaulėmis (pvz., dirbantys kiaulių fermose ir pan.). Iš viso nuo
1958 m. Europoje užregistruota 17 tokių atvejų.
Pažymėtina, kad kiaulių gripas neperduodamas žmogaus žmogui.
O naujasis gripo A(H1N1)v virusas plinta tarp žmonių: tai yra, sergantis žmogus
užkrečia kitus žmones.
3. Kokie gripo A(H1N1)v simptomai?
Pandeminio gripo A(H1N1)v simptomai panašūs į įprasto
sezoninio gripo sukeliamus simptomus: • karščiavimas, • kvėpavimo takų
infekcijos simptomai, pvz., kosulys ar sloga, • gerklės skausmas, • galimi
kiti simptomai: o raumenų ir galvos
skausmai, o šaltkrėtis, o nuovargis, o vėmimas ar viduriavimas (šie
simptomai nėra įprasti sergant sezoniniu gripu, tačiau pasireiškia daliai
sergančiųjų pandeminiu gripu).
Retais atvejais sergant gripu gali išsivystyti sunkios
komplikacijos, net jei nesergama jokiomis lėtinėmis ligomis (žr. 16
klausimą).
4. Kaip užsikrečiama gripu A(H1N1)v? Pandeminiu
gripu A(H1N1)v užsikrečiama taip pat kaip ir sezoniniu gripu.
Jis perduodamas žmogaus žmogui: • oro lašeliniu keliu, kai
sergantis žmogus kosti ar čiaudi; • netiesiogiai per aplinkos daiktus ar per
nešvarias rankas, kai palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus
daiktus, rankomis liečiama burna ar nosis.
5. Koks yra inkubacinis periodas? Kaip ilgai sergantis
žmogus gali užkrėsti kitus?
Pandeminio gripo A(H1N1)v inkubacinis periodas (laikotarpis
nuo užsikrėtimo iki susirgimo) trunka nuo vienos iki septynių dienų.
Manoma, kad užkrečiamojo periodo trukmė atitinka sezoninio
gripo užkrečiamojo periodo trukmę. Sergantis suaugęs žmogus gali užkrėsti kitus
apie penkias dienas nuo susirgimo pradžios. Vaikams užkrečiamumo laikotarpis,
manoma, trunka 7 dienas. Tačiau potencialiai pavojingu sergantysis laikomas tol,
kol jam pasireiškia gripo simptomai.
6. Ar galima užsikrėsti gripu A(H1N1)v valgant kiaulieną
ir jos produktus?
Ne. Gripo A(H1N1)v virusas neplinta valgant tinkamai paruoštą
kiaulieną ir kiaulienos produktus.
Siekiant išvengti bet kokių maistu plintančių užkrečiamųjų
ligų rizikos, niekada nerekomenduojama valgyti žalios mėsos. Ruošiant maistą
virtuvėje reikia laikytis tinkamos higienos ir, apdorojus žalią mėsą, gerai
nusiplauti rankas su muilu, nuplauti paviršius, ant kurių buvo ruošiamas
maistas, ir įrankius. Verdant ar kepant mėsą (kai temperatūra mėsos viduje yra
70 °C ir daugiau) virusai ir bakterijos yra sunaikinami.
7. Ar gali gripu A(H1N1)v užsikrėsti kiaulė nuo žmogaus ir
žmogus nuo kiaulės?
2009 m. gegužės mėn. Kanadoje nustatyta, kad pandeminiu gripu
A(H1N1)v sergantis fermos darbuotojas užkrėtė fermos kiaules. Panašių atvejų
būta ir Argentinoje bei Australijoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) maisto saugos srityje
dirbantys mokslininkai teigia, kad žmonėms, dirbantiems su sergančiomis
kiaulėmis fermose arba skerdyklose, yra rizika užsikrėsti kiaulių gripu.
Praeityje buvo aprašyta keletas atvejų, kai žmonės užsikrėtė
kiaulių gripu nuo sergančių kiaulių.
Tačiau sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad
valgyti tinkamai iškeptą ar išvirtą mėsą yra saugu, nes gripo virusas
neperduodamas per tinkamai iškeptą ar išvirtą kiaulieną ir jos produktus (žr. 6
klausimą).
Rizikinga tai, kad kiaulei vienu metu užsikrėtus kiaulių
gripu ir pandeminiu gripu, gali įvykti virusų antigeninės sudėties pokyčiai ir
atsirasti naujas, galbūt pavojingesnis, gripo virusas.
8. Ar yra vakcinų, kuriomis galima skiepytis nuo gripo
A(H1N1)v?
Pandeminio gripo A(H1N1)v vakcinos jau registruotos keliose
šalyse: Australijoje, Kinijoje, JAV. Europos Sąjungoje po teigiamo Medicininių
produktų, skirtų naudoti žmonėms, komiteto mokslinio įvertinimo Europos vaistų
vertinimo agentūroje (EMEA) užregistruotos trys pandeminio gripo vakcinos.
Europoje registruotos šios pandeminio gripo vakcinos:
„Focetria®“ (gamintojas „Novartis“), „Pandemrix®“ (gamintojas „GlaxoSmithKline“)
ir „Celvapan®“ (gamintojas „Baxter“). Pandeminio gripo vakcinas leidžiama
naudoti visose ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje. Daugiau
informacijos apie vakcinas rasite Europos vaistų vertinimo agentūros
tinklalapyje http://www.emea.europa.eu/
.
Vengrijoje užregistruota vietinių gamintojų pagaminta
pandeminio gripo vakcina „Omninvest“, kuria gali būti skiepijama tik
Vengrijoje.
Siekiant, kad kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta nuo
pandeminio gripo, didinamos vakcinų gamybos apimtys.
Tačiau sprendimus, kokios gyventojų grupės bus skiepijamos
pandeminio gripo vakcina, priima kiekviena šalis.
9. Ar sezoninio gripo vakcina apsaugo nuo pandeminio gripo
A(H1N1)v?
Nors yra kai kurių panašumų tarp sezoninio gripo A(H1N1),
kurio antigenų yra sezoninio gripo vakcinos sudėtyje, ir pandeminio gripo
virusų, tačiau sezoninio gripo vakcina neapsaugo nuo pandeminio gripo A (H1N1)v.
10. Ar gripas A(H1N1) išgydomas?
Iki šiol didžioji dalis susirgimų gripu A(H1N1)v pasireiškė
lengvomis klinikinėmis formomis, kai pasveikstama savaime. Gripas A(H1N1)v gali
būti gydomas antivirusinias vaistais (neuraminidazės inhibitoriais), kurie
palengvina simptomus ir sutrumpina ligos trukmę. Antivirusiniai vaistai yra
svarbūs gydant sunkias ligos formas.
11. Ar virusas gali būti atsparus antivirusiniam
gydymui?
Keliose šalyse buvo užregistruota atvejų, kai pandeminio
gripo A(H1N1)v virusas buvo atsparus antivirusiniam gydymui oseltamiviru
(neurominidazės inhibitoriumi, vaistu „Tamiflu®“). Tačiau iki šiol tai buvo tik
pavieniai atvejai ir manoma, kad šio viruso potipio žmogus žmogui neperduoda.
Tokie atvejai yra tiriami, bet kol kas nemanoma, kad būtų tiesioginis poveikis
visuomenės sveikatai.
Dar per anksti prognozuoti, ar oseltamivirui atsparus virusas
gali plisti. Tikėtina, kad tokie atvejai bus tik pavieniai.
Nustatyta, kad oseltamivirui atsparus virusas buvo jautrus
zanamivirui.
PSO nuolat stebi situaciją per pasaulio gripo epidemiologinės
priežiūros tinklą bei kitus specialius tinklus, tad atsiradus naujesnei
informacijai, ji bus paskelbta.
12. Kokia dabartinė situacija Europoje?
Visos ES ir EFTA šalys vykdo pandeminio gripo A(H1N1)v
epidemiologinę priežiūrą – registruojami susirgimai ir/ar mirties atvejai.
Situacija visose šalyse nuolat kinta. Naujausius duomenis kasdien skelbia
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.
13. Pandemijos eiga: kaip gripas plinta?
Pandeminio gripo A(H1N1)v, kaip pandeminio gripo viruso,
plitimą lemia tai, kad didžioji dalis žmonių neturi jokio imuniteto šiam
virusui, kitaip nei sezoniniam gripui, kuriam kiekvienais metais tam tikra dalis
žmonių įgyja imunitetą. Gripo pandemijos metu didžioji dalis sergančiųjų serga
lengvomis formomis, dalis žmonių gali net ir neturėti jokių gripo simptomų.
Tačiau nedidelei sergančiųjų daliai išsivysto sunkios gripo formos ir
komplikacijos, kai reikalingas gydymas ligoninėje, galimi mirties atvejai.
14. Ką turėčiau daryti, jei ruošiuosi keliauti?
PSO nerekomenduoja apriboti tarptautinių kelionių, tačiau
sergantiems žmonėms patariama kelionės atidėti. Jei kelionės metu ar po jos
pasireiškė kvėpavimo takų infekcijos simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Taip pat kelionės metu bei sugrįžus rekomenduojamos šios
pagrindinės apsaugos priemonės:
• Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. •
Susirgus – neiti į viešumą, išlaikyti didesnį nei 1 m atstumą nuo kitų žmonių,
kad jų neužkrėstume. • Pajutus pirmuosius gripo simptomus kreiptis į
gydytoją, likti namuose ir laikytis gydytojų nurodymų. Tai padės išvengti kitų
žmonių užsikrėtimo gripu. • Vengti žmonių masinių susibūrimo vietų. •
Kosint, čiaudint prisidengti burną, nosį vienkartine servetėle; servetėles,
kuriomis šluostėme nosį, išmesti į uždaras šiukšlių dėžes ir nusiplauti
rankas. • Dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas. Dažnas rankų plovimas ar
dezinfekavimas padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo gripo virusu. Rankos plaunamos
su muilu ir vandeniu, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
Plaunantis rankas nereikėtų skubėti – tai turėtų trukti ne
trumpiau kaip dvidešimt sekundžių. Rankų dezinfekavimo priemonės, kurių sudėtyje
yra alkoholio, sumažina riziką užsikrėsti gripu per rankas. Patariama vengti
liesti rankomis akis, nosį ar burną, kadangi virusai dažnai plinta, kai žmogus
paliečia ką nors, kas užteršta mikrobais, o po to liečia savo akis, nosį ar
burną.
15. Ką turėčiau daryti, kad neužsikrėsčiau?
Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo ūmiomis kvėpavimo takų
infekcinėmis ligomis, tarp jų ir gripu, yra rekomenduojamos kasdienės įprastinės
priemonės. Dažnai plaukite rankas (neskubėkite, tai turėtų trukti ne trumpiau
kaip dvidešimt sekundžių), stenkitės išsaugoti gerą bendrą sveikatos būklę,
gerai išsimiegokite, būkite fiziškai aktyvūs, rūpinkitės psichine sveikata,
valdykite stresą, gerkite daug skysčių ir valgykite visavertį maistą. Stenkitės
neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Venkite liesti
rankomis akis, nosį ar burną, kadangi virusai dažnai plinta, kai žmogus paliečia
ką nors, kas užteršta mikrobais, o po to liečia savo akis, nosį ar burną.
Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis ir masinių žmonių susibūrimo
vietų. 16. Kokios asmenų grupės turi didesnę riziką susirgti
sunkiomis gripo formomis?
Maža dalis iš užsikrėtusiųjų pandeminiu gripu sirgo sunkiomis
ligos formomis, tam tikra jų dalis buvo gydomi ligoninėse kai kurie iš jų mirė,
nepriklausomai nuo to, kad medicininė pagalba buvo suteikta. Daugiausiai tai
buvo žmonės, priklausantys rizikos grupėms, t. y. žmonės, kurie užsikrėtę turi
didesnę riziką sirgti sunkesne ligos forma.
Europoje ir Šiaurės Amerikoje beveik visi sirgę labai
sunkiomis gripo formomis arba mirę priklausė šioms rizikos grupėms:
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis
– diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, lėtinėmis kvėpavimo takų
ligomis, taip pat esantys tam tikrų būklių, apsunkinančų kvėpavimą, pvz.,
turintys didelį nutukimo laipsnį; • nėščios moterys; • maži vaikai (ypač
iki 2 metų amžiaus).
Apskritai nėščiosios turi didesnę riziką susirgti sunkesnėmis
gripo A(H1N1)v formomis. Todėl Europos vaistų vertinimo agentūra (EMEA) nutarė,
kad nėštumo metu gydymui galima skirti neuraminidazės inhibitorių
oseltamivirą.
Pažymėtina, kad retais atvejais sunkiomis ligos formomis
sirgo ar net mirė anksčiau buvę visiškai sveiki žmonės. Tokių atvejų
užregistruota ir Europoje (pirmas mirties atvejis užregistruotas 2009 m.
birželio 10 d.). Manoma, kad tokių atvejų pasitaikys ir ateityje.
Iki šiol stebina tai, kad Šiaurės Amerikoje ir Europoje gana
mažai serga vyresnio amžiaus žmonių.
17. Kokie paviršiai dažniausiai užteršiami?
Virusai dažnai plinta, kai žmogus paliečia ką nors, kas
užteršta mikrobais, o po to liečia savo akis, nosį ar burną. Čiaudint ar kosint
aerozolio lašeliai arba gleivės iš nosies ir gerklės patenka ant aplinkos
daiktų, pvz., stalų, knygų, durų rankenų. Žmogus gali užsikrėsti, jei palies
tokius užterštus paviršius, o po to neplautomis rankomis palies savo akis, nosį
ar burną. Įvairūs tyrimai rodo, kad patekęs ant įvairių paviršių gripo virusas
gali išlikti gyvybingas ir juo galima užsikrėsti dar 2–8 val.
18. Kaip valyti namus, kad būtų išvengta gripo išplitimo?
Labai svarbu, kad visi paviršiai namuose būtų švarūs, ypač
staliukai prie lovos, įvairūs paviršiai vonioje ir virtuvės stalai. Valoma
valymo priemonėmis, skirtomis naudotis buityje, pagal gaminio paskirtį, nurodytą
ant etiketės.
19. Ką daryti, kad sirgdamas neplatinčiau viruso
kitiems?
• Jeigu sergate, kaip įmanoma apribokite bendravimą su
kitais žmonėmis. Sirgdami neikite į darbą ar mokyklą 7 dienas arba tol, kol
nepasveiksite (priklausomai nuo to, kuris laikotarpis yra ilgesnis). •
Kosėdami, čiaudėdami prisidenkite burną, nosį vienkartine servetėle; servetėles,
kuriomis šluostėtės nosį, išmeskite į uždaras šiukšlių dėžes ir nusiplaukite
rankas. • Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač nusikosėję ar
nusičiaudėję. Rankų dezinfekavimo priemonės, kurių sudėtyje yra alkoholio, taip
pat efektyvios.
20. Kaip tinkamai plauti rankas, siekiant išvengti
užsikrėtimo gripu?
Dažnas rankų plovimas padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo
gripo virusu. Rankos plaunamos su muilu ir vandeniu arba valomos su
dezinfekavimo priemonėmis, kurių sudėtyje yra alkoholio, ypač nusikosėjus ar
nusičiaudėjus. Plaunantis rankas su muilu ir vandeniu nereikėtų skubėti – tai
turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių. Jei nėra galimybės naudotis
muilu ir vandeniu, gali būti naudojamos rankų dezinfekavimo priemonės
(servetėlės ar želė pavidalo), kurių sudėtyje ura alkoholio. Jei naudojama želė
pavidalo rankų dezinfekavimo priemonė – rankas reikia trinti tol, kol jos liks
sausos. Naudojant šias priemones vanduo nebūtinas, nes jų sudėtyje esantis
alkoholis efektyviai sumažina rankų užterštumą gripo virusu.
Daugiau informacijos apie pandeminį gripą ir situaciją
Lietuvoje:
Parengė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros
tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal Europos ligų
prevencijos ir kontrolės centro informaciją
|