Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Forumas > Ramybės valandėlė Dalintis

Rodyti žinutes po paskutinio apsilankymo | Pažymėti visas temas kaip perskaitytas | Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Atsakyti

    Greitasis skaitymas  
   
avatar
kari

Pranešimai: 5557

2012-10-26 12:10:40

Kiekvienas žmogus skiato vis kitokiu greičiu. ar žinote, kad galima išmokti skaityti greičiau, yra taip vadinamasis greitasis skaitymas. ar teko girdėti?




Paveikslelis

Paveikslelis

Paveikslelis




Cituoti
 
     
   
avatar
kari

Pranešimai: 5557

2012-10-26 12:10:45

Greiti patarimai
greitesniam skaitymui

Sau skaitymà palengvinsite, jeigu naudosite rodom¹já piršt¹, pieštuk¹ ar
tušinuk¹. Šios priemonës pasitarnauja, kaip rodyklës padedanèios sekti tekstà.
Jomis yra vedžiojama po skaitoma eilute. Gali pasirodyti paprasta, taèiau tai
daroma daug intensyviau, nei áprastai, be to nuosekliai pereinama prie dviejø
eiluèiø skaitymo vienu metu.
Jûsø rodomasis pirštas gali kuo puikiausiai pasitarnauti, kaip árankis
disciplinuojantis skaitymo procesà. Teko sutikti nemažai žmoniø, kurie tai daro
intuityviai. Skaitymui pajungiate ne tik savo akis ir mintis, taèiau ir dar vienà
papildomà komponentà. Tas komponentas pakankamai nepriklausomas nuo
jûsø pašaliniø minèiø, akiø tingumo, nuovargio ir kitø dalykø. Rodyklë gali dirbti
tam tikru ritmu nepaisant dëmesio užstrigimø, nuklydimø á šonà ar noro
pasàmoningai grážti prie perskaitytø teksto vietø. Skaitant su vedžiojamo piršto
pagalba lengviau pavyksta atsikratyti pašaliniø minèiø. Jûsø mintys
paprasèiausiai per daug užimtos bandydamos palaikyti tempà, kad spëtø galvoti
dar apie kažkà kità. Atsiradus ritmui ir padidëjus tempui, padidëja ir
koncentracija. Turite spëti viskà sekti, ir jei kurios minties ir nespëjote pilnai
suprasti, nuostoliai yra menki, palyginti su tuo, jog susipažinote su daug didesniu
kiekiu informacijos.

Akiø judesius kontroliuoja mintys, skaitant su rodykle akiø judesiams
vadovauja pirštas, o mintys turi prie to prisitaikyti ir spëti sekti visà gaunamà
informacijà. Šis pratimas itin naudingas, nes disciplinuoja patá skaitymo
procesà. Akys dirba su pirštu vienu ritmu. Mintys nebesiblaško, nes atsiranda
skaitymo ritmas. Kodël ritmas yra naudingas? Atsakymà turëtø pasufleruoti toks
klausimas: kada besitreniruojantis sportininkas bëgs efektyviau ar kuomet bëgs
tam tikrà distancijà vienas ar kuomet bëgs su grupe? Žinoma, kad jo
efektyvumas bus didesnis, jei jis bëgs kartu su grupe, jam nebus kada tingëti,
stoviniuoti ar lëtinti tempà. Žinoma, iš pradžiø bëgimas su stipria grupe
pareikalaus iš jo papildomø pastangø ir ištvermës, taèiau su laiku, jis adaptuosis.
Rodyklë yra jûsø „grupë“, kuri diktuoja tempà ir neleidžia tinginiauti skaitant.
Galima išskirti Z ir S rodyklinio skaitymo tipus. Skaitant Z forma ir priëjus
eilutës pabaigà pirštà greitai gràžinkite iki sekanèios eilutës pradžios.
Gràžinamas pirštas juda ástrižai ir greitai, šiuo momentu nereikëtø á já
koncentruotis. Nuo sekanèios eilutës pradžios procesas kartojamas iš naujo. Iš
pirmo žvilgsnio šis skaitymo bûdas gali pasirodyti pakankamai nerangus, taèiau
greitai priprasite. Taèiau iš pradžiø reikia jûsø pirštà ir akis ápratinti judëti kartu.
Tai turëtø tapti jums áproèiu. Svarbiausia, palaikykite pastovø ir kiek spartesná nei
áprastai tempà.

Mano subjektyvia nuomone panaudojame apie 40 procentø savo protiniø
pajëgumø skaitydami. Taigi nereikëtø bijoti padidinti tempo, tas diskomfortas,
kuris kartais jauèiasi yra ne dël to, jog jûs negalite suprasti teksto greièiau, tas
jausmas atsiranda dël to, jog keièiate savo áproèius. O kuomet pabandome keisti
savo áproèius, prie kuriø buvome ápratæ per daugybæ metø, viduje iškart kyla
pasipriešinimas. Šimtà tûkstanèiø kartø skaitëte tradiciškai, o dabar reikia kažkà
daryti kitaip. Išlenda emocijos, nepasitenkinimas, nepasitikëjimas ir tai vyksta
dël bandymo pakeisti áproèius.


2. Naudokite atraminius taškus
Skaitant su rodykle akiø judesys yra keièiamas á zigzag¹ ir akys nevedamos iki
pat eilutës krašto. Kuo labiau progresuojama, tuo labiau siaurëja zigzagas.
Daugumos žmoniø periferinis regëjimas apima apie 2-3 žodžius. Kad tai
patikrintumëte praktiškai, galite pasiimti bet koki¹ knyg¹, susiraskite tekste
jungtuk¹ “ir” žiûrëdami á já bei neatitraukdami ir nejudindami akiø pabandykite
suskaièiuoti kiek žodziø šalia jungtuko „ir“ matote. Greièiausiai tai bus 2-3
žodžiai. Po žodá á šonus ir gal dar pora žodžiø aukšèiau ar žemiau.

 

Skaitymui naudosime zigzagà já vedžiosime tarp atraminiø taškø. Atraminiai
taškai tai ne kas kita, kaip turimos periferikos išnaudojimas, bei anticipacijos
lavimas. Esmë yra ta, jog akimis nëra bûtina pradëti skaityti nuo pirmojo žodžio ir
baigti paskutiniuoju. Pati pirm¹já ir patá paskutinájá žodžius galite pamatyti dëka
periferikos. Kuomet eilutê pradedate skaityti maždaug nuo antrojo žodžio ir
žiûrite á antr¹já žodá akis mato ir pirm¹já žodá, žinoma, nesate šimtu procentø á já
susikoncentravês, taèiau akies pakrašèiu t¹ žodá matote. Lygiai tas pats galioja
eilutës pabaigai, nëra bûtina vesti akies iki pat paskutio žodžio. Skaitydami
priešpaskutiná žodá, akies krašteliu matote ir patá paskutinájá. Galite suabejoti
manimi, kad šimtu procentø nepamaèius žodžio jo nesuprasite, visgi valandëlê
kit¹ pasitreniravus pamatysite kaip paprasta tai padaryti ir supratimas yra lygiai
toks pat geras. Kadangi žodžiø ilgumas yra skirtingas, vienas bus skiemens, o
kitas penkiø skiemenø, tad geriau ásivaizduoti, jog yra nubrëþtos dvi linijos ir
skaitote tarp jø. Nesijaudinkite jei kažkuriø teksto vietø pilnai nesuprasite,
galësite vëliau, kai jau bus perskaitytas visas tekstas sugrážti ir jas perskaityti.
Negrážinëkite prie teksto, net vedžiodami pirštu. Geriau jau tada pasirinkite šiek
tiek lëtesná, bet svarbiausià pastovø tempà ir tuo tempu perskaitykite suplanuotà
teksto dalá.

 

Taigi išsiaiškinome koks turi bûti akiø judesys, dabar pakalbësime apie tai, k¹
turi daryti jûsø rankos. Pirštas juda tarp atraminiø taškø, ir pastoviu ritmu.
Geriausia, jog paèiai pradžiai susirastumëte kuo mažesnio formato knyg¹ su
vidutinio sudëtingumo tekstu. Kuomet susirasite knygà, šiuo bûdø perskaitykite
ne mažiau kaip 30 puslapiø. Nors žodis “perskaityti” èia nelabai tinka, tiesiog
atlikite eksperiment¹. Labiausiai fokusuokitës ne á turiná, o ápraskite judëti tarp
atraminiø taðkø, ir vedþioti pastoviu ritmu. Tai turite išmokti daryti automatiškai.
Jei bandysite ir automatizmà treniruoti ir dar turiná pilnai suvokti tai gali bûti per
didelë apkrova paèiai pradžiai. Tad iš pradžiø išugdome automatizmà,
nesijaudindami, jog vietom kažko nesuspëjome suprasti, prisëdame prie šio
pratimo vienà dienà, prisëdame kità dienà. Vëliau, kai jau taps áproèiu galësite
pradëti fokusuoti á turinio supratimo kokybæ.
Šio pratimo efektyvumas gali skaitymo laikà ir produktyvumà pagerinti apie
50 proc., nes akis nueina mažesná kelià ir per puslapá juda greièiau. Tarkime, jog
turime vidutinio formato knygà, kurios eilutës ilgis 10 cm, jei skaitome tarp
atraminiø taškø, kuriuos mintyse padedate 1.5 cm pradžioje ir 1.5 cm pabaigoje
sutaupote 3 cm arba 30 procentø. Kitus 20 procentø pagerëjimo gausite dël
drausmës ir disciplinos, kuriuos áveda ritmas. Efektyvumas geriausiai matosi,
kuomet yra ne mažiau kaip 30 puslapiø teksto. Tiesiog pabandykite 30 puslapiø
skaityti tradiciniu skaitymu ir pažiûrëkite kiek laiko užtrunkate, tada skirkite laiko
treniruotëms ir po keliø dienø tos paèios knygos kitus 30 puslapiø skaitykite su
mano rekomendacijomis, paskaièiuokite kiek laiko užtrunkate. Palyginkite
rezultatus.

 

Yra du bûdai neleisti atsirasti pašalinëms mintims, kurios ne tik, stabdo mûsø
skaitymo procesà, bet ir padaro já minimaliai efektyvø. Pirmiausia turime išmokti
skaityti tokiu tempu, kad mûsø smegenys neturëtø kada ilsëtis. Kuo jos
intensyviau dirbs, tuo didesnë bus koncentracija, kuo didesnë koncentracija, tuo
geresnis ir prisiminimas. Kaip vairuojant automobilá: kuo didesnis greitis, tuo
labiau dëmesingi mes turime bûti. Iš pradžiø važiuoti dideliu greièiu yra šiek tiek
baugu, taèiau vëliau juk priprantame. Važiuodami dideliu greièiu mes
nesiblaškome ir esame susikoncentravæ maksimaliai, tad lygiai taip pat kaip
greièio padidinimas vairuojant padidina koncentracijà, taip ir skaitant greièio
padidinimas padidina koncentracijà.
Lëtas skaitymas sumažina mûsø dëmesingumà, kuo mažiau dëmesio, tuo
mažiau produktyvumo. Ásivaizduokite, kad perbëgote tekstà daug didesniu
greièiu nei áprastai, daug žodžiø nespëjote pamatyti. Smegenys ásitempia, bando
prisiminti, bando suregzti logines sàsajas tarp esanèios informacijos. Jø darbo
efektyvumas yra daug didesnis nei judant tekstu ramiai ir iš lëto.
Žinoma, per daug greièio daugelá žmoniø išmuša iš vëžiø, jie susierzina,
nespëja suprasti, praranda kantrybæ. Galbût mintyse galvojate, jog jei
padidinsite greitá absoliuèiai nieko nesuprasite, taèiau turite paeksperimentuoti,
dažnai mûsø išvados apie kažkokias idëjas yra nepagrástos jokia praktika. O
mûsø išankstinë nuomonë, jog greitis tik pablogins rezultatus dažniausiai yra
átakojama emocijø kurios sukyla išëjus iš komforto zonos.

 

Pratimas: skaitydami visuomet stenkitës palaikyti toká tempà, jog neliktø
vietos paðalinëms mintims. Stenkitës toká tempà iðlaikyti kuo ilgiau. Jei jauèiate,
jog darosi vis sunkiau koncentruoti dëmesá, padarykite nedidelæ pertraukëlæ, po
kurios tæskite vël didesniu tempu nei áprastai. Mûsø gebëjimas sukaupti
maksimaliai dëmesá, turi tam tikrà laiko intervalà, vienam tai gali bûti kelios
minutës, kitam ir kelios valandos. Skaitydami spartesniu tempu, pasistenkite
uþfiksuoti kiek vidutiniðkai laiko jûs gebate iðlaikyti maksimalià dëmesio
koncentracijà.
Pratimas: pradëkite lavinti savo savistabà ir pabandykite suskaièiuoti kiek
paðaliniø minèiø jus aplanko per 5 minutes skaitymo. Vos tik pastebëjote, jog
aplankë paðalinës mintys vël gráþkite prie teksto.
Pratimas: pirðtà veskite po kiekviena teksto eilute, akimis sekdami virð pirðto
esantá tekstà. Tempà galite pagreitinti, galite sulëtinti. Taèiau vien tai, jog
vedþiojate tekstà pirðtu jûsø skaitymà pagreitina maþiausiai 10 – 20 procentø dël
dviejø prieþasèiø: jûs nebestoviniuojate prie teksto ir negráþinëjate prie jau
perskaityto teksto. Jei tempà pagreitinsite, savo progresà galite paskaièiuokite
patys. Esu visiðkai ásitikinæs, jog vien ðio dalyko uþtenka, kad kiekvienas jûsø
galëtumëte padvigubinti savo skaitymo greitá. Ið pradþiø gal ðiek tiek suprastës
teksto suvokimas, taèiau po savaitës, kitos praktikavimosi teksto suvokimas
turëtø atsistatyti á toká lygá prie kurio esate ápratæ.

 

Viena dažniausiai daromø klaidø yra regresija arba nuolatinis sugrážimas prie
jau perskaitytø teksto vietø. Tai ir prastas áprotis ir tuo paèiu koncentracijos
trûkumas. Regresija taip pat atsiranda, kuomet esame pavargæ. Grážtame
pakartoti ne dël to, jog ta teksto vieta mums labai patiko, o dël to, jog pamiršome
tai, kà skaitëme prieš minutæ. Regresijà visi gerai pažástame ir visi esame
pastebëjæ, jog kartais skaitai pusvalandá ir tik tada pastebi, jog vis dar tà patá
paragraf¹ skaitai. Perskaitai kažko nesupranti, tada vël skaitai, tada mintys
kažkur nukeliauja, o akys taip ir sukasi tame paèiame puslapyje.
Nieko blogo sugrážti ir pasitikslinti tam tikras teksto vietas, bet tai darykite
tada, kai visas tekstas jau bus perskaitytas. Tam , kad geriau suprasti, kas yra
regresija, ásivaizduokite, jog važiuojate su kokia transporto priemone.
Pavažiuojate á prieká, tada pavažiuojate atgal, pavažiuojate á prieká, pavažiuojate
atgal. Nesvarbu, kad kartais mes pamatome pro automobilio langus gražius
vaizdus ir norëtusi jais dar kartà ir dar kartà pasigërëti, bet mes kažkodël
neájungiame atbulinës pavaros ir nevažiuojame atgal. Kodël? Nes važiuodami
turite kažkoká tikslà ir norite tà tikslà kuo greièiau pasiekti. Kuomet skaitome mes
tikslø dažniausiai nekeliame, neklausiame saves ko tame tekste ieškome, per
kiek laiko tà knygà turime perskaityti ir panašiai. Kai tikslø nëra, tada tempas nep
astovus, užsižaidžiame su pašalinëmis mintimis, blaškomës.

 

Kuomet sëdate skaityti á tai reikëtø žiûrëti kaip á rimtà užduotá, kurià atlikdami
turite gauti aiškiai apèiuopiamus ir pamatuojamus rezultatus. Èia yra reikalinga
kontrolë, bûtent skaitymas su ritmu ir yra geresnis situacijos kontroliavimas.
Bandymas save kontroliuoti skaitant gali sukelti diskomfortà, nes skaitant mes
mëgstame savotiškai atsipalaiduoti, pasinerti á savo mintis, pasvajoti.
Aš greitajá skaitymà visuomet pristatau per tam tikrà pragmatizmo prizmæ. Tai
reiškia, jog turite skaityti taip, jog bûtø iš to kažkokia nauda. Jei turite tradicinio
skaitymo áproèius, klauskite savæs:
Ar mano esami áproèiai dirba mano naudai?
Ar regresija dirba mano naudai?
Ar mano disciplinos stoka dirba mano naudai?
Ar manymas, jog mano atmintis prasta dirba mano naudai?
Vis daugiau ir daugiau tekstø mes perskaitome ne popieriuje, o kompiuteryje.
Kai kurie galbût net didesniàj¹ dalá informacijos perskaito savo monitoriaus
ekrane, todël duosiu keletà patarimø.
Dažnas naudoja ávairias programas elektroniniam paštui skaityti. Siauras
tekstas skaitosi greièiau. Todël savo pašto programos langus geriau išdëstyti
vertikaliai. Per vidurá bus laiškø antraštës, o kairëje laiškø turinys stulpeliu.

 

Jei turite daug teksto ir naudojate teksto redagavimo programà, galite
suformuoti stulpelá su liniuote arba padidindami paraštes. Tekstas neturëtø bûti
pernelyg smulkus ir sunkiai áskaitomas.
Pasilikite 6-8 cm ploèio eilutæ ir naudodami pelytæ, jei ji turi ši¹ funkcijà,
padarykite teksto judëjimà automatiškà. Turësite pastovø ritmà, tai kas
rodykliniame skaityme yra daroma su ranka, už jus gali padaryti kompiuteris.
Nebus regresijos, susikaupsite, nors iš pradžiø bus jausmas, jog nieko
nespëjate, nuraminkite save, jog betkada galësite tekstà pakartoti. Geriau
perskaityti du kartus greitai nei vien¹ kartà lëtai, nes skaitant greitai bent jau
mokotës kažko naujo ir lavinate naujus ágûdžius, o skaitydami tradiciškai taip ir
liksite ten kur esate.
Skaitant didelës apimties tekstus internete kartais geriau juos persikelti á
teksto redagavimo programà, nes pasitaiko svetainiø, kuriose esantá tekstà dël
teksto dydžio šrifto, spalvos ar fono spalvos yra labai sunku áskaityti. Ypaè sunku
skaityti juodame fone esanèius tekstus.

 

Prieš skaitydami svarbesná tekst¹ turime išmokti iškelti sau skaitymo tiksl¹, o
po skaitymo apibendrinti savo rezultatus. Tikslai ir išvados yra dalykai, kuriø
anksèiau niekas nemokë arba neakcentavo. Prieš pradëdami skaityti, turime
išmokti aktyvuoti savo atsakomybæ. Jei nesuformuluosime patys sau vidinës
komandos skaityti atsakingai, tai tà darbà darysime labai paviršutiniškai. Mes
intuityviai žinome ir esame patyræ, jog kuomet tekstas mums yra svarbus, mes ji
skaitome daug ádëmiau. O kà daryti jei tekstas nëra toks svarbus? Tam, kad
padidintumëte savo dëmesingumà paklauskite savæs keleto klausimø.


6. Kelkite tikslus ir padarykite išvadas
Kodël skaitysiu ðá tekstà?
Kokià naudà jis man duos?
Ko að tikiuosi ið ðios knygos? Þiniø atnaujinimo, malonumo, laiko praleidimo ar
kaþko kitko?
Kiek laiko skirsiu skaitymui?
Á kà labiausiai atkreipsiu dëmesá: konkreèius faktus, siuþetà, konkretø skyriø?
Kas šioje knygoje yra nesvarbu ir ko aš neskaitysiu?
Jei norite suformuluoti papildomø klausimø, panašiø á mano anksèiau minëtus,
užtruksite keletà minuèiø, taèiau tai jums leis sutaupyti mažø mažiausiai keletà
valandø. Nëra geresnio bûdo suaktyvinti savo atsakomybæ, kaip skaitant nuolat
sau priminti kokiu tikslu skaitote, ko siekiate ir kas yra svarbiausia. Kuomet pirmà
kartà paklausite savæs šiø klausimø, atsakymus gali tekti galvoti labai ilgai. Kodël
aš skaitau laikraštá, žurnalà, skrajutæ iš pašto dëžutës? Skamba neáprastai ir
keistai. Mûsø áproèiai yra taip ásišaknijæ, jog daugelá dalykø darome automatiškai.

 

geitojo skaitymo sistema - tai kokybiškas ir naujas informacijos ásisavinimo
bûdas, kuris lauþo tradicinius skaitymo stereotipus. Laikas pamirðti skaitymà ið
kairës á deðinæ. Iðmokite skaityti ið naujo. Daugelis þmoniø skaito taip, kaip tà daro
maþi vaikai – arba paraidþiui, arba paþodþiui. Suaugus mûsø skaitymo ágûdþiai
praktiðkai nepatobulëja. Kiekvienas mûsø gali patobulinti savo skaitymo ágûdþius ir
skaityti daug kartø greièiau nei esame ápratæ. Tame nëra jokios magijos. Tereikia
iðmokti reikiamas technikas, jas praktikuoti - ir vidutinio storumo knygà perskaityti
per valandà gali tapti áprastu dalyku.
Sutaupysite maþiausiai 2 - 4 kartus skaitymui skirto laiko.
Pagerinsite savo regimàjà atmintá 20 procentø.
Maþiau nuvargs akys skaitant.
Pagerës analitiniai informacijos suvokimo ágûdþiai.
Galësite perskaityti nuo 1000 iki 3000 þodþiø per minutæ. Palyginimui, vidutinis
kursus pradedanèio dalyvio skaitymo greitis siekia nuo 200 iki 300 þodþiø per
minutæ.
Galësite efektyviau ir produktyviau dirbti taupydami laikà ir atsirinkdami esminê
teksto informacij¹.
Geriau suprasite tekstus ir jø esmæ.
Galësite greitai perþvelgti didelius kiekius informacijos ir juos prisiminti.
Suþinosite kaip nusistatyti skaitymo greitá pagal skaitomo teksto pobûdá.
Sužinosite kaip sekti savo progres¹ ir kaip nuolatos didinti savo greitojo skaitymo
ágûdþius.

 

 




Paveikslelis

Paveikslelis

Paveikslelis




Cituoti
 
     
   
avatar
Deimante ;)

Pranešimai: 43

2012-11-15 10:11:13

o dieve kiek cia dauk tu patarimu....{#}







Cituoti
 
     
 

Atsakyti

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
Map
 
 


 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą