Auklėjimas, lavinimas ir bendravimo su vaikais subtilybės | Kur prasideda ir kur baigiasi vaiko lepinimas? | Mamos dienoraštis

1 2

		Kur prasideda ir kur baigiasi vaiko lepinimas?
	Regido Pranešimai: 231 2008-01-16 13:01:07	Kur prasideda ir kur baigiasi vaiko lepinimas? Labai dažnai tenka girdėti: "išlepintas vaikas". Tačiau... įdomu būtų sužinoti, kur prasideda ir kur baigiasi vaiko lepinimas, ir, apskritai, kas yra lepinimas? Ar pargriuvusio vaiko, kuris buvo įspėtas 10 kartų, kad nebėgtų akmenuotu takeliu, priglaudimas, guodimas - jau yra lepinimas? Ar vaiko, nemokančio tvardyti savo emocijų ir tinkamai reikšti neigiamus jausmus, paglostymas, mylavimas, žodžiu, visiškai atvirkščias elgesys jam, yra tas pats lepinimas? Ar kokio tai žaislo trokštančiam mažyliui nupirkti jį yr blogai, nepaisant, kad tai kainuotų na ne taip jau ir kukliai? Žodžiu, kviečiu visas padiskutuoti ir kartu išsiaiškinti, kas yra lepinimas, o kas tiesiog meilė vaikui. Gal kartu pavyks atrasti ribas to magiško žodžio "išlepintas vaikas".

	Isila Pranešimai: 8207 2008-01-16 13:01:27	Manau lepinimas visų pirma yra tai, kad vaikui leidžiamas viskas ko jis nori. Perkami žaislai, duodamas maistas, veikla ir pan. Kuomet vaikas pasidaro vos ne šeimos galva, o jo žodis įstatymas. Kuomet tveliai puola tenkinti kiekvieną atžalos norą ir užgaidą, kuomet į taisykles, griežtumą ar kažkokius apmokymus numojama ranka. Nesutinku, kad lepinimas yra čia Ar pargriuvusio vaiko, kuris buvo įspėtas 10 kartų, kad nebėgtų akmenuotu takeliu, priglaudimas, guodimas - jau yra lepinimas? Ir juo labiau sutinku, kad lepinimas yra čia. ne, jokiu būdu tai nelepinimas, tai vaiko psichologinės problemos, o tuo pačiu gal ir tėvų. Ar vaiko, nemokančio tvardyti savo emocijų ir tinkamai reikšti neigiamus jausmus, paglostymas, mylavimas, žodžiu, visiškai atvirkščias elgesys jam, yra tas pats lepinimas?

	Liuka Pranešimai: 2721 2008-01-16 14:01:23	na,bandykit paneigti mano mintį........ tai negi džiaugsitės,lepinsit,myluosit geriau svetimą vaiką nei savo?? aš aplamai nelabai suprantu ką tuomet reiktų lepinti jei ne savo vaiką? man juokingai skamba toks pasakymas kaip oi išlepes..... kėkviena šeima palepina tik nenori to pripažinti.Pvz,aš - lepinu savo vaiką,ir man dzilin kas ką apie tai mano,tai mano vaikas,tai kodėl aš negaliu jam duoti tai ko širdelė jo geidžia (žinoma ir tie norai realūs turi būti).Žodžiu - kol ir kiek galėsiu,tiek ir lepinsiu........ tai va....

	Isila Pranešimai: 8207 2008-01-16 14:01:45	reikia skirti skirtingus dalykus. Žinoma, GALIMA palepinti vaiką, bet ar kartais aplepinamas vaikas skirsis nuo išlepinto? Ar pirksi vaikui naują mobiliaką, vien todėl, kad jis nori naujo (nors senasis pirktas prieš pusmetį, bet jam jau reikia krūtesniio). Ar maitinsi vaiką tik picerijose ir MCDonalduose, nes jis to nori pietums? Ir kodėl aš turėčiau lepinti svetimus vaikus? Tam reikalui turiu saviškį. Lepinimas su protu gali duoti tiek pat naudos kiek griežtas auklėjimas - jei suprantat, ką aš noriu pasakyti. Nereik pamesti šiame reikale galvos ir jausti saiką.

	Liuka Pranešimai: 2721 2008-01-16 14:01:59	tai jau jo............. viskas proto ribose.......... aišku Isila savo mintis psichologiškai sukrečia

	Isila Pranešimai: 8207 2008-01-16 15:01:12	iš dalies

	Regido Pranešimai: 231 2008-01-16 22:01:07	Labai konkreti situacija: dukra pamatė pliušinį poni arkliuką, kuris kainuoja 70 Lt. Prašė ir Kalėdų senelio, ir šiaip senelių, ir mūsų, ir draugų, ir visų, kas tik užsimindavo apie kokias tai dovanas. Arkliukų manija užsikrėtė nuo savo keturmetės draugės, kuri tiesiog juos jau kolekcionuoja, tiesiog yra "pamišusi" dėl jų, nežiūrint, kokie jie būtų: mediniai, popieriniai, plastikiniai, pliušiniai ir net valgomi. Maniškė turi poni serijos arkliukus turbūt 6, net ir tą, kuris jau reklamuojamas eilę metų. Dabar būtų buvęs reikalingas ir tas minėtasis, jei ne mano griežtas užsispyrimas nepirkti jo, nes jaučiu, kad tiek jo ir tereikės... Visi turimi patupdyti lentynose net neprisimenami. Na va. Dabar klausiu jūsų: kaip pasielgtumėte šitoj situacijoje? Juk tikrai būtų įmanoma išpildyti tą vaiko svajonę ir nesukti sau galvos, bet... šiandien šis arkliukas, rytoj - dar vienas, poryt - kitas... o kada pasakyti stop, juolab jais pasidžiaugia na mėnesį - daugiausia - ir viskas, tiek jų ir tereikėjo. Dabar dar vienas dalykas: tiek daug rinkoj spalvoto, žėrinčio ir akį veriančio, atsiprašau už išsireiškimą, šlamšto. Vaikai nori visko, kas gražu, jiems nerūpi, kiek tas daiktas reikalingas, kiek patvarus, kiek sveikas ir naudingas mūsų kūnui (čia kalbu ir apie valgomus produktus). "Žiūrėk, mama, Rūtelei, Jonukui, Matukui ir dar eilei vaikų, tėvai perka visokių skanumynų, o tu mums neperki. Kodėl? " Vaikai ima ieškoti priežasčių savy: "gal mes negeri buvom, gal mus tėvai mažiau myli nei anuos, gal dar kas..." Suvokiu, kad tai yra mūsų reikalas - išaiškinti jiems, kad tėvų meilė yra besąlygiška, kad ji nematuojama nupirktų prekių ar paslaugų kiekiu, kad mes juos mylim taip karštai, kad žiūrim etiketes, pirkdami tuos pačius saldainius ar kitus niekučius. Deja, labai dažnai, vaikai tą meilę tapatina su dovanomis, su jų įgeidžių tenkinimu. Dukra net yra pasakiusi, kad va jos draugę tėvai tai labai lepina, leidžia jai žiūrėti televizorių kiaurą dieną, perka jai vos ne kasdien naujų žaislų, jau nekalbu apie ledų ir saldainių porcijas, net "Gretai supykus ir pradėjus šaukti bei klykti, tėvai jos nebaudžia, ją glosto, apkabina ir leidžia daryti, ko ji nori..." Kalbėjau su gretos mama. Ji yra tos nuomonės, kad reikia vaikus lepinti ir jiems pataikauti, kol jie yra maži, kol jie yra su mumis, kiek ilgai jie tokie būna...?" Čia ir prasideda vidinė dilema: kad gal aš tikrai ne taip vertinu savo vaiką? Gal aš per mažai jam pataikauju? Gal aš esu bereikalingai griežta ir auklėjanti mama?

	Regido Pranešimai: 231 2008-01-16 22:01:06	Čia daug kalbėjau apie materialinį vaiko lepinimą, bet ne mažiau svarbu yra ir tas dvasinis, moralinis aspektas.

	Regido Pranešimai: 231 2008-01-16 23:01:51	Dar svarstymui pateikiu tokią nuomonę, kuri labai dažna būna. Žiūrėk, mano vaikas nemėgsta to, ano, jam nepatinka mišrainėje spoksantys žirniai, tai sumuštinių nevalgo, tai sriuba turi būti be bulvių, mėsos patiekalai valgomi vieni arba tik su daržovėmis ir t.t. "Koks išlepęs vaikas, va aš neduočiau valgyti 3 dienas, tai pabadavęs viską valgytų apsilaižydamas..." - dažna aplinkinių frazė. Dar dažnai replikuojama ir pavadinama "lepumu", kai vaikas ima zysti ir kitaip erzinti ne tik tėvus, bet ir aplinkinius savo erzelynėmis, o tu į tai reaguoji šaltai, nepuoli auklėti rykštėmis ar bausti kitomis priemonėmis, net ir tada, kai jauti, kad tai daro visada, kai būna svetimi žmonės, kai ima manipuliuoti tavo "bejėgiškumo" arba užimtumo situacija... Bandai pasivedusi į šoną, griežtai pasakyti, kad dabar esu užsiėmusi ir kad turi palaukti, jei nori tik šiaip pabūti su manim, bet atsiranda dar šimtai išgalvotų priežasčių, kaip "neišnykti iš tavo akiračio". 100 kartų aiškini mandagaus elgesio taisykles, rodos, viską supranta puikiai, bet kai tai reikia panaudoti praktikoje, lyg tyčia jis visa tai pamiršta. Laikausi nuomonės, kad vaiko negali bausti svetimų žmonių akivaizdoje, kad nepažemintum jo savigarbos ir pan. , bet... labai nesmagu, kai aplinkiniai ima replikuoti : "va jau kai paimčiau rykštę, va jau kai gautų, tai atsimintų visam laikui ... Jau toks išlepintas!... pas mane taip nebūtų..."

	Lora Pranešimai: 7282 2008-01-17 11:01:14	daug ir idomiai parasei, Regido ir man atrodo daug kur su tavim vienos nuomones, nes as savo vaikam tikrai visko neperku, bet stengiuosi jiems paaiskint kodel, kad ir parastas dalykas man sis daiktas per brangus, nors as ji galeciau ir pirkt, bet kai minejau, galbut taik savaites ar menesio uzgaida, kas liecia saldumynus as paaiskinu, kad ne viskas yra sveika, maniske tuoj bus penekemete ir jau viska supranta, del TV ir yra paaiskinimas, kad jei daug ziures tai akytes skaudes, nors pas ja motyvacija va tetis tai leidzia, bet po to buvo, kad ziurejo ir istikro jai akis ir galva pradejo skaudet tai dabar pati nenori daug ziuret, zinoma visada praso, bet pasakau ne ir tie zyzimai baigasi, nes supranta, kad nebereikalo draudziu. o i aplinkiniu replikas tai labai saltai reaguoju, paprsatas atsakymas savus ir musk, as saviem turiu kitus auklejimo budus ir koks kieno reikalas, atrodo, kad nuo musimo kas geriau pasidarys, kaip tik vaikui baime ivarysi, nes mam bus monstras, kuris su rykstem ar dirzais vanojasi, zinoma mano vaikai zino, kas yra dirzas, bet jis yra daugiau gasdinimo priemone ir juo gal 1-2 kartus yra gave ir tai buvo daugiau isgascio nei skausmo, mano bausmes yra kampas arba kazko draudimas kas tuo metu jiems svarbu, tad jie geriausiai pajaucia, mano nuomone

	Regido Pranešimai: 231 2008-01-17 12:01:50	Na matai, Lora, kaip gerai, kad TV žąla tavo mergaitė pajuto savo kailiu, tai tie zyzimai ir greitai pasibaigia, priminus pasekmes. O štai maniškė jau 5- iametė dukra zyzia tol, kol nepakeli balso, kol neimi šaukti... Nežinau, kodėl taip yra, bet gražiai pasakius - neišgirsta arba nenori išgirsti, ir dažnai turi arba šaukti, arba griežtai pasakius nutilti ir nekalbėti visiškai - štai tokie kraštutinumai pas mus vyrauja (jau šiek tiek mažėja šios taktikos panaudojimas, bet... gal tai su amžiumi, gal vaikai taip bando savo ir mūsų ribas? ) Mano dukra yra vėžys (šiaip stengiuosi nesieti tokių dalykų, bet, spėju, kad visiškai jų atmesti negalima ), tai pastebėjau, kad darys viską atvirkščiai tavo pasakymams, tai kai kada taikau tokią atvirkštinę taktiką... Jei nespėja susigaudyti, tai valio - veikia, bet, jei pagavo mane manipuliuojant, tai viskas, žinok, pakliuvai į rimtus spąstus dukros, bus labai atsargi bent jau tą dieną. Kas dėl kitų nuomonės? Jaučiu, kad ji man labai svarbi, gal man trūksta tvirtumo, gal daug abejonių, ar visur esu teisi savo auklėjimo metodais. (Mano svajonė - su vaikais bendrauti kaip su sau lygiais, visur visada gražiai susitarti, rasti kompromisą - žodžiu, kaip sako mano vyras, "tau trūksta griežtumo"). Aišku, aš stengiuosi nebausti savo pipirų fizinėmis bausmėmis, visus ožiukus varom lauk, kažką drausdami, kažko negaudami arba tiesiog laukdami, kad laikas juos išvarys pats, kol vaikas išlies susikaupusiais neigiamas emocijas ir liausis pats. Tačiau kiti mano, kad jie mane tampo už ūsų, kad aš jiems per daug nuolaidžiauju ("lepinu"), kad arba aš turiu tiek daug kantrybės, kurios neturi kiti, stebėdami mano zyziančius, "kniaukiančius", ir kitaip net isterikuojančius vaikus, arba aš per daug pavargusi esu ir abejingai žiūriu į tokias scenas. Na va...

	Isila Pranešimai: 8207 2008-01-17 14:01:50	kadfangi aš esu ta, kuri vaikystėj nevalgė (dar ir dabar išrankioju žirnius iš sriubos).. Visko prisiklausiau, visi replikavo, mano tėvam aiškino ir t.t. kad aš išlepinta, kad pabadavus valgyčiau, kad užkišta saldainiais esu... Mano vaikas irgi valgo kaip ir aš vaikystė - nieko nevalgo... Ir nemanau, kad čia vaiko lepinimas, kai neduodi jam to, kos jis nemėgsta. Iš patirties žinau, kokia tragedija yra valgyt per rpievartą brukamą tai neskanų maistą.

	zirzilia Pranešimai: 3305 2008-01-17 14:01:12	"Isila" kadfangi aš esu ta, kuri vaikystėj nevalgė (dar ir dabar išrankioju žirnius iš sriubos).. Visko prisiklausiau, visi replikavo, mano tėvam aiškino ir t.t. kad aš išlepinta, kad pabadavus valgyčiau, kad užkišta saldainiais esu... Mano vaikas irgi valgo kaip ir aš vaikystė - nieko nevalgo... Ir nemanau, kad čia vaiko lepinimas, kai neduodi jam to, kos jis nemėgsta. Iš patirties žinau, kokia tragedija yra valgyt per rpievartą brukamą tai neskanų maistą. Ir as tokia buvau,tai dukrai niekad per pievarta nekisu maisto. Puikiai prisimenu ta jausma kai liepdavo pusrycius pavalgyt,ir kaip man po to budavo bloga. Nors dabar be pusryciu negaliu. O kas del lepinimo,tai vaika reikia palepinti su saiku. Bet netoleruot jo kaprizu visu ,lepinimas turi turet grieztas ribas. Ne taip kaip pvz mano sesers dukra visus vadina labai graziu riebiu keiksmazodiu ir visiems labai juokinga ir smagu. To gyvenime nesupratau ir nesuprasiu

	Isila Pranešimai: 8207 2008-01-17 16:01:12	"zirzilia" [quote="Isila"'>kadfangi aš esu ta, kuri vaikystėj nevalgė (dar ir dabar išrankioju žirnius iš sriubos).. Visko prisiklausiau, visi replikavo, mano tėvam aiškino ir t.t. kad aš išlepinta, kad pabadavus valgyčiau, kad užkišta saldainiais esu... Mano vaikas irgi valgo kaip ir aš vaikystė - nieko nevalgo... Ir nemanau, kad čia vaiko lepinimas, kai neduodi jam to, kos jis nemėgsta. Iš patirties žinau, kokia tragedija yra valgyt per rpievartą brukamą tai neskanų maistą. Ir as tokia buvau,tai dukrai niekad per pievarta nekisu maisto. Puikiai prisimenu ta jausma kai liepdavo pusrycius pavalgyt,ir kaip man po to budavo bloga. Nors dabar be pusryciu negaliu. O kas del lepinimo,tai vaika reikia palepinti su saiku. Bet netoleruot jo kaprizu visu ,lepinimas turi turet grieztas ribas. Ne taip kaip pvz mano sesers dukra visus vadina labai graziu riebiu keiksmazodiu ir visiems labai juokinga ir smagu. To gyvenime nesupratau ir nesuprasiu va va ir aš tokio dalyko nesuprantu

	Lora Pranešimai: 7282 2008-01-17 17:01:29	na kas liecia maista tai as vaiko neverciu valgyt jei matau, kad tikrai jam tai neskanu, nes maniskiai tuoj ar susidziaugcioja ar kas panasiai, tai zinoma negi maitinsi vaika iki apsivemimo. O Regido mano dukra ir gimus jautis ir Ozkos metais taip kad ragu ji turi pakankamai, nors as horoskopais netikiu, bet ji uzsispyrus kaip nezinau kas taip pat ir su TV kartais neuztenka vieno pasakymo, reikia ir 5 ir pakeltu tonu, bet ant galo buja pasakyta, jei neturi ka veikt eisi miegot tuoj, tada galima sakyt atsikabina ji nuo manes, bet buna , kad reikai ir pakelt balsa, nors stengiuosi ta kuo reciau daryt, nes is savo patirties zinau, kuo mano mama daugiau reke, tuo veliau pradei i tai maziau kreipt dmesi, kol galiausiai ismokau tiesiog jos pbalso negirdet, tai nenoriu, kad ir mano vaikai ta patirtu

	Regido Pranešimai: 231 2008-01-17 18:01:16	"Lora" na kas liecia maista tai as vaiko neverciu valgyt jei matau, kad tikrai jam tai neskanu, nes maniskiai tuoj ar susidziaugcioja ar kas panasiai, tai zinoma negi maitinsi vaika iki apsivemimo. O Regido mano dukra ir gimus jautis ir Ozkos metais taip kad ragu ji turi pakankamai, nors as horoskopais netikiu, bet ji uzsispyrus kaip nezinau kas taip pat ir su TV kartais neuztenka vieno pasakymo, reikia ir 5 ir pakeltu tonu, bet ant galo buja pasakyta, jei neturi ka veikt eisi miegot tuoj, tada galima sakyt atsikabina ji nuo manes, bet buna , kad reikai ir pakelt balsa, nors stengiuosi ta kuo reciau daryt, nes is savo patirties zinau, kuo mano mama daugiau reke, tuo veliau pradei i tai maziau kreipt dmesi, kol galiausiai ismokau tiesiog jos pbalso negirdet, tai nenoriu, kad ir mano vaikai ta patirtu Labai ačiū, Lora, už argumentuotą pastabą apie šaukimą. Aš irgi stengiuosi kuo rečiau pakelti toną, bet jaučiu, kad aš apskritai, tiek daug visko jiems sakau, gal todėl jie nebekreipia dėmesio į mano žodžius (juk jų tiek daug ir visi tokie panašūs), tik ima reaguoti, kai nutyli visiškai... Bet aš negaliu ilgai išturėti, nesubarusi jų dėl begalės žaislų ant grindų, dėl nuolat murzinų drabužėlių,kai jie valgydami sukiojasi į šalis, mosikuojasi alkūnėmis ir išsipila viską tiesiog ant savęs, dėl jų tarpusavio ginčų, nesutarimų ir t.t. Vyras sako, kad aš nemoku jiems griežtai pasakyti, o tą griežtumą aš suprasdavau, deja, kad kuo garsiau šauksi, tuo būsi piktesnė... O dėl maisto, vadinasi, aš buvau teisi. Na dukra iš prigimties labai sveikai maitinasi, derindama produktus, net mums reikėtų pasimokyti, deja... yra šeimoj, giminėj, kas su tuo labai nesutinka ir juos tai piktina. Tada gaunam abi su dukra bart, kad esam išrankios, išpuikusios. Na nemėgsta mano vaikas kiaušinio trynio, nepatinka jai ir šokoladiniai saldainiai, renkasi labiau čiulpiamas... Nevalgo pusryčių, bet už tai dar po vakarienės valgo mažiausiai dar 1 kartą ir ką tu jai padarysi? Bandžiau neduoti vakare, kad valgytų ryte, bet...pastangos bevaisės. O gal vis dėl to reikėtų įvesti griežtą režimą, kaip manot?

	Lora Pranešimai: 7282 2008-01-17 18:01:37	na nemanau, kad tau reiktu koki rezima ivest, mano dukra jau pagaliau pradejo valgyt, o taip buvo kiekvienasyk nervu gadinimas ir panasus kaip tu aprasei ir taip rekiau, pujausi kaip tas nuvarytas arklys, bet pastebejau, kad vistiek naudos nera tik vaika siaubingai isgasdinu, o be to ir pati be jegu, tuo labaiu man pries akis atsistojo mano vaikystes vaizdas ir pati susimaciau, kad as tokia tai nenorejau but taigi kai nevalge ar nemokejo saves vest ir matu, kad jau man kantrybe nelaiko, tiesiog nuo stalo nuavraiu ja ir pasakaiu ateisi tada kada ismoksi valgyt, dabar ji jau elgiasi daug ramaiu, bet vistiek jai viskas krenta is ranku, viska ji isvercia ir t.t., na susitaikiau, cia matyt toks vaikas, nes turiu teta, kuriai po siai dienai viskas is ranku krenta, sakau cia tikriausiai toks zmogus, o del zaislu, kai mane gerai sunervuoja zinoma bunu pries tai dukrai pasakius, kad tu suistvarkyt kamabari maziausiai keliokika ir ne viena diena, tada keliauja maisas, kad viska ismesiu, o prie to priejom kai ji man viena kart uzvarte, kad atvaziuos mociute ir sutvarkys, nes ta visada taip daro, tai as kita diena paemiau maisa surinkau visu zaislus ir padejau prie duru, kad isnest ir ismest, tada verkdama trauke is maiso ir dejosi i vietas, zinoma po keliu dienu vel tas pats, tada pabandziau su ja kalbet kodel taip yra, isiaiskinom, kad kaikuriu jai kaip ir nereikia tada pati atrinko, kas suluzes , ko nenori ir tuos ismetem, ar padejau i garaza, na ir dabar reikia tik man jau maisa atsinest tad nor kike apsitvarko

	Kukuzia Pranešimai: 33 2009-05-19 12:05:17	Viska reikia su saiku Meil?s niekada nebus per daug O yra aisku tokiu dalyku, kur vaikas turi �inoti, kad negalima ir neleisti Ir nekarto nenusileisti, viena karta leisiu, poto ne Ypa? seneliai ar geros tetos 'padeda' geram aukl?jimui

	Anamaze Pranešimai: 2 2010-08-05 08:08:04	Re: "Regido" Na matai, Lora, kaip gerai, kad TV žąla tavo mergaitė pajuto savo kailiu, tai tie zyzimai ir greitai pasibaigia, priminus pasekmes. O štai maniškė jau 5- iametė dukra zyzia tol, kol nepakeli balso, kol neimi šaukti... Nežinau, kodėl taip yra, bet gražiai pasakius - neišgirsta arba nenori išgirsti, ir dažnai turi arba šaukti, arba griežtai pasakius nutilti ir nekalbėti visiškai - štai tokie kraštutinumai pas mus vyrauja (jau šiek tiek mažėja šios taktikos panaudojimas, bet... gal tai su amžiumi, gal vaikai taip bando savo ir mūsų ribas? ) Mano dukra yra vėžys (šiaip stengiuosi nesieti tokių dalykų, bet, spėju, kad visiškai jų atmesti negalima ), tai pastebėjau, kad darys viską atvirkščiai tavo pasakymams, tai kai kada taikau tokią atvirkštinę taktiką... Jei nespėja susigaudyti, tai valio - veikia, bet, jei pagavo mane manipuliuojant, tai viskas, žinok, pakliuvai į rimtus spąstus dukros, bus labai atsargi bent jau tą dieną. Kas dėl kitų nuomonės? Jaučiu, kad ji man labai svarbi, gal man trūksta tvirtumo, gal daug abejonių, ar visur esu teisi savo auklėjimo metodais. (Mano svajonė - su vaikais bendrauti kaip su sau lygiais, visur visada gražiai susitarti, rasti kompromisą - žodžiu, kaip sako mano vyras, "tau trūksta griežtumo"). Aišku, aš stengiuosi nebausti savo pipirų fizinėmis bausmėmis, visus ožiukus varom lauk, kažką drausdami, kažko negaudami arba tiesiog laukdami, kad laikas juos išvarys pats, kol vaikas išlies susikaupusiais neigiamas emocijas ir liausis pats. Tačiau kiti mano, kad jie mane tampo už ūsų, kad aš jiems per daug nuolaidžiauju ("lepinu"), kad arba aš turiu tiek daug kantrybės, kurios neturi kiti, stebėdami mano zyziančius, "kniaukiančius", ir kitaip net isterikuojančius vaikus, arba aš per daug pavargusi esu ir abejingai žiūriu į tokias scenas. Na va... sveiki, tikrai turiu panase situacija, mano vaikuciams 4 ir 2 metukai, manim manipulioja (vyras tai paskutiniu metu pabrezia)... tai vai is pradziu galvojau, kad maziukai reikia juos paguosti ir nusileisti, rasti kompromisa, taciau dabar kuo tolyn tuo sunkyn. Mazasis mokosi ozius rodyti is vyresneles, o vyresnioji atvirksciai nori buti mazute ir pradeda zyzti. kartai kantrybe mano baigesi ir pakeliu balsa, uzdraudziu kuo jie labiausiai nori ....pasitaiso, bet tik vienai dienai ir paskui vel per nauja. Mano tevai anukams daro ir leidzia viska ka jie nori pas senelius jie karaliai ir mamos balsas nieko nereiskia. Darant vaikams pastabas daro viska priesingai, o jei uzdraudi ka nors tai pvz sia savaite vienas prazyze 2 val, kita 1.5 val, galvojau man stogas nuraus Sutinku, kad reiketu juos lepinti savo demesiu, bet tik proto ribose, bet deja vaikai dar nesupranta kur tos ribos taip pat sutinku su nuomone, kad prie svetimu nereikia kelti balso ar dar kaip bausti vistik reikia islaikyti vaiku oruma, bet vel gi is vaiku puses tai manipuliacija. Mamos mes gi vyresnes ir turime rasti kompromisa pagal susidariusia situacija. Sekmes:)

	pupuliukas Pranešimai: 13 2011-02-17 14:02:44	Na mes stengiamės palepinti jei tam yra proga, ar sakykim vaikas labai buvo geras, bet manau turi būti tam tikros ribos, jei sakykim vaikas sulaužo kokį žaislą specialiai ir yra kas pola pirkti naujo, tai vaikas tai supratęs manau pradės tuo naudotis, todėl lepinimas nelygus lepinimui

1 2

"Isila"

"zirzilia"

"Lora"

"Regido"