Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Forumas > Mano gimdymo istorija 2008 m. Dalintis

 
Rodyti žinutes po paskutinio apsilankymo | Pažymėti visas temas kaip perskaitytas | Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Atsakyti

    Niekada negimdysiu pirmadienį  
   
avatar
vitule

Pranešimai: 55

2008-09-02 10:09:50
Niekada negimdysiu pirmadienį
Viskas vyko daugiau kaip prieš tris su puse metų, bet viską atsimenu lyg būtų buvę vakar... Taigi, po nesėkmingų dviejų nėštumų pastojau. Ilgai tylėjau apie šį stebuklą, žinojo tik vyras, mama ir seserys, galvojau vėl bus tas pats, neišvys ir šis mažylis pasaulio. Slapta tikėjau, kad bus mergaitė, bet visi požymiai buvo berniuko, bet man buvo nesvarbu kas, kad tik turėčiau tą išsvajotą mažylį. Echoskopai nerodė kas bus, 5 mėnesių Vilniuj genetikos centre pasakė, kad lygtai mergytė, o galutinai patvirtino klinikose 32 savaičių. Visą nėštumą pravaikščiojau kaip su gresiančiu, visi ant rankų nešiojo, o aš ėjau kaip tankas. Kažkaip turėjau tokį įsitikinimą, kad tikrai negimdysiu pirmadienį, nes sesuo ir vyras gimę šią dieną. Ir kaip dainavo toks nelaimingas krokodilas: VIDNA V PONIEDIELNIK MINIA MAMA RADILA. Gimdymo terminas buvo nustatytas sausio 27-29 dienomis, galvojau bus močiutei dovana gimtadienio proga. Gimdysiu 28-tą. Nieko panašaus. Sausio 27 diena nuėjau eilinei apžiūrai, tiksliau jau įtariau, kad kažkas bus. Žinoma, pirmadienį guldom,- toks buvo gydytojos atsakymas. Daiktai jau seniausiai sukrauti laukė spintoje kol bus panaudoti. Savaitgalis. Šeštadienis. Sausio 29d. Apie pietus nuvažiavau pas tėvus, kadangi brangiausias dirbo ir nebuvo ką veikti. Pavalgėm. Ir kažko labai dažnai pradėjau į WC traukti. Iš pradžių kas pusvalandį, vėliau kas 15 min. Kažkas negerai Mama prigrdė arbatų, guliu lyg ir aprimsta, bet po kiek laiko ir vėl tas pats. Jau, galvoju, prasideda. Paskambinau vyrui, kad namo negrįšiu, kad laukiu jo po darbo pas tėvus. Grįžta brangusis, su mano tetuku nuvažiuoja namo, surenka mano ir lėlytės rupštikus. Einam miegot. Naktį vėl pasilakstymai pas nykštukus kas valandą. Sekmadienis. Sausio 30 d. Apie pietus neapsikentusi ir nuslabusi nuo bėgiojimų skambinu gydytojai. Vyras šuoliuoja į vaistinę, parneša vaistų. Viskas normoj. Į vakarą išleidžiu vyra į darbą ir perspėju, kad būtų ryšio zonoj, nes negali žinot. Pažiūrim Teleloto (per kurį mano mažoji taip reikšdavosi, kad ojojoj, pilvas į visas puses duodavosi ) ir atsigulu. Grįžta brangusis po darbo, dar pašnekam, kad iš ryto veš mane į ligoninę ir einam miegoti. Pirmadienis. Sausio 31d. 2 valanda nakties. Keliuosi į WC. 3 valanda nakties. Keliuosi į WC. Puse keturių. Veiksmas kartojasi. 4 valandos. Vėl tas pats. Mama atsikelia ir sako: Gal jau? Sakau: gal ir jau. -Tai ar skauda. -Biškį. -Tai skauda ar ne? -Kažkaip keista,- sakau. Nueinu po dušu ir 5 valandą skambinu gydytojai ir kviečiamės greitąją. Nuveža mus su vyru į Mažylį. Sąrėmiai jau kas 5-10 minučių kartojasi. Vandenys dar nenubėgę. 6 valanda. Atvažiuoja gydytoja, mane ir vyruką paruošia gimdymui. Nuveda į gimdyklą. Laukiam sąrėmio, kad pažiūrėt kiek atsidarymas. Guliu, svajoju, skausmai lygūs 0. Gydytoja klausia ar jaučiu ką nors. Sakau: Ne. Ji pasižiūri į mane tokiom akim ir sako tau čia jau rimtas sąrėmis. Aš jai sakau man namie ir baisiau buvo. Ji dar labiau išpučia akis. Kaklelis atidaręs 6 cm. Klausia ar reiks epidūro. Sakau kad dar kaip ir nereikia, jei reiks pati paprašysiu. Prakerpa vandenis. 7 valanda. Guliu burbulinėj vonioj ir pletkinam su vyru. 8 valanda. Išlipu iš vonios, pajungia aparatus ir paguldo ant stalo. O man niekas nesidaro. Jei ir užeina koks skausmelis tai tik taip kaip į pirštą kad įsiduri. Apžiūri, sako JAU. Kas jau? Jau gimdai. Nu gerai,- sakau. Buvo puse devynių ryto. Po ilgų mano pastangų ir nesėkmingų stūmimų (savaitgalio pasilakstymai savo padarė) į gimdyklą įvežamas vakumas. Mano akys pasidaro kaip traktoriaus lempos. Na jau šito tai jau man nereikia, galvoju. Tarpai tarp sąrėmių 5 min. Gydytoja su akušere dar pasijuokia, kad gerai leidžia atsipūsti leliukas. Iškviečiami vaikų gydytojai ir dar papildomai gydytojų ginekologų akušerių. Mano akyse tamsa. Vyras nustumiamas į antrą planą, nes nebelieka vietos prie manęs. Ir atėjęs jaunas daktariukas spustelį mano pilvelį. Akyse prašviesėja. Ir tokia lengva pasidarau pati sau. Galvoju: NA JAU VISKAS. 9.16 Dar vienas stūmimas ir pasigirsta niurzgėjimas. Akušerė uždeda ant krūtinės mano ilgai lauktą žmogutį. Sako dukrytė. EVA,- sakau,- mano Evutė. Pasveria, pamatuoja, aprengia ir atiduoda tėčiui. O tėtis sėdi ir ašarą braukia , tada ir aš apsibliaunu. Bet neilgam. Būnu užmigdyta sutvarkymui. Prasibundu intensyvaus sekimo palatoj, o mano zuikelis pas tetuką ant rankų guli ir net garselio jokio neišleidžia, įmigusi mergina po didelio darbelio, atėjimo į šį pasaulį. Štai koks buvo tas mano stebukliukas, mano Eva, kuri vis tik gimė pirmadienį.

(Paveikslėliai matomi tik registruotiems lankytojams)




Cituoti
 
     
   
avatar
domino

Pranešimai: 4932

2008-09-02 21:09:05

Grazuuuu :roll:



Cituoti
 
     
 

Atsakyti

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
Map
 
 


 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą