|
|
Rodyti žinutes po paskutinio apsilankymo |
Pažymėti visas temas kaip perskaitytas |
Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas
|
|
Nuostabiausia dovana gyvenime |
|
|
lor_eta
Pranešimai: 5
2010-06-24 19:06:12
|
Nuostabiausia dovana gyvenime
O buvo taip...
Man buvo 25 metai. Su draugu gyvenome kartu trečius metus. Karts nuo karto vis pašnekėdavom apie vaikučius, bet vis pabijodavom, susilaikydavom, nes kaip tik prasidėjusi krizė, aš išėjau iš darbo, galvojom: kai tvirtai atsistosim ant kojų, kai turėsim savo namučius, tada galėsim planuoti vaikutį. Bet... Noras turėti savo angelėlį turbūt buvo didesnis už visas baimes ir krizes!
Taigi labai netikėtai vėl gavau darbą. Atrodo reikalai po truputį taisosi į gerąją pusę.
Ir štai vieną dieną nesulaukiu mėnesinių, antrą dieną... Taip praeina dvi savaitės. Draugui pasakiau, kad vėluoja mano dienos, kad reiktų gal nusipirkt nėštumo testą... Iš pradžių jis dar bijojo tos minties, sakė, kad gal dėl streso (dėl darbo), gal šiaip dėl ko nors... Siūlė dar palaukti keletą dienelių...
Praėjo tos kelios dienos ir aš pradėjau prisigalvot visokių nesamonių: jei vėluoja mėnesinės, tai arba aš nėščia ir tada jau reikia eiti pas ginekologą, arba gal šiaip man kas nors blogai darosi su sveikata ir reikia nieko nelaukiant pradėti gydytis, kol ne vėlu ir pan. Po tokių mano mąstymų draugas iš darbo grįžo su nėštumo testu rankose.
Labai laukiau kitos dienos ryto, kad galėčiau pasitkirinti, nes širdis kažką gero kuždėjo...
Miegoti nuėjau labai anksti ir kaip taisyklė - jei lauki rytojaus, labai sunku užmigti... Taip su visokiausiom mintim prasikankinau iki vidurnakčio ir pabudau 5 val. ryto, akys iškart "stačios", visi miegai dingo ir bėgte nubėgau į tualetą. Mano didžiausiam džiaugsmui - testas teigiams!!!
Ir štai prasidėjo didysis nėštumo "malonumas" - pykinimas. Neskaitant 5 mėnesių pykinimo, nėštumas buvo sklandus ir lengvas.
Būsimas tėvelis labai norėjo dukrytės, tad kai sužinojome, jog pilvelyje gyvena mergytė, jis net apsiverkė iš laimės! Aišku, kitaip ir negalėjo būti, nes nustatytas gimdymo terminas buvo kovo 8-oji - Moters diena!
Nėštumas ėjo į pabaigą, bet mažylė pilvuke nenorėjo apsversti, visą laiką sėdėjo sau įsipatoginusi, kaip ant suoliuko. Gydytoja sakė, jei neapsivers, teks daryti operaciją.
Sausio mėnesį sugalvojom, kad reikėtų susituokti iki kol gims mažylė. Norėjom tai padaryti kuo skubiau, tačiau artimiausia vestuvių data buvo vasario 12 diena.
Nors vestuves planavom labai mažytes - tik mes ir liudininkai, norėjosi vistiek kažko gražaus. Taigi susiplanavom visą dieną, susiradom fotografą, išsinuomojom rūbus, užsisakėm kirpyklą, gėles...
Ir štai artėja ta diena. Jau vasario 11-oji. Viskas kaip ir tvarkoj, ramiai laukiam rytojaus. Taip belaukiant, sugalvojau, kad reikia pabaigti susikrauti lagaminą vežimuisi į ligoninę. Taip ir padariau. Susikroviau ir nusinešiau jį pasidėt į spintą. Grįžtant nuo spintos į kambarį, tik LIŪKT ir nutekėjo vandenėlis! Kadangi tai buvo mano pirmasis nėštumas, tai Iš pradžių nelabai ir supratau kas darosi, nes iki gimdymo buvo dar beveik mėnuo laiko... O ir to vandenuko gal tik pusė stiklinės išbėgo... Greit paskambinau draugui į darbą, kol jis grįžo, aš ramiai susiruošiau, pasiėmėm prieš 15 minučių iki galo sukrautą lagaminą ir į gimdyklą! Jokių sarėmių, jokių skausmų nejaučiau, tik baimę.
Priimamajame jau pagalvojom, kad išsiųs atgal namo, nes pasakė, kad čia labai mažai man to vandens išbėgo ir sakė turėtų nuolat tiesiog žliaugti... O man tik vos vos palašėdavo. Tai "dėl viso ko" dar pažiūrėjo per echoskopą. Ir ką jūs sau galvojat? O gi ten nė lašo vandens nebėra! Tada visais greičiais į operacinę. Po 15 minučių trukusios operacijos, tėčiui išnešė dukrytę!!! Dar po po 15 minučių mane parvežė į palatą. Operacija praėjo sklandžiai, viskas buvo be komplikacijų. Dukrytė gimė visiškai sveika, 54 cm ūgio ir 3,334 Kg svorio.
Tai va, taip ir neįvykusių vestuvių proga gavom pačią nuostabiausią neplanuotą, tačiau labai labai lauktą dovaną gyvenime! Dukrytė turbūt nusprendė, kad nėra reikalo be jos švęsti vestuves, dėl to ir sugalvojo anksčiau ateiti į šį pasaulį! Kadangi gimdymas irgi buvo labai lengvas, be jokių skausmų ir vargų, taip ir nesužinojau kas yra tas natūralus "tikrasis" gimdymas, kas yra sarėmiai, dėl to jau dabar svajoju apie antrą vaikutį...
|
|
|
|
|
|
xinetax
Pranešimai: 395
2010-06-25 18:06:36
|
Re: Nuostabiausia dovana gyvenime
Labai miela dukryte .
O del to "naturalumo" tai kaip cia pasakius , as du savo vaikus naturaliai gimdziau, bet nelinkeciau niekam to skausmo , man tik nebuvo kito pasirinkimo.
|
|
|
|
|
|
lor_eta
Pranešimai: 5
2010-06-25 20:06:10
|
Re: Nuostabiausia dovana gyvenime
"xinetax"Labai miela dukryte .
O del to "naturalumo" tai kaip cia pasakius , as du savo vaikus naturaliai gimdziau, bet nelinkeciau niekam to skausmo , man tik nebuvo kito pasirinkimo.
Ačiū
Iš tikro tai čia visoms labai skirtingai būna, vienoms labiau skauda, kitoms mažiau... Tad negali žinoti kaip kam pasiseks ar nepasiseks...
|
|
|
|
|
|
siepike
Pranešimai: 6439
2010-06-25 21:06:46
|
Re: Nuostabiausia dovana gyvenime
Loreta labai graži tavo istorija ir dukrytė
|
|
|
|
|
|
Valll
Pranešimai: 1354
2010-09-06 10:09:02
|
Re: Nuostabiausia dovana gyvenime
Labai smagu, kad taip lengvai viskas praėjo, lauksime dabar broliuko arba sesutės mažajai princesei . Baltai pavydžiu tokių lengvų gimdynų
Sėkmės juns didžiausios
|
|
|
|
|
|
empura
Pranešimai: 21
2010-10-18 14:10:31
|
Re: Nuostabiausia dovana gyvenime
Gal patirsit kitą sykį . Aš turiu dvi dukreles ir dar dabar nežinau, kas yra gimdymo "džiaugsmai"
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|