Utėlėtumas arba pedikuliozė. Taip baisiai bus parašyta jūsų vaiko ligos istorijoje, jeigu jis užsikrės... utėlėmis. O šių nesimpatiškų vabzdžių vaikai gali parsinešti ir iš pačios geriausios mokyklos ar vaikų darželio.  Viena mama guodėsi, kad vargais negalais pavyko atsikratyti utėlių, bet jos dukra niekaip nenorėjo grįžti  į mokyklą, bijojo, ar vaikai iš jos nesišaipys.

 

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė Kristina Radzevič sako, kad utėlėtumas yra plačiai paplitęs visame pasaulyje. Galvinė utėlė yra vabzdys, žmogaus parazitas. Jis gyvena ir vystosi žmogaus galvos plaukuose. Maitinasi krauju žmogaus, kurį siurbia galvos odą pradurdama kelis kartus per dieną.

 

Kaip užsikrečiama utėlėmis?

 

“Galvos utėlės paprastai plinta iš galvos į galvą, naudojantis bendromis šukomis, plaukų šepečiais bei galvos apdangalais”, - sako K.Radzevič. Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro statistiką, dažniausia užsikrečia 5-14 metų amžiaus vaikai, daugiausiai mergaitės. Pasak specialistės, utėlės neturi sparnų ir neskraido, nors mokyklose vaikai bando pafantazuoti, kad utėlės atskrido. Jos nešokinėja, bet greitai juda plaukuose, todėl sunku jas aptikti tarp galvos plaukų.

 

Ką jaučia žmogus, užsikrėtę galvos utėlėmis?

 

Kristina Radzevič sako, kad gali jausti kutenimą, lyg kas vaikščiotų po galvos plaukus. Niežti galvos odą. Niežulį iššaukia alerginė reakcija, nes įkąsdama utėlė suleidžia seiles. Dėl galvos odos kasimo atsiranda žaizdelės, o į jas gali patekti infekcija.

 

Auganti statistika

 

Nors daugelis žmonių įsitikinę, kad utėlės - pokario, vargingo gyvenimo palydovės, visgi Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistės Kristinos Radzevič pateikta statistika byloja, kad Vilniuje per vienerius metus fiksuojama ne dešimtys, o šimtai pedikuliozės atvejų.  2004 m. sostinėje buvo aptikta 370 utėlėtų žmonių. Iš jų -  87 vaikai. 2005 m. truputį mažiau – 344 piliečiai. Vaikučių - 60, irgi mažiau. “Pernai statistiką padidino viena sostinės vidurinė mokykla,  utėlėtumas padidėjo 26 proc., -  sako K.Radzevič. Specialistams taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas ten buvo kaltas. “Kalbėjo, kad vaikai buvo bendroje diskotekoje, mergaitės šukomis pasikeitė, iki galo ir neišaiškėjo. Taip kad utėlėtumas padidėjo”,- konstatuoja K.Radzevič. 

 

Pasak specialistės, šių metų duomenys kol kas dar nėra tokie bauginantys, skaičiai mažesni  negu pernai metų už tą patį laikotarpį. K.Radzevič įsitikinusi, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, pakeltas triukšmas duoda savo vaisių. Specialistė taip pat pripažįsta, kad pedikuliozės statistikai šiek tiek įtakos turi sezoniškumas, tad šaltas ruduo, artėjanti žiema gali dar pakoreguoti šių metų užsikrėtimų statistiką. “Mums benamiai duoda didelį utėlėtų žmonių skaičių, beveik 50 procentų. Jų daugiau kreipiasi, kada atšąla oras”, - sako K.Radzevič. 

 

Norint tikrinti vaikus, būtinas tėvų sutikimas

 

Visuomenės sveikatos centrų specialistai reaguoja į skundus, juos į pagalbą gali pasikviesti mokyklų bei vaikų lopšelių darželių administracijos, nors paprastai vaikus gali patikrinti ir šiose įstaigose dirbantis medikas. Vaikų patikrinimui reikalingas tėvų sutikimas. Tėvai tokius sutikimus paprastai parašo mokslo metų pradžioje. “Jeigu suranda utėlėtą vaiką, neturi teisės jo išvaryti iš darželio ar iš mokyklos. Jokiais būdais. Turi susisiekti su tėvais. Tėvai turi ateiti, pasiimti vaikelį, išsivesti”, - sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė.

Pasak Kristinos Radzevič, mokyklos administracija turi teisę nepriimti nešvaraus, utėlėmis užsikrėtusio vaiko. Kai vaiko galvelė jau švari, jis turi atsinešti raštelį iš pediatro ar šeimos gydytojo, kad vaikas jau gali lankyti kolektyvą. Mokyklos ar vaikų darželio slaugytoja taip pat gali pasižiūrėti ir nuspręsti, ar švarus, ar gali ateiti į klasę ar grupę.

 

Ką daryti tėvams, kurių vaikai užsikrėtė utėlėmis?

 

Vienas iš populiariausių priemonių – šukavimas. Iššukuojamos tik utėles. Glindų iššukuoti praktiškai neįmanoma, kol galvelė nepraplaunama  acto skiediniu. “Litrui vandens reikia dviejų šaukštų 4-5 proc. acto. Tokiu skiedinuku praplaunate galvytę”, - pataria K.Radzevič. Labai svarbu sunaikinti ir išrinkti glindas, nes iš jų išsivystys naujos utėlės. Vaistinėse tėvai gali nupirkti ir vaistų utėlėms naikinti. “Yra tokia priemonė “Pedeksas”. Tėvai,  nusipirkę vaistinėse šį vaistą, turi būtinai paskaityti anotaciją ir jį naudoti kaip nurodyta”, - sako K.Radzevič. 

 

Teisingi higienos įpročiai

 

Visuomenės sveikatos centro specialistė K.Radzevič pataria tėvams nuo pat mažų dienų įdiegti vaikams teisingus higienos įpročius. “Ne mažiau kaip vieną kartą savaitėje maudytis, būtinai keisti kūno baltinius, patalynę. Kiekvienas šeimos narys turi turėti savo rankšluostį.  Ne tik veidui, bet ir kūnui po vonios išsimaudžius”, - sako K.Radzevič. Ji pataria mokinti vaikus, ypač mažesnius, jokiais būdais nesidalinti šukomis, kepuraitėmis. “Kai aš nueinu į darželį, ir iš karto sakau: “Vaikučiai, pakelkite rankas, kas spintelėje turit šukas?” - Iš karto galiu spręsti, ar auklėtoja su vienomis šukomis šukuoja atsikėlusias po pietų miego mergaites, ar kiekvienas vaikas turi savo šukas, - sako specialistė. - Reikia nuo mažens mokinti vaikus: tavo dantų šepetukas, tavo šukos, tavo skarytė ar kepurytė, nesidalink su draugais!.

 

 

Auksė Kontrimienė