Buvo taip...
Aš dirbau iki paskutinės minutėsir visą laiką klausiau gydytojų reikalavimų.Vakščiojau į polikliniką,visą laiką stebėjome vaikučio svorį.Viskas buvo normalu ir atėjo ta diena ,kai aš išėjau į atostogas.Tuomet visur keliavome su vyresniuoju sūnumi.Netgi važiavome pasidairyti į kaimyninį miestą.Ten pirkau puodelius,kurie ir dabar dar puikūs,nors praėjo 20 metų.Paskui,jau nebuvo niekas naujiena.Mes su vyru ,prieš einant į ligoninę ,pasėdėjom skverelyje ant suoliuko ir galiausia,aš nsprendžiau,kad jau metas eiti.Atėjome į ligoninę ir mus pasitiko daktaras.į kartą vaikutis atėjo po .Tiesą pasakius aš laukiau mergaitės,bet man parodė,kad tai berniukas.Aš pamačiau,kad jis tamsus.Tuomet iškart aš paprašiau valgyti ir man davė,dar nenuvežę į palatą.Paskui atėjo mūsų aplankyti vyrersnėlis ir mes pasakėm jam ,kad jis turi brolį.
Nariams
Reklama
El. p.: info@mamosdienorastis.lt Visos
teisės saugomos, 2010