Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Forumas > Dvasinis pasaulis Dalintis

Rodyti žinutes po paskutinio apsilankymo | Pažymėti visas temas kaip perskaitytas | Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Atsakyti

    "Dievai baudžia tuos, kurie jais tiki" - ką manot?  
   
avatar
mama Elena

Pranešimai: 319

2006-09-30 03:09:35
"Dievai baudžia tuos, kurie jais tiki" - ką manot?
Aš tikiu posakiu "Kaip šauksi, taip atsilieps", ir pati stengiuosi elgtis taip, kad ateity nereikėtų dėl savo veiksmų ar jų padarinių gailėtis. Tačiau neseniai diskutuodama su vienu žmogumi išgirdau tokį posakį - "Dievai baudžia tuos, kurie jais tiki" :shock: . Gal ir yra tame tiesos... :roll: Kaip jūs manote?



Cituoti
 
     
   
avatar
liepa

Pranešimai: 2372

2006-09-30 11:09:15

oho,apie tai stengiuosi visai negalvoti



Cituoti
 
     
   

kadisi

Pranešimai: 2943

2006-09-30 13:09:49

aš apie tai irgi net nemąsčiau, visvien žmogus pats prisigalvoja. O elgtis stengiuosi, kad po to negailėčiau. Blogis blogiu grįžta



Cituoti
 
     
   
avatar
Laura*M

Pranešimai: 4465

2006-09-30 15:09:02

As taip pat tikiu, kad lazda turi du galus. Turime tiketi, nes tai padeda mums buti geresniems. Jei niekas nebijotu atpildo, nebijotu ir blogai elgtis. Zinau zmogu, kuris vaikysteje mego vagiliauti. Kai sukure savo seima, jo butas buvo kelis kartus apvogtas... Taip pat labai gerai jauciu atpilda i savo klaidas ir blogus darbus.. Todel stengiuosi gyventi teisingai ir dorai. Taip lengviau.



Cituoti
 
     
   
avatar
liepa

Pranešimai: 2372

2006-09-30 15:09:33

taip viskas grįžta bumerangu :D



Cituoti
 
     
   
avatar
vaivuškė

Pranešimai: 200

2006-11-20 16:11:56

as nemanau kad dievas ar dievai kazka baudzia :) ,kaip pasiklosi taip ismiegosi :wink:



Cituoti
 
     
   

vaidaz511

Pranešimai: 140

2006-11-21 10:11:36

as vadovaujuosi vienu posakiu kaip pasiklosi taip ismiegosi, kiekvienas yra savo likomo kalvis



Cituoti
 
     
   

airidele

Pranešimai: 8

2006-11-25 19:11:00

manau,kad kiekvienas esame savo likimo kalviais,bet kad kazkas yra auksciau-tai ,manau,irgi teisybe,bet tai dazniausiai prisimenam tik kai buna beda.



Cituoti
 
     
   
avatar
vidux

Pranešimai: 4877

2007-01-03 13:01:02

"mama Elena"

Aš tikiu posakiu "Kaip šauksi, taip atsilieps", ir pati stengiuosi elgtis taip, kad ateity nereikėtų dėl savo veiksmų ar jų padarinių gailėtis. Tačiau neseniai diskutuodama su vienu žmogumi išgirdau tokį posakį - "Dievai baudžia tuos, kurie jais tiki" :shock: . Gal ir yra tame tiesos... :roll: Kaip jūs manote?
as manu ,kad posakis daznai pasitvirtina,bet kad dievas baudzia tuos ,kurie tiki...ne,nenoriu tiket :roll:



Cituoti
 
     
   
avatar
Kukuzia

Pranešimai: 33

2009-05-14 17:05:52
Re: "Dievai baudžia tuos, kurie jais tiki" - ką ma

"mama Elena"

Aš tikiu posakiu "Kaip šauksi, taip atsilieps", ir pati stengiuosi elgtis taip, kad ateity nereikėtų dėl savo veiksmų ar jų padarinių gailėtis. Tačiau neseniai diskutuodama su vienu žmogumi išgirdau tokį posakį - "Dievai baudžia tuos, kurie jais tiki" :shock: . Gal ir yra tame tiesos... :roll: Kaip jūs manote?
Nemanau, kad Dievas baudžia tuos kurie į Jį tiki :roll: Nelogiška :lachtot: O ar baudžia tuos kurie į Jį netiki ? Čia gal žmogus norėjo pasakyti, kad ištikimiesiems Dievas daug išbandymų siunčia :???:



Cituoti
 
     
   
avatar
Renatyte

Pranešimai: 9979

2009-11-30 16:11:37
Re: "Dievai baudžia tuos, kurie jais tiki" - ką manot?
Na čia babar :???: Net nepagalvojau apie tai :???: Bet skamba , tai kažkaip nesąmoningai :???: Aš taip nemanau ...
Mamukynas -Namai, šeima, vaikai, laisvalaikis, moteris



Cituoti
 
     
   
avatar
Rasa.

Pranešimai: 1671

2013-02-19 12:02:14

As tikiu tik tuo, kad nieko nebuna be priezasties {#} http://maloneszinia.lt/straipsniai/ar-baudzia.html  cia toks straipsnis, pasvarstymui Undecided

 Jei pati gyvenu ramu, gera gyvenima, tai uz mano ar mano tevu nuodemes gali buti baudziami mano vaikai ar ju vaikai... Didesnis bausmes skausmas, ne kai pats kenti, bet, kai tavo artimas kencia.

Netikiu tuo{#}, bet esu girdejusi toki pasakyma 



A girl should be two things: classy and fabulous. - Coco Chanel <img src=">">
Paveikslelis



Cituoti
 
     
   
avatar
Julijana

Pranešimai: 2087

2013-02-19 12:02:11

Visiska nesamone{#} ir kokie dar Dievai? Ar Dievas ne vianas? Jug nesam pagoniai ir kelmais netikim ane{#} ir tuo labiau nesimeldziam jiems{#}

Nesu visiskai netikinti, bet ir ne fanate{#} manau kiekvienas zmogus yra savo likimo kalvis

O jau religija buvo ir bus ir kokiu nesamoniu zmogus pats sau i galvele ikals tuo ir tikes{#}




Paveikslelis




Cituoti
 
     
   
avatar
Rasa.

Pranešimai: 1671

2013-02-19 14:02:32

As pati esu katalike, mano tevai, seneliai tokio pat tikejimo. Gal temos pavadinimas keistokas, bet...smulkmena.

Gal matei Vilniuje rusu ( nzn kaip ji tiksliai vadinasi) baznycia, ten stiklinese dezese guli mire..sudziuve tikri zmones...aiskino, kad ten kaskokie sventieji..juos per sventes perrengineja kitais rubais.. Va cia tai nuprotejimas, baisu - cia manau, ne tikejimas Dievu {#}



A girl should be two things: classy and fabulous. - Coco Chanel <img src=">">
Paveikslelis



Cituoti
 
     
   
avatar
Julijana

Pranešimai: 2087

2013-02-19 14:02:14

Rusai neturi baznyciu, pas jos cerkves{#}

O vadinasi arba staciatikiais arba sentikiais, kazkiek skiriasi ju paprociai kiek as ismanau is sio reikalo{#}




Paveikslelis




Cituoti
 
     
   
avatar
assssss

Pranešimai: 196

2014-03-04 15:03:23

Aš nepažįstu baudžiančio Dievo, pažįstu tik mylintį ir atleidžiantį...

Kai augau, labai daug laiko praleidau su močiute. Ji buvo tas žmogus, kuris mane „išmokė“ melstis, kuri sekundė po sekundės artino mane prie Dievo. Neįkyriai, be priekaištų, pati mylėdama Dievą ir jausdama, kad jis myli ją – ji rodė man jo būvimą, rodė kur ji mato Dievą, kaip suvokia ir junta jo buvimą... O aš augau darydama klaidelės, ne visada būdama teisi, nusikalsdama, bet visada rasdama paguodą. Močiutė man parodė ne piktą ir baudžiantį, bet mylintį ir atleidžiantį Dievą. Ir aš jį radau. Bet savo, dar kitokį nei matė, jautė mano močiutė. Taip, aš tikiu Dievu - ne seneliuku sėdinčiu danguje ir stebinčiu mūsų darbus.... Tikiu malda – ne „Tėve mūsų“ ar „Sveika Marija“... Tikiu net ir bažnyčia – bet ne mūro sienomis... Kai buvau vaikas nuoširdžiai jutau poreikį eiti į bažnyčią ir ėjau. Kiekvieną sekmadienį eidavau į šventas mišias. O būdavo dienų kai nueidavau ir šiaip sau – ramybės. Bet laikas ėjo ir dvasinis poreikis menko – tikėjimas niekur nedingo, tik prioritetai keitėsi ir aš tolau. Meldžiausi mažiau, bažnyčioje buvau retas svečias... Bet tikėjau ir toliau. Tik kaskart vis tyliau... Prasidėjo užmojai, tikslai ir kelias į juos ir nebeliko laiko net vakarais apmąstyti dieną, padėkoti už patirtis, pasidžiaugti laimėjimais – tiesiog pabūti su savimi ir Dievu. Taip palengva pastebėjau, kad Dievą prisimindavau tik kai nutikdavo kas nors nenumatyta, kai kas nors nepavykdavo ar nepasisekdavo arba kai užsibrėžusi tikslus melsdavau padėti viską įgyvendinti... Atrodė, kad viskas stojo į vėžes ir to kaip ir pakako. Kol viena dieną netektis privertė sustoti ir ašarotom akimis paklausti kodėl... Niekada nepykau ant Dievo,tiksliau jokios nesėkmės taip nesukrėtė kaip savo pačios vaiko netekimas. Tada ėmiau ir supykau, atrodė jog esu geras žmogus, nepiktavališkas, atviras kito sėkmėms ir nesėkmėms, visada gelbstintis kuo tik gali, stengiausi būti teisinga, gyventi „kaip reikia“, taigi net tada kai galėjau nueiti šunkeliais laikiausi, rodėsi, tiesaus kelio. Negėriau, neūliavojau, su kuo papuola nelaksčiau, nevogiau, nemelavau ir t.t. ir pan... o čia, šašt, ir va kokia lemtis kaip ir iš principo geram žmogui. Supykau, negalėjau suprast už ką, bet vis tiek tikėjau. Taigi kaip ir susitaikiau su tuo kas duota ir gyvenau toliau, tik jau atidesnė sau. Atrasdavau laiko sau ir Dievui. Gyvenime kaip ir niekas nenukentėjo – tikslai ir toliau buvo siekiami, darbai dirbami, gyvenimas kuriamas, tik laiko užteko ir maldai. Tada dar vienas nėštumas ir vaikutis su negalia. Šokas, baimė, skausmas, netikrumas – natūralu, kad sudreba viskas... ir tikėjimas... o kas dabar ne taip? Ka vėl padariau blogai? Ir čia tik patys skaudžiausi lūžiai, tarp jų būta dar ir „smulkesnių“ skausmelių, mažiau sukrėtusių, lengviau išgyventų.  Šį kartą nusigręžiau nuo visko. Dabar džiaugiuosi tik, kad tas „užtemimas“ buvo trumpas. Buvo sunku kol pykau, ir ant savęs, ir rodėsi ant viso pasaulio, ir ant Dievo... Bet matyt neįmanoma nusigręžti nuo to, kas iš principo yra visur. Galima ignoruoti, galima nenorėti matyti ir jausti – bet tai nekeičia fakto, kad  Dievas nėra šalia mūsų gyvenimo, kažkas tokio, ką reikia priimti į gyvenimą. Dievas  - tai Gyvenimas. Tik tam, kad tai išjausti reikia liautis pykti ir įsileisti meilę. Taigi mano neįgalus vaikas, vėl pripildė mane meilės, apdovanojo šiluma, artumu, tikru gerumu ir vėl atvedė mane prie Dievo. Aš ir toliau gyvenu kiekvieną dieną savo veiksmais ir mintimis „kalbėdama“ su Dievu, stengiuosi ne tik širdimi ir vis naujais tikslais pateisinti tą Dievo pasitikėjimą manimi. Jis tiki, kad jokie gyvenimo iššūkiai ir netikėtumai neišstums manęs iš teisingo kelio. Ir aš tuo tikiu, nes žinau, kad JIS man padės. Dabar aš meldžiuosi ne tik tada, kai man reikia stiprybės ir pagalbos, dabar aš dėkoju, dėkoju už kiekvieną dieną kaip dovaną. Nes rytojaus gali ir nebūti ;)






Cituoti
 
     
   
avatar
Ritule

Pranešimai: 19

2014-04-09 23:04:00

Kai buvau vaikas, labai tikėjau dievu, vis labiau augant, tikėjimas blėso, kol išblėso visiškai. Manau, kad jokio visagalio dievo nėra, nes jei toks būtų, tikrai padėtų "savo vaikams"- išnaikintu ligas, nuo kurių miršta žmonės, vaikai maži ir nekalti, sustabdytų karus, žudynes. ir t.t. O kadangi nieko tokio nėra, pasaulis yra žiaurus, negailestingas, neteisingas ir pilnas kančių- tai akivaizdus įrodymas, kad jokio dievo nėra.

Tikintieji teigia, kad jis nesikiša į žmonių gyvenimus,tad pakalusiu, o tai kam tada jis mums toks dievas, kuris nepadeda, nesustabdo blogio- tokio dievo mums nereikia. Dievas, anot katalikų, kuris yra "tėvas" ir "kūrėjas" turi mylėti ir saugoti savo vaikus, kaip ir mes tėvai mylim, saugom ir rūpinamės savo vaikais. Atsimerkus plačiai dairausi po pasaulį... labai daug neteisybės, nekaltų mirčių, kančių ir t.t. Pakanka pažiūrėti nuotraukas iš karų ir ginkluotų konfliktų Afrikoje, Lotynų Amerikoje, net ir Europoje- sudarkytus vaikų ir moterų kūnus,  šimtus sustingusių mirusių žmonių, sumestus į duobes dešimtis lavonų, kuriuos ištiko nelaukta ankstyva mirtis, neretai kančiose- ir garantuotai daugelis jų meldėsi savo dievui ir prašė pagalbos, bet dievas jiems nepadėjo.

Mano galva, gyvenam tik vieną kartą, ir didžiausias kiekvieno turtas yra gyvybė, kurią turi saugoti visi, net ik savo, bet ir kito.



Motinystė didžiausias menas pasaulyje. Nagų grybelis nagelsvamp vaistažolės odos ligos magneto terapija skin care nagelpilz



Cituoti
 
     
   
avatar
DONATE

Pranešimai: 4147

2014-04-16 14:04:29

Yra pasakyta: Dievas sukūrė žmogų ir davė jam laisvą valią. Vadinasi, žmogus renkasi ar jam elgtis kaip kūrėjui ir visą gyvenimą artėti prie Dievo ir išminties, ar elgtis laisvavališkai, neatsakingai ir taip pamažu griauti savo sveikatą, kuri lemia laimę ir sėkmę. Mes patys renkamės, ką matome aplinkui. Mes patys renkamės tikėti kažkuo - Dievu, Buda, Alachu, Krišna ar dar kuo nors.
Mano nuomone, nesvarbus yra vardas. Nesvarbu net ar tikime įvardinta esybe, ar dėsniais, ar žvaigždėmis, svarbiausia yra tai, kad mes visi tikrai kažkuo tikime. Tik kiekvieno mūsų tikėjimo stiprumas yra skirtingas :)




Paveikslelis



Cituoti
 
     
 

Atsakyti

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
Map
 
 


 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą