Audra as cia aisku nieko protingo neparasysiu, tik norejau tokia ideja duot. kur rasei kad nera su kuom pasidziaugt.
zinok man tokia mintis sove. cia aisku nesamoninga mintis kaip ir visos kitos
gal reikia pabandyti kazkaip sukurti svetaine vienisoms mamoms, ir pgl miestelius jos galetu susitikineti viena su kita.
zinokit danijoj tai savivaldybe sudarineja mamu grupes, bet visoms mamoms. zodziu kai gimsta vaikas jam paskiria tokia lankancia namuose sesele. ir ta sesele sudarineja grupes pgl leliuku amzius. i grupe ieina 5motinos, jos susitikineja pasikeiciamai pas kuria nors bute/name.
as manau butu smagu tokie susitikimai galetu moterys pasidziaugt kartu ir pasikeikt ant vyru
Audra as cia aisku nieko protingo neparasysiu, tik norejau tokia ideja duot. kur rasei kad nera su kuom pasidziaugt.
zinok man tokia mintis sove. cia aisku nesamoninga mintis kaip ir visos kitos
gal reikia pabandyti kazkaip sukurti svetaine vienisoms mamoms, ir pgl miestelius jos galetu susitikineti viena su kita.
zinokit danijoj tai savivaldybe sudarineja mamu grupes, bet visoms mamoms. zodziu kai gimsta vaikas jam paskiria tokia lankancia namuose sesele. ir ta sesele sudarineja grupes pgl leliuku amzius. i grupe ieina 5motinos, jos susitikineja pasikeiciamai pas kuria nors bute/name.
as manau butu smagu tokie susitikimai galetu moterys pasidziaugt kartu ir pasikeikt ant vyru
tik neišmanyčiau kaip tai pas mus suorganizuot,na čia reik turėt organizatorės savybiu,pas mane su tuo truputuka stoka,o šiaip tai idėja gera,man labai patiko
tokiu suorganizuotu susitikimu, kuriuos inicijuotu med. seseles, pas mus zinoma, dar ilgai nebus. bet musu forume yra mamu pazinciu skyrelis, kur mamos bendrauja ir pagal miestus. manau galima suisrasti kokia mamyte is to paties miesto, gal net is tos pacios gatves.
stai kad ir as - suisradau siame forume dvynuku mamyte, su kuria jau buvau susitikusi, susirasome ne tik forume, bet ir e-laiskais....
-
stiprybes tau domino..kad ir kaip butu sunku,nera to blogo kas neiseitu i gera.dziaukis kad gali nakti pailseti,man irgi kaip vaivuskei keltis naktim tenka 3 kartus maziausiai.beje dar ir sunus atsikelia vos tik dukra uzmiega.na bet vaikelis tai tikrai yra didziausias turtas,jis be taves negali isgyventi,matai kokia tu esi jam reikalinga.as ir nemegstu niekam uzkraut savo rupesciu,bet manau jei butu mociute salia tai uzkrauciau,nors i savaite viena karta kur iseik.jei gali.o del vyriuko tai aiksu yra skaudu tau,tai yra normalu,anksciau ar veliau susitaikysi su tuo.o tu esi nuostabi mama!!!!!!!stiprybes!!!mes mamytes tave mylim!!!!! vargsas vyras jis tiek dauk prarado tave palikdamas.tooks jis ir vyras.eina jis....
-
Tikrai ner uz ka cia kiekvienai taip gali atsitikti,gyvenimas nenuspejamas,viena akimirka gerai o kita ......dziaukis kad esi jauna ,sveika ir grazi ir turi sveika, maza, grazu zuiki ir zinok kad cia gali parasyti tai kas ant sirdeles guli.visom mamytem buna sunkiu akimirku..bet visada taip nebus sekmes buckis vaikuciui
(Paveikslėliai matomi tik registruotiems lankytojams)
beje uzsuk i sveikinkit ir busit pasveikinti-uzeigele-ten mamytes plepa..laikykis
Kai pastojau,tai visiems buvo sokas,nes mamai mano draugas nepatiko,o dar kai paliko...tai dabar daznai pasako:"tavo dziaugsmai,tavo ir vargai".Padeda,negaliu sakyti kad esu palikta likimo valiai,bet ...ir nenoriu apkrauti kitu savais rupesciais...taip ir kuduluojames abu su sunumi...Negaliu skustis del miego-vaika ismaudau,pavalgo ir iki 22val.visad uzmiega,o prabunda tik apie 5ryto,taip kad leidzia pamiegoti...Bet...dabar jauciu nuovargi,tik dabar kazkaip pradejo skaudet del to,kad paliko...Ir sunku ne del to,kad mane paliko(nors skaudu ir del to),bet vaikutis auga,kasdien vis kazka naujo iskrecia,o pasidziaugti del to nera su kuo
Kvailas tavo darugas jei nenorėjo būti su vaiku ir matyti kaip auga jo sūnus.Turi tikrai gražuoliuką sūnelį ,nepasiduok liūdnom mintim.Reikia tik išlaukti tą sunkų periodą ir gyvenimas po truputį sudėlios viską į vietas.Visdėlto būna ir blogiau.Aš užaugau tokioi šeimoi kur tėvas buvo ir vis dar yra pabaisa.Neįsivaizduoji kiek kartų norėjau neturėti tėvo,kad mama būt gyvenus viena.Tai va,kartais būt geriau vieniša mama
[quote="domino"'>Kai pastojau,tai visiems buvo sokas,nes mamai mano draugas nepatiko,o dar kai paliko...tai dabar daznai pasako:"tavo dziaugsmai,tavo ir vargai".Padeda,negaliu sakyti kad esu palikta likimo valiai,bet ...ir nenoriu apkrauti kitu savais rupesciais...taip ir kuduluojames abu su sunumi...Negaliu skustis del miego-vaika ismaudau,pavalgo ir iki 22val.visad uzmiega,o prabunda tik apie 5ryto,taip kad leidzia pamiegoti...Bet...dabar jauciu nuovargi,tik dabar kazkaip pradejo skaudet del to,kad paliko...Ir sunku ne del to,kad mane paliko(nors skaudu ir del to),bet vaikutis auga,kasdien vis kazka naujo iskrecia,o pasidziaugti del to nera su kuo
Kvailas tavo darugas jei nenorėjo būti su vaiku ir matyti kaip auga jo sūnus.Turi tikrai gražuoliuką sūnelį ,nepasiduok liūdnom mintim.Reikia tik išlaukti tą sunkų periodą ir gyvenimas po truputį sudėlios viską į vietas.Visdėlto būna ir blogiau.Aš užaugau tokioi šeimoi kur tėvas buvo ir vis dar yra pabaisa.Neįsivaizduoji kiek kartų norėjau neturėti tėvo,kad mama būt gyvenus viena.Tai va,kartais būt geriau vieniša mama zinai tu tikra saunuole!!!! linkiu tau nepasiduot blogoms mintims,o pasidziaugti savo stebukleliu visada gali cia!!!
Manau, kad ši depresija kažkokia nesąmonė, savęs įsikalbėjimas gal koks, juk gimsta mylimiausias pasaulyje stebukliukas, tai apie kokią depresiją kalbame, jei belieka džiaugtis ir rūpintis savo kūdikėliu.
Manau, kad ši depresija kažkokia nesąmonė, savęs įsikalbėjimas gal koks, juk gimsta mylimiausias pasaulyje stebukliukas, tai apie kokią depresiją kalbame, jei belieka džiaugtis ir rūpintis savo kūdikėliu.
Pritariu reikia dziaugtis save atiduoti stebuklui kuris atejo juk neveltui jis gime :) mane buvo apemusi niuri nuotaika, bet kazkaip susiemiau savaime ir supratau kad turiu buti stipri ir dziaugtis tuo ka turiu
Manau, kad ši depresija kažkokia nesąmonė, savęs įsikalbėjimas gal koks, juk gimsta mylimiausias pasaulyje stebukliukas, tai apie kokią depresiją kalbame, jei belieka džiaugtis ir rūpintis savo kūdikėliu.
Visiskai nesutinku
Taip sako tos mamytes, kurios to nepatyre (ir asiu Dievui, kod napatyre)
Kadangi mano darbas susietas su psichiatrija, galiu drasiai teigti, jog pogimdyvine depresija egzistuoja. Deja.
Ne visos moterys stiprios, buna ir silpnesniu emociskai, psichiskai, buna aisku ir islepintu..
Bet is patirties zinau, kad labai sunku toms moterims kurios kencia nuo sios depresijos..
Ir nera tau saves isikalbejimas tai labai nemaloni busena, jei galima taip issireiksti.
Pazystu ne viena moteri, kuri lauke savo stebuklelio ir dziaugesi budama nescia ir net negalvojo apie depresija.., bet..
zinotum kur krisi - pagalve padetum !
POGIMDYVINĖ DEPRESIJA
Klastinga depresija moteris prislegia gimus kūdikiui. Tikslus moterų, susiduriančių su pogimdyvine depresija, skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad net apie 70 procentų pagimdžiusių moterų išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. O 10-15 procentų jaunų motinų patiria pogimdyvinę depresiją. Kodėl taip nutinka tada, kai norisi džiaugtis ilgai lauktu naujagimiu? Kaip atpažinti šią depresiją ir sau padėti konsultuoja psichologė Aistė Kratavičiūtė. Kas yra depresija?
Depresija — tai labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas. Tai vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų, kuriam būdinga ilgai trunkanti prislėgta, bloga nuotaika, nepasitenkinimas, sulėtėjęs mąstymas, judesiai ar net vidaus organų veikla. Depresija susergama kai smegenyse pakinta serotonino kiekis smegenyse. Serotoninas — hormonas, kuris reguliuoja tokius psichinius procesus, kaip miegas, nuotaika, apetitas ir kt.
Depresija, kuri užklumpa nėštumo metu arba po gimdymo, vadinama pogimdyvine. Tai dažniausia neseniai pagimdžiusias moteris ištinkanti komplikacija. Apmaudu, tačiau moterys retai atpažįsta šią ligą ir retai kreipiasi į specialistus. Pogimdyvinė depresija slepiasi po, atrodytų, įprastais simptomais, pasireiškiančiais po gimdymo. Tačiau nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, stiprios emocinės reakcijos ir svorio augimas arba mažėjimas gali būti ir šios depresijos požymiai.
Kodėl moteris po gimdymo ištinka depresija?
Psichologė teigia, kad depresiją gali sukelti įvairūs veiksniai - psichologiniai ir fiziologiniai faktoriai. Tai:
staigūs hormonų pusiausvyros pokyčiai. Iškart po gimdymo, per 24-48 valandas sumažėja estrogeno ir progesterono lygis (jis tampa mažesnis nei buvo prieš pastojant) ;
skausmingas, ilgai trukęs arba labai greitai įvykęs, priešlaikinis gimdymas;
polinkis į stresą, depresiją, patirti panikos ar baimės sutrikimai;
nuolatinis nuovargis ir nemiga;
nepilnavertė mityba ir vitamino B trūkumas;
ankstesnės priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, įvykę persileidimai.
Tikimybę susirgti depresija padidina nesutarimai šeimoje, taip pat moters išgyvenimai dėl prarastos laisvės ir priklausomybės nuo kūdikio, dėl nesugebėjimo tobulai pasirūpinti naujagimiu ar dėl pasikeitusios figūros.
Kokie pogimdyvinės depresijos požymiai?
Pogimdyvinė depresija pasireiškia praėjus 3-14 dienų po gimdymo. Psichologė pataria konsultuotis su specialistu (šeimos gydytoju ar psichologu) jei ilgiau kaip dvi savaites kamuoja žemiau išvardinti simptomai:
Pastovus nerimas, nepasitenkinimas ir irzlumas
Pastovus liūdesys ir neviltis
Verksmingumas
Jėgų ir motyvacijos stoka
Apetito stoka
Nemiga
Atminties sutrikimas, nesugebėjimas susikoncentruoti ir priimti
Kaltės jausmas
Nesidomėjimas ankstesniais pomėgiais, darbu
Užsisklendimas savyje, nenoras bendrauti su šeimos nariais ir draugais
Galvos skausmai, skausmas krūtinės srityje, širdies ritmo sutrikimai ir hiperventiliacija (greitas ir gilus kvėpavimas)
Baimė sužeisti kūdikį ar susižeisti pačiai, nesidomėjimas kūdikiu.
Kaip gydoma pogimdyvinė depresija?
Kaip teigia Aistė Kratavičiūtė, psichologai, gydantys pogimdyvinę depresiją, paprastai taiko įvairius psichoterapinius metodus (pvz., pokalbio terapiją). Jie visada pirmiausia stengiasi žmogų gydyti nenaudodami medikamentų, tačiau kraštutiniais atvejais moterys siunčiamos pas psichiatrą. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas gydymas medikamentais (antidepresantais), hormonų terapija. Egzistuoja ir alternatyvus gydymas vaistažolėmis, taikoma akupunktūra.
Pogimdyvinę depresiją gydant medikamentais, vaistai su motinos pienu gali patekti į vaiko organizmą (jei maitinate kūdikį krūtimi). Todėl, prieš parenkant gydymą, būtina pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju, įvertinti situaciją, pasverti galimas negydomos depresijos ir vartosimų medikamentų pasekmes. Svarbu atminti, kad vaikeliui gali pakenkti ir depresija serganti mama — gali sutrikti jo vystymasis
Pogimdyvine depresija gali susirgti bet kuri neseniai pagimdžiusi moteris. Tačiau tai nereiškia, kad ji yra blogesnė mama, prasčiau pasiruošusi motinystei. Reikia atsiminti, kad depresija — tai liga ir moteris niekuo dėta, kad susirgo. Svarbiausia, laiku kreiptis į psichologą, kad šis emocinis sutrikimas neperaugtų į rimtesnes ligas (pvz., pogimdyvinę psichozę).
Kaip sau padėti?
Stenkitės kiek galima geriau pailsėti. Išnaudokite kiekvieną galimybę — numikite kūdikiui kartu su kūdikiu.
Nesistenkite atlikti visų buities darbų. Dirbkite tik tiek, kiek spėjate ar pajėgiate. Kitus darbus palikite šeimos nariams — vyrui, tėvams, vyresniems vaikams, namų šeimininkei.
Paprašykite pagalbos. Paprašykite, kad vyras/partneris naktimis Jums paduotų pamaitinti kūdikį.
Neužsisklęskite. Apie savo savijautą pasikalbėkite su vyru, partneriu, šeimos nariais.
Neužsidarykite namuose. Stenkitės kuo dažniau pasivaikščioti lauke. Tai sveika ir Jums, ir kūdikiui.
Pabūkite dviese su vyru/partneriu. Galbūt auklė ar kurio nors iš Jūsų tėvai, broliai ar seserys retkarčiais gali pabūti su kūdikiu 1-2 valandas, kol Jūs pažiūrėsite spektaklį, kino filmą, pavakarieniausite mėgiamame restorane ar tiesiog pasivaikščiosite.
Bendraukite su kitomis mamomis. Pasidalinti patirtimi ir patarimais.
Valgykite pilnaverti maistą, venkite kofeino, alkoholio ir cukraus. Vartokite vitaminus B6, E, kalį ir magnį.
Mankštinkitės.
Jei neturite galimybės apsilankyti pas psichologą — pasinaudokite nemokamos psichologinės pagalbos tarnybų linijomis.
Ką turėtų žinoti būsimos mamos artimieji apie depresija? Kaip jie galėtu padėti?
Psichologė Aistė Kratavičiūtė pažymi, kad artimieji, visų pirma, turėtų žinoti, kad tokia liga, kaip pogimdyvinė depresija egzistuoja ir pasistengti moteriai padėti: jos išklausyti, perimti sunkiuosius buities darbus, padėti prižiūrėti naujagimį, nekritikuoti ir neprikaišioti trūkumų, nesėkmių. Pasistenkite moteriai suteikti kiek galima daugiau laisvalaikio, kad ji galėtų pasivaikščioti, paskaityti laikraštį, išsimaudyti šiltoje vonioje ar pamiegoti.
Aš ir nežinau, kaip atsikratyti depresijos...Nors mano vaikelis jau nemažas (8 mėn.), bet mane kankina nerimas. Nežinau ar tai nuo sedėjimo namuose ar mane vargina motinystė. Kadangi daug laiko praleidžiu namuose, draugių neturiu, tai visos dienos vienodos.