Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Forumas > Konsultuoja psichologės Dalintis

Rodyti žinutes po paskutinio apsilankymo | Pažymėti visas temas kaip perskaitytas | Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Atsakyti

    pyktis nuosavam vyrui  
   
avatar
Ledinuke

Pranešimai: 337

2008-05-31 17:05:59
pyktis nuosavam vyrui
Miela gydytoja ir mergaites cia beskaiancios....na net nezinau kaip pradet savo pasakojima?Gal tiesiog taip:pykstu ant savo vyro be nelaibai aiskiu priezasciu, na jis mane nervuoja viska ka daro,karta sakau tu manes nemyli man nieko nenuperki, tai kita ryta virtuvej ant stalo radau sokoladiniu saldainiu dezute...ja radus pagalvojau, nu va perka cia man visokius s... man jausmu reikia ir vel buvau nepatenkinta.Po to isejom pasivaiksciot su mergyte tai jis kartu su ja, o as is galo vezima stumiu, ir verkiu, jis vel nemato manes...Ta pati vakara bandem apie tai kalbet visas poklabis baiges mano asarom...ir isterija.Jis nemato nieko blogo kad su vaiku leidzia laika,o kad as ejau is paskos tai pati turbut taip norejau. :wallbash: Na tikrai as ant jo pykstu jau savaite kazkoks kosmaras gyvent nesikalbant arba kalbantis pasiastrinus liezuvi.Tiesa su manim kalba normaliai, tik as kaip laukine, man kartais geda kad taip darau , bet sustabdyt saves negaliu atrodo, kad ir nenoriu.Ir atrodo ,kad santykiai mano paastreja pries mesnstuacijas,ar gali taip but kad man tada isvaziuoja stogas toli, toli?Kazkaip vis pagalvoju, vaje kaip susivaldyt ir but nepiktai?Tokie dazni artimo zmogaus neapkentimai prie gero neprives.Kaip man susikalbet su savim ir to noret svarbiausia?Gal yra kokie vaistai ar dar kas nors tam pms nuramint, oh bet juk nezinau ar tai tikrai pms?



Cituoti
 
     
   
avatar
Leia

Pranešimai: 1170

2008-05-31 18:05:05

Ledinuke man labai nesmagu kad taip jauties, tu nesupyk, bet ar cia nesusije su tavo vyro tikejimu? as jo juk nepazystu, nezinau, gal as durne paskutine, bet musulmonai nelabai vertina savo moteris ir as manau todel tau yra liudna. Cia vyro poziuri reikia keisti o ne tau vaistus gert. jei jauties nelaiminga su juom jokie vaistai nepades. Beje as pati turiu dideliu problemu su vyru siuo metu, kitokios problemos, bet as irgi pykstu ant jo ir nervina jis mane ziauriai, galvoju apie skirybas, bet cia tikrai ne pms, cia beda santykiuose... o as jau zinau, musu psichologe tau pasiulys paskaityti knyga "pykcio sokis"... nepyk uz mano komentara, parasiau ka galvoju



Cituoti
 
     
   
avatar
Ledinuke

Pranešimai: 337

2008-06-01 16:06:17

Ne visai nepykstu, skaiciau kelis kartus tavo posta, ir stengiausi susiprasti.Ne turbut cia nieko deta religija....



Cituoti
 
     
   
avatar
Leia

Pranešimai: 1170

2008-06-01 16:06:29

"Ledinuke"

Ne visai nepykstu, skaiciau kelis kartus tavo posta, ir stengiausi susiprasti.Ne turbut cia nieko deta religija....
as del to taip pamasciau, nes kai rasei kad stumi viena vezimeli is paskos, o vyras eina su vaiku atskirai, man iskilo toks vaizdelis kaip cia matau, moteriskes is paskos visa laika, nemaciau kad kas vaiskciotu susikabine arba bent salia... bet aisku cia juk bet kam gali taip buti... as tik manau kad siukstu nekaltink saves ir jokiu tableciu kad negertum :motz: as esu ziauriai pries visokius vaistus kas liecia psichologine bukle :banned: ir dar pagalvojau juk normalu, kad tau truksta visokiu maloniu smulkmenu kasdiena, kiekvienai moteriai to reikia. ir man daug ko truksta,na demesio gaunu ivalias, truksta kitu dalyku, pries tai net nesusimastydavau, o dabar ziuriu keiciames vyras ir as, reikia sakyti ir sakyti jiems aiskinti pastoviai, tiketis kad gal daeis viena diena :ka:



Cituoti
 
     
   
avatar
Edita Kuogiene

Pranešimai: 29

2008-06-22 13:06:31
Re: pyktis nuosavam vyrui

"Ledinuke"

Miela gydytoja ir mergaites cia beskaiancios....na net nezinau kaip pradet savo pasakojima?Gal tiesiog taip:pykstu ant savo vyro be nelaibai aiskiu priezasciu, na jis mane nervuoja viska ka daro,karta sakau tu manes nemyli man nieko nenuperki, tai kita ryta virtuvej ant stalo radau sokoladiniu saldainiu dezute...ja radus pagalvojau, nu va perka cia man visokius s... man jausmu reikia ir vel buvau nepatenkinta.Po to isejom pasivaiksciot su mergyte tai jis kartu su ja, o as is galo vezima stumiu, ir verkiu, jis vel nemato manes...Ta pati vakara bandem apie tai kalbet visas poklabis baiges mano asarom...ir isterija.Jis nemato nieko blogo kad su vaiku leidzia laika,o kad as ejau is paskos tai pati turbut taip norejau. :wallbash: Na tikrai as ant jo pykstu jau savaite kazkoks kosmaras gyvent nesikalbant arba kalbantis pasiastrinus liezuvi.Tiesa su manim kalba normaliai, tik as kaip laukine, man kartais geda kad taip darau , bet sustabdyt saves negaliu atrodo, kad ir nenoriu.Ir atrodo ,kad santykiai mano paastreja pries mesnstuacijas,ar gali taip but kad man tada isvaziuoja stogas toli, toli?Kazkaip vis pagalvoju, vaje kaip susivaldyt ir but nepiktai?Tokie dazni artimo zmogaus neapkentimai prie gero neprives.Kaip man susikalbet su savim ir to noret svarbiausia?Gal yra kokie vaistai ar dar kas nors tam pms nuramint, oh bet juk nezinau ar tai tikrai pms?
Visada galima rinktis: pasidžiaugti tuo ką turi, arba norėti vis daugiau ir jausti nepasitenkinimą (prisiminkite pasaką apie Auksinę žuvelę). Ir tik nuo mūsų pasirinkimo džiaugtis saldainiais, ar ne, džiaugtis, kad vyras žaidžia su vaiku, ar ne, priklauso mūsų laimės jausmas, mūsų pasitenkinimas savo nuosavu gyvenimu. Jeigu nusprendėte, kad vyras turi padaryti Jus laiminga - nupirkti kažką, atspėti, kad Jūs nepatenkinta eidama už jų nugaros, faktiškai "perskaityti" Jūsų mintis, tai laiminga greičiausiai ir nebūsite, nes pasitenkinimas gyvenimu ne Jūsų rankose. Jūs atidavėte jį į vyro rankas, o jis neturi telepatinių sugebėjimų, jis tiesiog neturi tokių galių suvaldyti ir pakeisti Jūsų jausmus, tik jūs pati galite tai padaryti. Rekomendacija: pasiimti savo laimės susiorganizavimą pačiai sau. Jeigu neįtiksite pati sau, bent jau vyro neprarasite, nes jis nesijaus nuolat kaltas ir neįtinkantis. O dėl PMS, tai rekomenduoju Nakvišų aliejaus kapsules. Ir galiu patvirtinti Jūsų hipotezę, kad prieš mėnesines susierzinimą ir pyktį valdyti gerokai sunkiau. Ir dar noriu pridėti šiek tiek apie tai, kaip mes sukeliame sau pyktį. Viskas prasideda nuo to, kokius lūkesčius mes iškeliame šalia esančių žmonių adresu. Pavyzdžiui, jis turėtų jausti, ko aš noriu. Jis nejaučia. Lūkesčio nepatenkina. Mums kyla nusivylimo jausmas. Po nusivylimo ateina nuoskauda, o po to susierzinimas arba net pyktis. Pagrindinė mintis šioje vietoje greičiausiai kyla tokia: "Jis (ji, jie) ne toks koks turėtų būti." Kaip su tuo susitvarkyti? Priimti ir mylėti tai, ką turime. O jeigu kas nors nepatinka, aiškiai pasakyti. Ir jeigu tokį, koks yra mylėti per sunku - padaryti išvadas ir priimti sprendimą. Tuomet nereikės sakyti gyvenimo gale: "Jūs sugadinote mano gyvenimą", nes faktiškai "Aš priėmiau sprendimą leisti Jums galinti mano gyvenimą". Tikiu, kad dabar bus lengviau. Bent jau suprasite, ką darote. O tada galite rinktis daryti kitaip, taip, kaip Jums yra geriau, taip, kad jaustumėtės laiminga ne tik Jūs, bet ir aplinkui esantys.



Cituoti
 
     
   
avatar
spensera

Pranešimai: 1773

2008-06-22 14:06:59

as tave gerai suprantu :/ manau daugelis is musu taip karts nuo karto jauciasi...siuo metu as laukiuosi pirmo vaikelio, nors jis dar labai nedidelis, bet problemu iskyla dideliu...ir nuolat...pykstu, kad jis manes nesupranta kai verkiu be priezasties, bet ar as pati save suprantu ta akimirka?arba kad jis nesupranta kaip as pavargus ir noriu tik gulet, taciau keliuos ir einu tvarkytis ar valgyt ruosti...pykstu, kai jis nemato, kad man reikia demesio ir svelnumo ir siuntu. bet reikia susitaikyt, kad mes esam visos emocingos ir nieko cia nepakeisi, kad Jie musu nesupranta :motz: o ziuri isplete akis kai ant ju saukiam :schockiert: tad neliudek, visos mes kaip tu, pilnos savo emociju, kuriu niekas nesugeba suprasti



Cituoti
 
     
   
avatar
Ledinuke

Pranešimai: 337

2008-07-06 13:07:10

Labai labai aciu gydytojai uz nuosirdu parasyma, tikarai labai padejo, na gal ir siaip jau esu siek tiek paislsejus, siuo metu atostogauju toli nuo vyro , gal kad jo nematau ir geriau jauciuos :gott:



Cituoti
 
     
 

Atsakyti

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
Map
 
 


 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą