mama jaute kad ateisiu anksciau ( 7men)
Turbut istorija reiketu pradet nuo to, kad tai treciasis musu bandymas susilaukt stebukliuko, aciu Dievui jis sekmingas
Pirmasis musu stebukliukas isejo labai anksti vos 7 savaiciu, antrasis jau 19, o si mūsų princesiuke pas mane išbuvo 32 savaites:) kaip dabar prisimenu pajutau kad man vel kažkas darosi, supratau iškart nepaSitvirtino gydytoju žodžiai, kad vargsim kol aš vel galesiu pastoti po persileidimo, o praėjo vos pora mėnesiu vyras komandiruotej, o jausmai verda negaliu net nusedet vietoje verkiu ir iš laimės ir iš baimės, kad vėl vėl lauksim o jai ir šį kart.... buvo vasario keturiolikta meiles diena, reikia paskyti vyrui, bet noriu pasakyti ne telefonu ir štai jis įeina su didele puoksete gėliu ir randa mane ašarota. nereikėjo sakyti nieko jau verkėm kartu sutariam niekam nesakyti ,bet kur tau tik nuejom pas tevus, o jis jau rekia sikart tikrai busiu tetis na ka laukiam jau penkiese. kiakviena diena duodu ataskaita kaip jauciuosi ar nepavargstu ar nieko nekeliu, nestumiu. jauciausi kaip niekad gerai papykino vos kelis kartu, svoris augo palengva, todel buvau labai rami, echoskopija darydavo kiekvieno apsilankymo metu ir vis sakydavo, kad viskas puiku bet atejo tas laikas kai mano sirdele pradejo sakyti kad iki termino nedalauksiu, bet nestresavau, nes jau buvau perkopus 22 savaites. laikas ejo su vyru dziaugemes kiekviena diena ir vis glostom pilveli ir sakom, kad tu jau didelis tu stiprus dar biski pabuk pas mamyte dar truputi pakenten tuoj padauges tau ten vietos. i tokius musu snekinimus buvo atsakoma gausyne spyriu man ir tėčiui laukėm buvom laimingi ir vaiksciojom iskele galvas kad ir mes busim tėvai.
atėjo 30 savaite ir kažkodėl vyrui pasakiau, kad man atrodo jog tuoj supsim savo leliuka, vyras dar pagloste pilva ir paprase kad biski ten dar patupėtu as nusijuokiau ir pasakiau, kad gal vaziuojam ka nuperkam nes neturesim net menkiausio rūbelio, jai musu anglas pasibels anksciau. bet kaip tyčia šeštadieni vyra iškviete i darba ir likom be kraitelio atejo kita savaite jau baiginejosi 31. penktadienis vyras parlekia ir sako kad važiuojam reik apsipirkt as kaip ant sparnu lekiu perkam zalia spalva o gal gydytojai apsiriko gal berniukas:) namie delioju kaip gražu smagu šeštadienis vakaras man nugara pamaudžia pasakau vyrui, tas net nepaklauses manes apsirengia liepia rengtis man- važiuojam i priimamaji, užraso vaiko tonus blogi, lekiam i kauna verkiam abu vyras vairuodamas, as net žodžio istart negaliu. ieinam nieks neskuba, sakau kad daryt ka !!! jie mes nieko negalim brandinam plauciukus jai isbusi para nepagimdzius vaikas gyvens.!!! jai nubegs vandenys uždus nes vaikas su galva spaudzia virkste. laukiam jau 6 išlaukem gerai 12 valandu islaukem antra vaistu doze dar geriau, skausmai stipreja, bet man visi dzin kenciu nieko nesakau, kad tik viskas butu gerai. 24 valandas iskaukem glostom pilveli ir snekam su vaiku. ateina gydytojas 8 ryto klausia ka darom? cezari ar pati gimdysi.? jai nori pati vaikas gali uzdusti. tada jau pradejau rekti kad jie debilai galvoja kad as savo vaiko gyvybe rizikuosiu!!!!!!!!!!!!!!. po 8.15 as jau operacinej. po 8.33 gime 1660gramu ir 40 cm dukryte. budina , girdziu kaip sako, kad labai gerai jog pati negimdziau, nes apie kakliuka ir apie abi kojytes buvo apsivijus virkste. mane i renimacija, dukra i inkubatoriu. atsigaunu, gydytojas pasake jog musu vaikas gime su marskineliais ir liepe duoti ipatinga varda, nes tai bus ipatingas vaikas. as nustebus, kad man jis cia patarineja. mano vaikas juk pats ipatingiausias. kaip ir kiekvienai mamai savas. inkubatoriui prabuvom vos savaite dukryte buvo labai stipri pati valge kas nebudinga tokiam vaikam, kele galva, nepamirsdavo kvepuoti:) po 19 paru mus israse namo kaip puikiai augancias ir stiprias paneles. labai dziaugiuos savo ELIZABETA. kas isvertus is hebraju kalbos reiskia "prisiekiu dievu". TIK DIEVUI esu dekinga uz savo angela ir prisiekiu kad padarysiu viska jog ji butu pats laimingiausias vaikas.
elziukes mama:)
Kai tavo vaikas gimsta be jokiu baimiu ir dar reik krapstyt is ten, nes uzsibuvo, tai net nepagalvoji, kad kaip svarbu kitiems sulaukt bent tu savaiteliu kai jau "imanoma".. Lb grazi istorija ir tokia graudi sakyciau.. Bet tuo paciu ir lb dziugi.. Stiprybes jum..
Mano sesuo gime pries 30 metu beveik 6 nestumo menesi.Viena is tu laimingiausiu kurie tais laikais isgyvendavo. Popezius J.P II atsiunte jai rozanciu jis kabejo ant inkubatoriaus taip mama pasakojo. gulejo ten 2 menesius kol nepradejo normaliai kvepuoti.Uzaugo sveikute, grazi ir protinga niekuom nuo kitu nesiskiria. taigi ir jum to pacio linkiu. Saunuole Tu, taip ir toliau.
Nariams
Reklama
El. p.: info@mamosdienorastis.lt Visos
teisės saugomos, 2010
Dalintis
,labai dziaugiuosi del jusu aukit sveikutes ir laimingos,nors manau taip ir yra 
