Ar gali būti, kad tėvas nemyli sūnaus?
Vakar mirtinai susipykome su vyru dėl sūnelio (dabar jam 8 mėn.). Vakas serga, daug verkia, prašau vyrio pagalbos, o jis man atšovė: labai norėjai vaiko, tai ir turi. Nežinau, kartais atrodo, kad jis nemyli sūnaus. Žinoma, jis su juo pažaidžia, pabūna, bet... Ar gali taip būti, kad tėvas nemyli savo sūnaus? Ir ką mums tada daryti?
Maniškis ir pora kart per tokius nedidelius apsižodžiavimus yra tokia frazele man numetes,bet galiu šimta procentu duot kad jis ja ne tai kad myli o net dievina.Čia kogero tokia vyru ginybos pozicija,juolab jai vaikas neramus ir prašom ju pagalbos jie paprasčiausiai kogero nepasitiki savo jėgom,nes manau samprotauja taip,jai jinai jau nesusitvarko tai ka aš galiu padaryt ir kuom padėt,aš tikrai nesusitvarkysiu,be to vyru atsakomybė ir morališka tvirtybė yra silpnesnė už musiškia,taip kad merginos meskit i šali tas kankinančias mintis ir pasižiūrėkit i ju bendravima iš šalies blaiviom akim,tikrai pamatysit kad ta meilė yra tik jinai gal ne taip ryškiai ir vaizdingai reiškiama kaip mes tai ipratusios daryti
sveikos
na manau kad vyras nemoka parodyt savo jausmu.labai mazai vyru turi gerus pavyzdzius(t.y savo tevus)jie nezino ka turi daryt tetis.ir man taip buvo,bet dabar tikrai zinau kad vaikai ir seima jam viskas.pamatysit viskas susitvarkys,paprasciausia pasakykit tiesiai sviesiai ko is jo norit,ka jam daryt,nes jie nesupranta per aplinkui.sekmes!
na manau kad vyras nemoka parodyt savo jausmu.labai mazai vyru turi gerus pavyzdzius(t.y savo tevus)jie nezino ka turi daryt tetis.ir man taip buvo,bet dabar tikrai zinau kad vaikai ir seima jam viskas.pamatysit viskas susitvarkys,paprasciausia pasakykit tiesiai sviesiai ko is jo norit,ka jam daryt,nes jie nesupranta per aplinkui.sekmes!
iandien man kaip tik vyras uždavė klausimą, ar jis geras tėvas Klaudijai. Sakau nu į šitą klausimą neatsakysiu, klausk vaiko. Tas sako kaip suprast. Aš jam ir sakau, o kodėl tu turėtum būt geru, jei tu net penkių minučių nesugebi pabūt su vaiku. Tas man atsako, tai ką aš turiu daryt? Aš jam sakau, o tu nematai, ką aš darau, tu nežinai, kad vaikui reikia dėmesio, kad vaikas nori žaisti, bendrauti. O tas atsako, ką aš to nedarau? Pasakau jam kad per pusantrų metų to nemačiau, tai jis labai nustebo... Bet sakė, pradės taisytis, ir stengsis kuo daugiau laiko skirti vaikui...tik jam visada pasakynėti, ką su ja daryti...
Na mano atveju tai yra atvirksciai, cia as vyrui tokia fraze galeciau numest... (PaveikslÄ—liai matomi tik registruotiems lankytojams) Nes pirmo vaiko jis labai norejo, o as abejojau, nes jauna dar buvau, nemaniau, kad jau pasiruosus motinystei.. O antrojo abu neplanavom, bet kadangi saugojomes nutrauktu aktu tai vistiek ta "kalte" vyrui atitenka... Tai va, pabandytu jis nesirupinti ir apsimesti, kad nieko nesupranta, labai greitai butu pertvarkytas... (PaveikslÄ—liai matomi tik registruotiems lankytojams)
Vakar mirtinai susipykome su vyru dėl sūnelio (dabar jam 8 mėn.). Vakas serga, daug verkia, prašau vyrio pagalbos, o jis man atšovė: labai norėjai vaiko, tai ir turi. Nežinau, kartais atrodo, kad jis nemyli sūnaus. Žinoma, jis su juo pažaidžia, pabūna, bet... Ar gali taip būti, kad tėvas nemyli savo sūnaus? Ir ką mums tada daryti?
Į Jūsų klausimą atsakyti negaliu, nes jis reikalauja susipažinti su situacija išsamiau. Rekomenduoju pasikalbėti su psichologu, jeigu nuspręsite, kad pokalbiai su vyru Jūsų nerimo nesumažina.
Vakar mirtinai susipykome su vyru dėl sūnelio (dabar jam 8 mėn.). Vakas serga, daug verkia, prašau vyrio pagalbos, o jis man atšovė: labai norėjai vaiko, tai ir turi. Nežinau, kartais atrodo, kad jis nemyli sūnaus. Žinoma, jis su juo pažaidžia, pabūna, bet... Ar gali taip būti, kad tėvas nemyli savo sūnaus? Ir ką mums tada daryti?
as manau kad vyras tiesiog suprantra, kad vaikas yra silpnoji jusu vieta. ir noredamas jus iskaudinti ir save apginti taip sako. maniskis tai budavo juokauja, vaikas ne jo, arba jei paprasau pabut su vaiku koki sekmadieni ir isleisti mane pasiganyti, tai sakydavo kam tau tada isvis vaikas, i prieglauda atiduok. jis taip juokaudavo
tai va, kai viena karta susiriejom, tai as jam pasakiau, nejaugi tu nesupranti kaip mane skaudini? apsiverkiau ir isejau is kambario. paskui jis atejo, ir sako, negi manai kad savo "triushiuka" galeciau kam atiduoti, as juk ji taip myliu. ir pazadejo daugiau taip nejuokauti
p.s.pazado laikosi kolkas
Vakar mirtinai susipykome su vyru dėl sūnelio (dabar jam 8 mėn.). Vakas serga, daug verkia, prašau vyrio pagalbos, o jis man atšovė: labai norėjai vaiko, tai ir turi. Nežinau, kartais atrodo, kad jis nemyli sūnaus. Žinoma, jis su juo pažaidžia, pabūna, bet... Ar gali taip būti, kad tėvas nemyli savo sūnaus? Ir ką mums tada daryti?
ir pabandykit, gal kai jusu vyras bus geros nuotaikos, ar kai siaip nuo dusios kalbesite, jam pasakyti, kad taip jis be galo skaudina jus, ir kad vaikas jaucia, jog tetis pyksta, tik vaikas nesupranta kodel ir ant ko...
Na mano atveju tai yra atvirksciai, cia as vyrui tokia fraze galeciau numest... (PaveikslÄ—liai matomi tik registruotiems lankytojams) Nes pirmo vaiko jis labai norejo, o as abejojau, nes jauna dar buvau, nemaniau, kad jau pasiruosus motinystei.. O antrojo abu neplanavom, bet kadangi saugojomes nutrauktu aktu tai vistiek ta "kalte" vyrui atitenka... Tai va, pabandytu jis nesirupinti ir apsimesti, kad nieko nesupranta, labai greitai butu pertvarkytas... (PaveikslÄ—liai matomi tik registruotiems lankytojams)
na, man lygiai tokia pati situacija... Taciau vyras nelabai rupinasi vaikuciu ir manimi... Jauciu, kad po gimdymo jis nuo seimos nutolo... Dar pakankamai jaunas jis, taciau nepateisinu jo poelgio kai grizes po savaites, nesimate bunam, ne su mumis ta savaitgali leidzia, o su darugai varo "tusintis". Ir jau nebezinau, kaip man su juo tvarkytis...? Toks jausmas, kad nieko jis nemyli...Bandau gazdinti skyribomis, bet jam ne motais, o skyrtis negaliu del maziuko, nes dabar gyvenam pas jo tevus
o mano vyras tiesiog dievina vaika, neprikaisioja, kad as jo norejau ir panasiai....
Man atrodo, kad vyrai tiesiog nepakencia kai vaikai verkia, buna irzlus, jie nori dziaugtis su jais kaip su lelemis: pazaidei, "pamurkei" ir toliau tegul rupinasi mama
[quote="Laura*M"'>Na mano atveju tai yra atvirksciai, cia as vyrui tokia fraze galeciau numest... (PaveikslÄ—liai matomi tik registruotiems lankytojams) Nes pirmo vaiko jis labai norejo, o as abejojau, nes jauna dar buvau, nemaniau, kad jau pasiruosus motinystei.. O antrojo abu neplanavom, bet kadangi saugojomes nutrauktu aktu tai vistiek ta "kalte" vyrui atitenka... Tai va, pabandytu jis nesirupinti ir apsimesti, kad nieko nesupranta, labai greitai butu pertvarkytas... (PaveikslÄ—liai matomi tik registruotiems lankytojams)
na, man lygiai tokia pati situacija... Taciau vyras nelabai rupinasi vaikuciu ir manimi... Jauciu, kad po gimdymo jis nuo seimos nutolo... Dar pakankamai jaunas jis, taciau nepateisinu jo poelgio kai grizes po savaites, nesimate bunam, ne su mumis ta savaitgali leidzia, o su darugai varo "tusintis". Ir jau nebezinau, kaip man su juo tvarkytis...? Toks jausmas, kad nieko jis nemyli...Bandau gazdinti skyribomis, bet jam ne motais, o skyrtis negaliu del maziuko, nes dabar gyvenam pas jo tevus
nepavydetina situacija...uzuojauta
Nariams
Reklama
El. p.: info@mamosdienorastis.lt Visos
teisÄ—s saugomos, 2010