|
rakste
Pranešimai: 2
2010-12-28 19:12:15
|
Smiltės gimimas. Kada reikės rėkti?
o buvo taip..labai laukiau tos lemtingos dienos, tačiau gydytojai tą datą vis keitė ir keitė.. Aš niekaip negalėjau nustygti vietoj, vis keliavom su pilvuku tai prie ežero,tai į svečius, tai į kaimą..Visi jau juokėsi,kad pagimdysiu vairuodama ir taip bekeliaujant ta akimirka vis artėjo..išaušo spalio 25d rytas ir nubudusi kažkodėl pasakiau vyrui,kad gimdysiu šiandien. Abu pasijuokėm ir jis išėjo pas draugus. Aš likau namie,nes jau vos pilvą panešiau,tai sunku buvo kur nors ridentis.. kažkoks keistas jausmas neapleido visą dieną..žvėriškas apetitas, rodės dramblį galėčiau suvalgyt atėjo vakaras,tėtis žinoma grįžo namo stadijoj-aš užmigau žiemos miegu,iki pavasario nežadinti Aš patikrinau tašes į ligoninę ar kartais nebūsiu ko pamiršusi-viskas tvarkoje,galiu ramiai eit miegot.. atsigulu į lovą ir suprantu,kad šiąnakt jau nebemiegosiu..nubėgo vandenys. Į galvą ateina tik viena mintis-aš juk sakiau,kad gimdysiu šiandien paskambinu pusseserei,pranešu,kad jau atėjo laikas..ji su vyru atlekia ir nuveža mane i klinikas. Jokių sąrėmių nejaučiu ir personalas nesupranta ko aš čia be sąrėmių taip greit atlėkiau Ateina gydytojas,apžiūri ir liepia skubiai mane patalpint į gimdyklą, pasirodo pusė kelio jau nueita ir atsidarymas jau 5cm kol persirengiu girdžiu kaip aplink klykia moterys..išsigąstu..juk ir man taip bus Ir štai 23,30 val aš jau gimdykloj, guliu ramiai,nieko neskauda. 00,00val pradeda skatinti,nieko nejaučiu ir toliau. Taip praguliu kol gydytojas patrigubina skatinamųjų dozę. Pagaliau pajaučiu,kad ne šiaip čia guliu, o gimdau, nors tarp sąrėmių sugebu dar ir nusnaust posmelį Laukiu kada jau reikės rėkti bet taip ir nesulaukiu.. po trijų stūmimų sąrėmių kaip nebūta..ir tik gydytojo pagalba 3,30val ant mano pilvuko jau guli mažytė mažytė dukrytė. Mano Smiltutė ir pagaliau atėjo ta akimirka,kai jau labai labai norėjosi rėkti, tik ne iš skausmo,o iš džiaugsmo
|
|