Senas tradicijas turintis gydymas vaistažolėmis, dar vadinamas filoterapija, šiandien vis populiaresnis. Greičiausiai todėl, kad cheminiai vaistai dažnai negelbsti arba parodo savo blogąją pusę. O vartodamos vaistažolių arbatas, mums atrodo, kad jos visai nekenkia, kad tai tik natūralus gydantis augalėlis, daugiau nieko blogo. Tačiau vaistažolės, nors ir veikia švelniau, nėra visai ”nekaltos”.

Vaistiniai augalai, kaip ir sintetiniai vaistai, neretai vieną gydo, o kitam kenkia. Todėl jų arbatos negalima gerti kada tik panorėjus ir kiek tik panorėjus. Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių poveikis ir dozavimas yra žinomi. Mūsų klimato sąlygomis auga daug nuodingųjų augalų. Pavyzdžiui, nuodingi yra žalčialunkis, dėmėtoji mauda, kuri labai primena petražolę.

Daugiau suvartojus, galima nusinuodyti. Kai kurie augalai gali sukelti alergijas, uždegimą, sudirginti odą, skrandį, ilgesnį laiką vartojant gali išryškėti nuodingas jų poveikis. Be to, kai kurių vaistinių augalų biologiškai aktyvios medžiagos kaupiasi organizme. Vaistažolės yra vaistai. Jas reikia vartoti nurodytomis dozėmis. Tik gydytojas skirs reikiamą dozę, rekomenduos veiksmingų augalinių vaistų, patars, kad tą patį žolių mišinį ligoniui galima gerti 3, o sveikam žmogui profilaktikai – 2 savaitės ir daryti 7-10 dienų pertrauką.

 

Nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų dar atsargiau vartoti vaistažoles. Vaistingosios žolės, kurios nekenkia suaugusiems, gali būti žalingos vaikams.

 

Nėštumo metu kenksminga vartoti alavijo (alijošiaus), debesylo, kadagio, pelyno arbatas. Šios vaistažolės gali paskatinti persileidimą bei sukelti nėštumo komplikacijų.

 

Aviečių uogose ir stiebeliuose  yra salicilo rūgšties, todėl  tinka nuo peršalimo: slogos, bronchito, kosulio, gripo. Skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda esant avitaminozei. Žadina apetitą, gerina virškinimą, malšina skrandžio gleivinės uždegimą.

!   Turi purinų, kurie gali pakenkti sergantiems inkstų uždegimu, podagra.

 

Raudonėlis - gera priemonė esant persišaldymo ligoms, atsikosėjimui palengvinti, ūmiam ir lėtiniam bronchitui, plaučių uždegimui, gripui, anginai, skrandžio ir virškinamojo trakto ligoms gydyti. Juo gydoma nemiga ir depresija, isterija,  ginekologinės ligos.

!   Turintiems aukštą kraujospūdį raudonėlių preparatų vartoti negalima. Nevartoti nėštumo metu, nes gali įvykti persileidimas.

 

Valerijono  veikliosios medžiagos ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus, reguliuoja širdies darbą, plečia kraujagysles, gerina kraujo apykaitą, padeda kankinant nemigai. Gydo migreną, slopina dusulį, viduriavimą, pilvo pūtimą.

!   Negalima ilgai ir daug vartoti, nes slopina virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą, dirglią būseną, sutrikdo širdies veiklą. Nepatartina vartoti sumažėjus raumenų tonusui, esant mažam kraujo spaudimui,  susilpnėjus skydliaukės veiklai.

 

Ženšenis, šaknys.  Tonizuoja, didina darbingumą, kelia kraujo spaudimą, gerina kraujotaką, stiprina imunitetą.

!   Vartoti tik šaltuoju metų laiku. Ilgai arba didelėmis dozėmis vartojant ženšenį, gali atsirasti nemiga, smarkus širdies plakimas, galvos, širdies skausmai, sumažėti lytinė potencija.

 

Čiobrelių  biologiškai aktyvios medžiagos pasižymi dezinfekuojančiomis ir raminamosiomis savybėmis, sliopina uždegimus. Jų nuoviras vartojamas atsikosėjimui palengvinti, skausmui malšinti sergant bronchitu, laringitu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, atpalaiduoja spazmus.

!    Negalima vartoti sergant kepenų ir inkstų ligomis.

 

Mėtų ir melisų arbata pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, kraujagysles plečiančiu  poveikiu.  Gerina apetitą, virškinimą, atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą.

!   Nėščiosioms gali sukelti  persileidimą. Ilgą laiką geriant mėtų arbatą,  gali atsirasti galvos skausmai ir nosies užgulimas, primenantis slogą.

 

Jonažolė  valo plaučius, kepenis ir šlapimo pūslę. Slopina viduriavimą, gydo naktinį šlapinimąsi, ramina nervus, stomatitą, kepenų tulžies pūslės akmenligę, inkstų uždegimą, slopina sutinimus, uždegimus. Tinka įvairioms žaizdoms gydyti.

!  Nereikėtų vartoti, jeigu užkietėję viduriai, aukštas kraujo spaudimas, dirbantiems radiologinėse laboratorijose bei ultravioletinių spindulių aplinkoje. Nepatartina vartoti jonažolės preparatų būnant ilgą laiką saulėje.

 

Ramunėlė  varo prakaitą, šildo, ramina vidurių skausmą, tinka nuo reumatinių skausmų, skrandžio ir žarnyno uždegimams gydyti. Taip pat sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis. Tinka nuo odos ligų, dedervinių, sunkiai gyjančioms votims gydyti. Dedami kompresai pūliuojant akims. Ramunėlių žiedų maišeliai padeda esant dantų skausmui ir rožei.

!  Gali sukelti alergiją, atsargiau turėtų vartoti sergantys šienlige. Dažnai geriant ramunėlių arbatos moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, pavojinga nėščiosioms.

 Kristina Fišienė