|
Jurgutea
Pranešimai: 1
2007-12-13 14:12:00
|
planuotas,labai lauktas ir sunkiai isgyvenes
Viskas prasidejo labai graziai.Su vyru nusprendem,kad norim vaikelio.Abu be galo mylim vaikus,tad musu sis troskimas buvo begalinis.Mums nerupejo kad man tik 20 metu ir esam nesusituoke,mums tai nebuvo kliutis ir vaikelis buvo planuotas.Kaisuzinojom kad as laukiuosi buvom be galo laimingi,nuojauta jau pirma diena sake kad gims berniukas,beje berniuko labiausiai ir norejom.Is kart po gydytojos nuvaziavom o knygyna ir nusipirkom vardyna ir jau ta pacia diena diena isrinkom vaikeliui varda.Nuopat pirmu dienu ruosem vaikeliui visus daiktus,pinigu negailejom,juk cia pirmagimis ir buvo nesvarbu kad mociutes sake kad isanksto ruostis negerai.Skaiciavom kiekviena dien iki gimimo,o ypac paskutinius menesius,net simtadieni atsventem.Taciau teko net tris kartus gulet ligoninej-pirma karta del gresiancio persileidimo,antra del gresiancio priesankstinio ir trecia pries gimdyma,nes vaikelis nenorejo ateit.Kadangi pagimdziau spali tai su dideliu pilvuku prasikankinauvasara per didziausius karscius,niekur iseit negalejau.Na atejo ta lauktoji ilgai diena,taciau vaikelisgimt dar nesiruose.Buvau labai nerving kad gimdymas neprasideda,labai jaudinausi kad viskas butu gerai.Kai pernesiojau savaite laiko tai pagulde i ligonine ir dar po triju dienu prasidejo gimdymas nakti.Kankinausi nakti 10 valandu,taciau buvom laimingi kad pagaliau turesim svo dziaugsmeli ant ranku.Vyras su manim buvo nuo pat pirmu saremiu,labai man padejo.Gimdymas buvo labai sklandus,be jokiu komplikaciju.N ir pagaliau sunelis buvo man ant ranku,asarojom is laimes,trodo buvom patys laimingiausi,is tos laimes beveik nejuciau kai man siuvo tris siules.Is pradziu buvo viskas gerai,gydytojai suneliui net dave 9 balus pagal agbar skale.Taciau...Taciau jau po valandos laiko ivyko kosmaras,sunus nustojo judeti,jauciau kazkas negerai.Vyras greit pakviete akusere ir kilo didelis samysis.Suneli istiko klinikine mirtis.Jis nekvepavo ir sirdele buvo sustojus.Buvo siaubinga,galvojau neisgyvensiu,taciau vyras nors ir su asarom akyse sake kad viskas bus gerai,ramino.As tada nieko negirdejau,niekas nerupejo,tik sunelis.Galvojau kad sitaip lauktas ir planuotas,jau nuo pat pirmu dienu ji pamilom mano pilvelyje,negalim jo prarast.Ji isveze i ita ligonine,o man raminamuju suleido,taciu negalejau nurimt.Maciau savo mazyli inkubatoriuje su daug laideliu ir slangeliu,buvo siaubinga,nepakeliama,dar dabar asaros rieda,visa gyvenima neoamirsiu to skausmo.Nemaciau jo 3 dienas kol manes nepagulde i ta pacia ligonine kur buvo jis,tada pasijauciau laiminga kad esu salia,o ir kviepuot pradejo pats,dar po keliu dienu ir is inkubatoriaus iseme.Po dvieju savaiciu jau buvom namie.Naktim buvo neramu.Vis ziuredavau ar jis kvepuoja.Meldziau dieva kad viskas butu gerai.Siaip ne taip isgyveno.Mama dabar sako kad sunkiai isgyvenes gyvens ilgai.Dar daug kartu reiks minti kelia i poliklinika pas ivairiausius specealistus.Na ir kas,svarbiausia kad gyvas ir pakalkas jam viskas gerai,yra be galo judrus ir nusisypso jau mums,greitai bus du menesiai.Mes labai laimingi ir dekingi gydytojam uz greita suregavima ir isgelbeta musu angelelio gyvybe.Didelis ACIU!
|
|