| |
kavjola
Pranešimai: 144
2007-08-16 16:08:45
|
Neisnesiotas angeliukas
( ištrauka iš prisiminimų) 2004m. kovo 26 dieną grįžau iš baseino ir po masažo. Baseiną ir masažą pradėjau lankyti gulėdama ligoninėje, nes buvo nepakeliami nugaros skausmai (prieš 10 metų turėjau stuburo traumą). Po 3 apsilankymų skausmai praėjo, bet ir toliau lankiau, kol išrašė iš ligoninės. Tad, kovo 26 d. aplankiau dar gulėjusias ligoninėje pažįstamas, padiskutavom tema apie pernešiotus naujagimius ir aš pasakiau, kai man sueis 40 sav. nenorėsiu ilgiau laukti. Laukti tikrai ilgiau neteko. Grįžus po pietų namo, apie pusę dviejų dar sočiai papietavau ir nutariau prigulti. Tada man buvo 34 sav. ir 5 d. Užsnūsti nepavyko, pradėjau galvoti apie kūdikį, kada jis sugalvos išvysti pasaulį. Galima sakyti kaip ir susitariau, tik nemaniau kad taip greit .Tuo metu (apie 14 val.) pamaudė strėnas ir pilvo apačią, nutariau nueiti į tualetą. Bet kaip tik atsikėliau, pajutau bėgantį didele srove, šiltą, salsvoko kvapo vandenį. Sustingau, pasimečiau, nebežinojau ką daryti. Vyras išvažiavęs į komandiruotę, grįš vakare, kūdikio kraitelis ir visi kiti daiktai net nenupirkti. Viską planavau susipirkti kaip tik kitą dieną. Bet deja...............
Pirmiausia paskambinau vyrui ir pranešiau "naujieną". Po to tik į greitąją. Su savim pasiėmiau tik mobilųjį telefoną. Kai atvažiavo medikai paklausė manęs, į kurią ligoninę vežti. Labai norėjau gimdyti P. Mažylio ligoninėje, tad ir nuvažiavom. Mane priėmė, bet kai sužinojo kiek man yra savaičių, pasakė, jei nori gali gimdyti pas mus, bet jei kas nors bus blogai kūdikiui, reikės jį vežti į klinikas.
Aš nerizikavau. Vandenys bėgo ir bėgo. Vėl iškvietė tą pačią greitąją, kol laukiau pajutau, vis didėjančius skausmus strėnose. Į klinikas atvykome apie 17 val. Gydytojas paklausė kada nubėgo vandenys ir kodėl taip vėlai atvykau, turėjau viską aiškinti nuo pat pradžių. Apžiūrėjęs, pasakė, kad reikia stabdyti gimdymą, nes kūdikio plaučiukai nesubrendę. Gavau "dozę" vaistų, lašalinių, reikėjo laukti šeštadienio vakaro, kada teoriškai bus jau subrandinti plaučiukai ir gimdymo nebestabdys. Visą tą laiką medikai stebėjo kūdikio širdelės tonus, viskas buvo gerai. O man kilo įtarimai, nes buvau prisiskaičius, kad kai nubėga vandenys, moteris turi pagimdyti per 24 val. O man praėjo daugiau nei 24 val., galvojau, kad vaikutis gali uždusti, klausinėjau gydytojų, kaip čia yra. Iš penktadienio į šeštadienį visą parą nemiegojau, sąrėmiai kas 10 min. ir taip visą naktį, bet kaip tyčią ryte viskas praėjo ir jokių skausmų dieną. Šeštadienį vakare aplankė uošviai, tėvai, viskas buvo tvarkoje, kantriai laukiau kada prasidės skausmai. Ilgai laukti neteko apie 22-23 val. "PRASIDĖJO". Skaudėti skaudėjo, nemoku net papasakoti, bet kaklelis neprasidarinėjo. 23val. išvežė į gimdyklą, atsidarymas 2cm., paskambinau vyrui, atlėkė kaip ant sparnų. Labai džiaugiuosi , kad gimdyme dalyvavo vyras. Skausmai užeidavo ir vėl praeidavo ir taip antrą naktelė be miego. Ryte (apie 6val.) akušerė paklausė , ar leisti skatinamuosius, net nedvejodama pasakiau, kad taip. Nes laukti natūraliai aš nebeturėjau jėgų. Labai norėjau epidurio nuskausminimo, bet negalėjo leisti, nes esu turėjus stuburo traumą. Tad pasiūlė linksminančias dujas. Tarp sąrėmių sapnuodavau. Gimdykla buvo pilna žmonių, mat gimdžiau pati paskutinė, tai susirinko visi pažiūrėt ir kiekvienas savo šneka, taip daryk , taip nedaryk , atsimenu kaip per sapną. Labai džiaugiuosi, kad man pakliuvo labai gera akušerė, jos dėka pagimdžiau greičiau. Kodėl taip sakau? O todėl, kad prieš tai daktaras apžiūrėjo ir pasakė, oi dar toli. (Gydytojas tarp kitko papuolė ne lietuvis). Girdėjau, akušerę sakant, kad kažkas čia ne taip, pati apžiūrėjo ir pasakė viskas čia atsidarę, gimdom. Yra posakis "Nepatepsi, nevažiuosi". Taip ir su daktarais.
Pagimdžiau nors ir neišnešiotą, bet sveiką angeliuką 48cm, 2750 g sveriantį sūnelį! Esu labai laiminga mama.
 
|
|
Dalintis
buvo baisu, bet dabar jau jam 4metai, turim ir antra angeliuka su velniuko mintim 
, sitas gime laiku. 
