Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Forumas > Gimdymas Dalintis

Rodyti žinutes po paskutinio apsilankymo | Pažymėti visas temas kaip perskaitytas | Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Atsakyti

    Gimdymo istorijos  
   
avatar
Zitulka

Pranešimai: 8311

2008-07-17 16:07:49

Visad smagu skaityt kai laimingai mamos pagimdo ir savo vaikučiais džiaugias ;)



Cituoti
 
     
   
avatar
jomante2005

Pranešimai: 353

2008-07-17 16:07:04
Dukryte
Si zinia buvo labai netiketa,kaip perkunas is giedro dangaus,ji sujauke visus mano planus,mano mintis.Du bruksneliai,as vel laukiuosi...netyciukas.Labai pykino,vemdavau ir vemdavau,nuo menkiausio kvapelio. Sunus irgi reikalavo demesio,o as norejau tik miegoti.Per pirmaji skana pasake kad bus l.grazi dukryte :-P svarbiausia sveika. Antraji skana dare lietuvoj,pries tai dar issilaikiau teises-7men..Savijauta buvo pati geriausia.Gimdyti gryzau i uk,didziausias galvos skausmas buvo kam palikti sunu?gyvenom vieni,naujam rajone.pas daktarus nuejau 8men nestumo,pasake kad viskas gerai.Patvirtino termina - tai mano gimtadienio data ;) dukryte mano dovana!neturejau laiko rupintis savim,demesio reikejo maziausiam.Na stai ir gimtadienis.vakaras ,vel nieko..Atsibundu nakti 2val.negaliu uzmigti ,tiesiog nemiegu ir tiek.tik nuojauta kuzda,kad jau gimdysiu siandien.Dar paguliu,jau 3ys valandos nakties,sunus miega,vyras irgi.Pajuntu dilgciojima,ima mausti pilva,nugara.Parasau zinute mamai,lauk anukeles :roll: Atsikeliu,palendu po dusu,pasidazau.Jokios baimes,tik dziaugsmas..pirmaji pagimdziau lengvai,pagimdysiu ir si.Isijungiu telika,kompiuteri,pazaidziu kortom :lachtot: Prabunda vyras,sakau siandien tau i darba nereikia,iseigine :lachtot: sakau dukruze jau pakeliui.buvo 6val.ryto..kadangi saremiai lengvi,nuotaika gera,sakau nera kur skubet.Vyras visgi turi isvaziuot kadangi i darba reik nuvesti zmogu,kadangi musu masina sugedusi,jis nuves ir parves drauga is darbo.Lieku viena,sunui padarau valgyt.10val,vyro dar nera.Imu jaudintis,nes saremiai dazneja ir stipreja.Parasau savo savijauta ant lapelio,bus prisiminimas dukrytei.Skambinu i ligonine,sako dar nevaziuok.Na ka atvaziuoja vyras,sakau vesk jau mane gimdyt,nors skauda dar nestipriai,bet jau tesiasi nuo 3val.ryto.vaziuojam i ligonine 3yse,deja ten aliarmas,niekas neleidzia..sakau man jau saremiai..jiems dzin,sakau tada as pagimdysiu cia.susizvalgo,ileidzia..uzlipu kur reikia,vyras palydi iki palatos ir iseina,nuveza sunu pas pazystamus.ziuriu is palatos lango i savo mazucius :handy: valanda pralaukiu,niekas neateina,neapziuri.Rasau artimiesiems zinutes.,jauciuosi labai vienisa.jei kas begsiu ir reksiu,taip ir stoviu su savo dabuziais prie lango..na pagaliau ieina gydytoja,aisku as jos nei akyse niemacius.elgiasi normaliai,na bet sako gimda atsidarius tik 2u cm,o man jau skauda..jei tokiais tempais ..vaziuok dar namo.ne sakau pabusiu,ir tiek ja temaciau.taiva 16.16pagimdziau dukryte,vyras buvo salia,filmavo,dukryte deja gimdziau ne taip lengvai,verkiau,..bet nieko.deja duju tiek prisiuosciau kad atrode sustos sirdis.raminau save.leido dar vaistu.prieme dukryte praktikante,man bestumiant uzstrigo vaikas,as nebelabai atsimenu..tai vyras eme melstis,ta jam sako paspausk raudona mygtuka ir nieko nedaro..nu zodziu ..as stumiau dar karta ir viskas baigesi laimingai,gerai kad vyra buvo salia,jei ne jis kazi ka ta slauge butu padariusi. taiva gimdymo finisa atsimenu kaip per ruka..mazytes deja negalejau iziuret,kad ir kaip stengiausi,daviau kruti,ir maitinu dar iki dabar.kita ryta prasiblaiviau,tik tada emiau ja grozetis, :lachtot: gime tamsiais plaukuciais,i,nieka nepanasi. :lachtot: tik i save.turiu filmuota medziaga apie gimdyma.dukte sviesute,grazute,sveikute.mano rankinukas. ji gime 16.06 val,3540kg 52 cm,13-11-2007



Cituoti
 
     
   
avatar
siepike

Pranešimai: 6439

2009-07-11 01:07:46

Ryte 10 h nuėjau pas daktarytės, nes buvo paskirtas vizitas, tai gavau siuntimą į ligoninę važiuot už 2-3 h. :schockiert: , nes kaklelis atsivėręs 4 cm., bijojau, bet kartu ir norėjau, nes mažylė jau savaitę vėlavo į susitikimą su mumis :^^: nu žodžiu sunku apsakyt, kas darės viduje pas mane :roll:, dar daktarė sako, nu nejau tau šiąnakt neskaudėjo niekas, nu ne sakau :???:. Nuvažiavau pusę šešių į ligoninę, nes pas draugės mamą susiruošiau gimdyt, o jai kaip tik pamaina buvo tai visi ir nuvažiavom kartu, tai mano daktarytė, kaip tik budėjo, kuri devynis mėn. stebėjo mano nėštumą, tai jinai sako aš galvojau, kad tu jau į Klaipėdą išvažiavai gimdyt :D nu tada patikrino vėl kaklelį, tai buvo jau 8 cm atsidaręs be jokių skausmų, nu tai ten jos stebėjos, o aš sau patenkinta spraigau, tai dar iki 18 h pasiklausė vaisaus tonusų ir pradėjo skatinti, tai apie 20 h prasidėjo sąrėmiai, bet mano lialkai trukdė kaklelio kepurė, ją reikėjo pakelti, kad man stangos parsidėtų, tai ačiū didžiulis mano daktarytei, kuri tai padarė, kad man nereiktų kankintis ir tada jau po 21.40 jau lialytė buvo ant mano pilvelio, o kai man dar kai pasakė mergytė, tai jūs patikėt, kas darės pas mane viduj, palikau pati laimingiausia, išsipildė mano svajonė ir gimtadieniui dovanų gavau mergytę :^^: tik suplyšau, nes mergytė ėjo rankytė ir galvytė kartu, tai nors ir kirpo tai iki pat ruriuko siuvo, tai atsisėti normaliai net negalėjau... bet visa tai niekis :^^: kai toks stebuklas padaro žmogų dar laimingesniu :^^: Mano mergytė gimė 2009-06-17, svėrė 3,450 kg, ūgis 53 cm ;) Jau namučiuose iš po ligoninės :^^:

(Paveikslėliai matomi tik registruotiems lankytojams)


Paveikslelis

Paveikslelis


Paveikslelis


Paveikslelis


Paveikslelis



Cituoti

 
     
   
avatar
Zitulka

Pranešimai: 8311

2009-07-11 17:07:01

Tikrai Siepike tau pasisekė ,neteko labai ilgai kankintis ir dukrytė gražuolytė gimtadienio dovana =)



Cituoti
 
     
   
avatar
rasiuxe

Pranešimai: 66

2009-07-12 01:07:42

as ir nesunkiai gimdziau :gott: .saremius prasikankinau namuose,nestiprus buvo.kai kas5 min buvo tada greitaja kvieciau.nuvarius y ligonine beveik is karto y gimdykla,suleido vaistu ir tada beveik visa laika prasnaudziau.bet kai reikejo stumt daktarai budint turejo,ir per veida dauze ir slapia skudura ant kaktos dejo :lachtot: :lachtot: .sukaupus visas jegas pradejau stumt,5-6 stumimai ir mano kleckas jau man ant pilvuko :applaus: .grazute,rizute akys kaip sagos(dideles),bet plauku neperdaugiausei :lachtot: . apie 20 val buvau gimdykloi o jau 23.03 buvau pagimdzius. svoris 3030g. ugis 52. nepakartojamas jausmas kai vaikiuka padeda tau ant pilvo.linkiu visom mamytem tai patirti :roll: .



Cituoti
 
     
   
avatar
kikuteaa

Pranešimai: 39

2011-02-28 22:02:26

Papasakosiu ir as savo istorija <img src= Be proto laukiau pabaigos. Vis bijojau, kad nesuprasiu, kada atėjo laikas važiuot į ligoninę, kada prasidės tikrieji sąrėmiai ar nubėgs vandenys. Vis dėlto, teisios buvo tos, kurios sakė- "mama žino".. <img src= Ankstų birželio 18 rytą, gal penktą valandą, mane pažadino skausmas. Pasikartojo po dešimties minučių. Ir vėl.. Ir dar kartą.. Galvojau, sulauksiu kol vyras (tada sužadėtinis) kelsis į darbą ir greičiausiai teks važiuoti į gimdymo namus. Vis dėlto skausmas suretėjo, ėmė kartotis tik kas pusvalandį, dar galvojau, gal paruošiamieji. Bet skaudėti nenustojo visą dieną ir pavakary, apie penktą valandą dukrytė pradėjo belstis labai stipriai <img src= Be galo bijojau, todėl tempiau laiką, kol galiausiai sąrėmiai kartojosi kas tris minutes <img src= Apie devintą valandą su vyru išvažiavau į gimdymo namus, manydama, kad grįšiu dar be savo stebuklėlio. Visgi buvau apžiūrėta, užregistruota ir paguldyta į palatą. Sąrėmiai kuriam laikui pradingo, matyt iš nervų :/ Dar kartą apžiūrėjus akušerė pasakė: "tai tik pati pradžia, kaklelis atsidaręs vos porą centimetrų.. " išsigandau, kad sąrėmiams susilpnėjus gali tekti grįžti namo. Jau nebenorėjau, negalėjau sulaukt, kol pamatysių savo dukrytę <img src= Vis dėlto ji pratęsė: "..tai pagimdysi gal tik paryčiui". Negalėjau patikėt, kad šitaip greitai! <img src= Vyras liko per naktį. Apie vidurnaktį skausmas buvo nepakeliamas. Akušerė atėjo pamatuoti sąrėmių stiprumo: "Tai kad tau neskauda, turėtum nė nejust, rodo vos dešimt, o turi būti šimtas.." Buvau šoke, rėkiau, kad skauda, dešimt kartų didesnio skausmo neištvrsiu <img src= Po poros valandų atėjo vėl- ir vėl pasakė tą patį. Galvojau išprotėsiu, vyras irgi buvo pakraupęs. Atnešė kamuolį, liepė suptis ant jo, vaikščioti po palatą. Bet tai man nepadėjo, kaip dauguma sakė, skaudėjo dar labiau <img src= Atsiguliau ant šono ir visą laiką lingavau pirmyn atgal, tai šiek tiek palengvino skausmą. Miego norėjau taip, kad vos minutei praėjus skausmui- užmigdavau. Ketvirtą valandą jau šaukiau iš skausmo. Pamatavus sąrėmių stiprumą vėl išgirdau tą patį- "nesiekia dvidšimties". Apimta isterijos norėjau tą, kaip man atrodė, neveikiantį aparatą nusiimt, vos jį šiek tik pajudinau- skausmas šoktelėjo iki aštuoniasdešimties. Apėmė euforija, kad dešimt kartų stipresnio skausmo nebus <img src= Prasikankinus dar beveik iki šeštos ryto, mane nusivedė i gimdyklą-patikrino. Pasakė, kad liko visiškai nedaug, dar liepė pavaikščiot, gal nutekės vandenys. Susirietus trypiau palaitoj maždaug pusvalandį, atėjo akušerė, vos jai įžengus šliūkštelėjo vandenys ir taaaip palengvėjo.. Pagaliau vėl blaiviai pagalvojau apie tai, kad tuoj susitiksiu su savo mažyle <img src= Nuėjom į gimdyklą, išigandęs vyras- paskui. Nors pats gimdymas dar buvo prieš akis - jau buvau rami. Gulėjau ir laukiau. Vėl matavo skausmą. Gydytoja šaukia "dar nestumk", sakau " tai kad aš ir nestumiu!" Pajutau, kaip mažytė pati braunasi lauk, o gydytoja "tai tada jau stumk" <img src= Iš poros kartų nepavyko, galiausiai sukaupiau paskutines jėgas ir.. pajutau tokį begalinį palengvėjimą. Atmerkus akis pamačiau savo dukrytę <img src= Maždaug po pusvalandžio ji gulėjo prisiglaudus prie mano krūtinės, tokia mažytė, gražutė ir su kiekvienu žvilgsniu į ją- vis labiau mylima <img src= Visą skausmą pamiršau tą pačią minutę. Jei bučiau žinojus kokia didžiulė laimė tai bus- būčiau nebijojusi ir dešimt kartų stipresnio skausmo <img src= Gimė mano mažylė lygiai 7val. ryto, sverė 3826g., ūgis 52cm. =)

(Paveikslėliai matomi tik registruotiems lankytojams)


Paveikslelis

Paveikslelis




Cituoti
 
     
   
avatar
siepike

Pranešimai: 6439

2011-03-02 21:03:14

Kokia gražutė Kamilytė ;) kikuteaa labai graži istorija ;) beje viena diena vėliau gimė nei maniškė. Maniškė birželio 17 ;)

Paveikslelis

Paveikslelis


Paveikslelis


Paveikslelis


Paveikslelis



Cituoti

 
     
   
avatar
kikuteaa

Pranešimai: 39

2011-03-02 23:03:14

siepike

Kokia gražutė Kamilytė <img src= kikuteaa labai graži istorija <img src= beje viena diena vėliau gimė nei maniškė. Maniškė birželio 17 <img src=
Tikrai , tik tavo jau metukais vyresne :^^: Labai grazus tavo mergytes vardas, kai rinkom savajai mano saraseli irgi buvo Andreja ;)

Paveikslelis

Paveikslelis




Cituoti
 
     
   
avatar
salele4

Pranešimai: 17

2011-03-03 00:03:05

buvo sitaip.planavom savo antraji maziuka,suplanavom pastojau per menesi,visa nestuma gerai jauciausi ,gimdyma nustate vasario 22d,jauciau ir labai norejau berniuko,atejus jau vasario pabaigai vis laukiu,laukiu bet teip ir nieko,pradejau jausti kirksnies traukima,bet nieko praejo,buvo penktadienis,kaip visada vazinejom po parduotuves,apsipirkinejau maisto,gryzus namo,sedau prie kompiuterio susirasinejau su drauge per skaipa,ji klausia kiek dienu pernesiojai ,o as jai sakau,septynias bet jau po sendienos jauciu pilve nedideli maudima,drauge man sako,kaip uzeis tau maudimas siusk man sirdele,as teip ir dariau,kad 10-15min,nusiuzdavau sirdele,bet ne saremiu nieko nejauciau,drauge sako ,sendie mergele tu gimdysi,o buvo jau 11nakties,tada mudvi atsisveikinom,martynas jau miegojo savo lovoj,as nusiprausus atsiguliau,bet guledama pajauciau kad noriu labai i toleta,tik atsikeliau is lovos ir nubego daugybe vandenu,vyrui sakau greit vaziuojam nes man jau nubego vandenys,susidejom tases i masina,ir po 12valandos 10min isvaziavom,iki ligonines 38kilometrai,bevaziuojant pradejo jau saremiai belstis,buvo naktis,masinos ne vienos vyras gaza paspaude,nuvaziavom 38kilus per 20min,su liftu uzkilom i gimdymo skyriu kuris buvo 3 aukste,saremiai vis stiprejo,nusirengus seip netaip uzlipau ant stalo ir po 2 stumimu gime berniukas,daktare klause ar pirmas vaikutis,o as sakau ne,daktare vel klausia per kiek laiko gime pirmas,o as sakau saremiai 4 val o gimimas 5 min-tai daktare sako o sis leliukas gime lygiai per 3 minutes.gime lygiai 4kg berniukas,tai viskas truko tik 49min. <img src= ,12v-49min.pavadinom ARONAS
mylek ta kuris tave my li
Paveikslelis

Paveikslelis

Paveikslelis




Cituoti
 
     
   

mamute

Pranešimai: 2

2011-06-07 15:06:10

Sveikos mamytės nusprendžiau ir aš pasidalinti savo gimdymo istorija, ją rašiau kaip istoriją savo sūneliui:) Ilga Riduko kelionė pas tėvelius..., Visi trys gimdymo variantai... Kaip tu atėjai į šį pasaulį... 2008m. Rugsėjo 20 dieną šeštadienį išleidau tėtį į darbelį nakčiai, o tuo tarpu Tu pilvelyje jau pradėjai ruoštis ilgai kelionei į šį gražų , šviesų pasaulį. Maždaug kas 30 min. jaučiau kaip gimda pradeda ruoštis, atsidarinėja, kad tik būtų tau lengviau išeiti iš pilvelio kuriame tu praleidai 41 savaitę ir 3 dienas, apsitraukimai ir skausmas vis stiprėjo, bet mane palaikė, visų pirmiausia, tai kad jau greit su tavimi susitiksim ir žinoma tėvelis telefonu. Prieš eidama miegoti paprašiau tavęs dar neskubėti ir sulaukti tėvelio. Numigau gal valandėlę ar dvi. Apsitraukimai darėsi vis dažnesni ir jau kas 10 - 15 min. Taigi ankstų sekmadienio rytą apie 4 val. Prisikėliau tavo senelius ir paparašiau kad mane nuvežtu į ligoninę, nes „paruošiamoji kelionė“ vyksta jau kas 8 min. Seneliui nepavyko užkurti savo automobilio, tad teko važiuoti su taxi. Nuvykome į ligoninę. Mane apžiūrėjusi gydytoja pasakė, kad tai dar tik pradžių pradžia, taigi nusprendžiau gryžti atgal namo ir laukti tėvelio. Beje visą naktelę tėveliui skambinau ir rašiau, kas kaip vyksta ir žinoma prašiau kad gryžtu, tik dėja negalėjo nes dirbo . Tėvelis sugryžo apie 6val. Ir nusprendėm išsimiegoti ir dieną nuvykti į ligoninę apžiūrai. Atsikėlėm vidurdienį, papusryčiavom, aš dar palindau po dušu, susiruošiau, tuo tapu tu apie savo kelionę neleidai mums pamiršti, sąrėmiai buvo vis dar kas 8 min. 14val. Atvykome į Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, mane apžiūrėjusi gydytoja nusprendė mūsų jau nebepaleisti namo ir palikti stebėjimui tavo kelionės veiklą. Darėsi vis skausmingiau, ramino tik tai kad greit susitiksim ir tėvelio buvimas šalia. Tėvelis palydėjo mus iki palatos ir išvažiavo namo pažadėjąs greit sugryžti. Kadangi veikla buvo labai lėta, sesutė liepė pasisakyti tik tada kai susitraukimai bus kas 3min. Tėvelis sugryžo greitai, pabuvo su mumis iki 21val. Palinkėjo ramios nakties ir išvažiavo. Seselė suleido vaistukų kad ramiau miegočiau. Naktis buvo nelengva, kas 10min. ėjimas į tualetą, bet kžkaip sugebėjau ir numigti valandėlę. Apie 5val. Pastebėjau, kad sąrėmiai jau kas 3min. Taigi nusileidžiu pas gydytoją apžiūrai. Ji apžiūrėjusi pasako, ruošiamės gimdymui. Dar gryžtu į palatą savo daiktų, tuo pačiu paskambinu tėveliui, kad jau atvažiuotu. O tėvelis labai greitas, vos spėju apsiprausti ir jis jau su mumis. 7val. Nuleidžia vandenis, o tikriausiai labai išsigandai nes tarsi pradėti sportuoti, „maltis“ mano pilvelyje. Gyditoja pastebi kad sapudimas mano per aukštas ir nusprendžia daryti vietinę nejautrą,tai kai įstato kateterį į stuburą ir pro jį leidžia vaistukus, nuo kurių nejaučiu sąrėmių skausmo. Apie 9val. Mus apžiūri jau kita gydytoja, gimdos kaklelis jau prasivėręs 5cm., taigi veikla labai lėta reikia laukti, liepia daugiau vaikščioti kad pajudėtum į priekį. Truputį pavaikščiojus pavargstu ir atsigulu stengiuosi pasnausti kad turėčiau jėgų, pavyksta nes nuo vaistų skausmo nejaučiu arba jis labai silpnas. 11val. Vėl apžiūri, beveik nieks nepasikeite, atsidarymas tik 6cm.nusprendžia gimdysiu be nejautros, daugiau vaistų nebeleidžia, leidžia skatinamuosius, pradedu jausti labai stiprų sąrėmių skausmą kas keletą minučių, jau laiką leidžiame gimdykloje, tėvelis visada šalia glosto,ramina, kartu kvėpuoja. Bandau sėstis ant specialios gimdymo kėdės, nepadeda, dar blogiau. Skausmas stiprėja, tarpais pamirštu kvėpuoti, tėvelis deda deguonies kaukę, aš dėl oro trūkumo ir skausmo pradedu blaškytis, stumdau tėvelį. Ačiu jam kad visą tą laiką išbuvo kartu . 14val. Apžiūri, atsidarymas 7cm. tavo galvytė niekaip neįsistato. Nusprendžia daryti cezario pjūvį. Tėtis lieka kolidoriuje, o mane palydi į operacinę. Atsigulu, vyksta pasiruošimas. Man matuoja spaudima, stato kateterį, leidžia vaistus, seselės, gydytojos ruošiasi. Operacija prasideda, mane labai ima miegas bet miegoti nieks neleidžia, pradeda purtyti šaltis, bet sako tai normalu. Prapjauna pilvą, skausmo nejaučiu, bet jaučiu kaip ten kažką daro, krapšto, atsiranda tempimo jausmas kai pradeda trukti tave, nes jau kažkiek buvai įėjas į gimdymo takus, įsisukęs kaip varžtelis. 14:52 val. Išgirstu Tavo verksmą, Jausmas neapsakomas, širdis pradeda plakti stipriau, laukiu nesulaukiu kada man tave parodys. Gydytoja atneša tave, parodo, leidžia pabučiuoti ir išneša Tave pas tėvelį, kuris niekaip nenustygsta vietoje belaukdamas Tavęs. Pamatęs ir paėmęs Tave ant rankų pasako tau pirmuosius žodžius:- Sveikas, Ridai!!! Tokį vardą Tau ir palikome. Aš dar operacinėje, gydytojos dar siuva viską tvarko. Seselė su tėveliu eina tave pasverti pamatuoti. Taigi tu buvai ligoninės dičkis, tavo svoris 4852g., o ūgis 56cm.nuneša tave į vaikų kambarį kad patikrintų tavo sveikatą. Mane atveža į palatą, tėvelio akyse pamatau ašaras ir didelę laimę. Po kiek laiko atneša ir Tave kad pamaitinčiau, o jau grožis Tavo, niekaip negaliu atsižiūrėti iki šiol ir tikriausiai visą gyvenimą negalėsiu į tave atsižiūrėti mūsų ilgai lauktas ir planuotas sūnau. Tu mūsų gyvenimo meilė ir laimė. TU MŪSŲ TIKROS MEILĖS VAISIUS!!! O ĮRODYMAS TAI TAVO GROŽIS . MYLIME TAVE AUKSELĮ MŪSŲ! MAMYTĖ IR TĖVELIS




Cituoti
 
     
   

Boružė

Pranešimai: 1

2011-11-16 10:11:05

Kai jau dabar pažvelgiu atgal, tai puikiai matau artėjusį gimdymą, tačiau tada dar nepatyrusi akis to nematė. :-P
Mano šeimai gandrus teko kviestis ilgokai, nes jie buvo akli ir kurti kartkartėm, tačiau 2010m gruodžio 15d. drebančiose rankose išvydau gandrienės žinią. Žinią, kad po naujųjų metų mudviejų gyvenimas keisis...
Matyt po tiek pastangų pastojant negalėjau patikėti gana lengvu nėštumu. Ir pati sau graži buvau, ir jaučiausi gerai. Ir taip gera buvo dūšioje visiems atsakyti į klausimą

Kaip tu?
tiesiog
Nuostabiai.

Tačiau tuo pačiu, su kiekviena III-čio trimestro diena augo nerimas...o gimdymas irgi bus nuostabus? Taip ir laukiau šv.Baltramiejaus dienos (gandrų iškridimo dienos), nerimaudama ir nekantraudama... Kad nebūtų taip ilgu, pradedu vaikščioti į baseiną...Sutvirtėti prieš pasimatymą kaip sakant

(Paveikslėliai matomi tik registruotiems lankytojams)


Rugpjūčio 10d (trečiadienis). Jau pakeliui į baseiną jaučiu nemalonų skausmą strėnose einant, tačiau jis liaujasi kai atsisėdu ir pilvukas nebekabo. Raminu save, kad tiesiog mano nugarytė jau pavargo nuo pilvuko svorio. Baseine taip gera ir man, ir nugarai, ir pilvuko gyventojai.

Rugpjūčio 11d (ketvirtadienis). Vėl visą dieną jaučiu tą skausmą, tik dabar jis lokalizuojasi ties kairiu inkstu. Po galais spėju pagalvoti, dar pora savaitėlių liko, negi kokios bėdos prasidės. Raminuosi, gulinėju..kol 17val pajuntu skausmelius... Vienas, kitas, paimu laikrodį, nereguliarūs, dar keli ir praeina. Paruošiamieji? Nea. Matyt nuovargis.

Rugpjūčio 12d (penktadienis). Susitinku su drauge. Mišrainių vakavimo maratoną pabaigiau, tai nutariau dar pasižmonėti. Vaikštant Vingio parke, vėl suima strėnas. Nu koks velnias jose apsigyveno? Juk dar ne laikas, o ir skausmas toli gražu ne mėnesinių. Kad tik ne inkstai. Juk visgi tiek nedaug liko. Vėliau su drauge atsisveikinant ji pajuokauja, kad po pasimatymo su ja, visos nėščios į trečią parą pagimdo. Pajuokavo??? Jūs ją prisiminkit. Grįžusi namo randu gabalėlį išskyrų. Kamštis? Baikit juokus, po tiek jo nebūna. Ateina 17val ir vėl keisti maudenimai, vėl imu laikrodį...nereguliaru...netikra. 18 val jie baigiasi.

Rugpjūčio 13d (šeštadienis). Stoja pilnatis. Per ją gimdančiųjų padaugėja, bet aš dar nepasiruošusi tam. Dar ne mano eilė. Ot naivumas. :P Strėnas maudžia dar ryte lovoj begulint. Vyras kalbina išlėkti su nakvyne į gamtą, o aš jau deruosi likti namuose. Išsideru, bet lieka ir jis. Dar pajuokauju, kad su vaiku tartūsi, kad negimtų 13 dieną. Aišku mano vyras net nepriima tokios žinios, nes juk man dar visas 10 dienų iki termino. Koks gimdymas? Juk ir darbų yra dar neatliktų. Vėliau pasiguodžiu, kad vis dar noriu Meksikietiškos sriubos mėgstamoj picerijoj. Tai nupirkę mažylei kaldrytę važiuojam jos laistyti. Sėdint picerijoj, strėnas vėl atleido. Taip gera be skausmo. Taip ramu. Tiek mieste, tiek širdyje.

Rugpjūčio 14d (sekmadienis). Naktinis vaikščiojimas į WC pribaigs. Šiąnakt mušu rekordus - kas pusvalandį :oh Parėjus į lovą po vieno vizito, pajuntu skausmą pilve. O! Kažkas naujo. Ale ilgokas jis. Laukiu. Ateina sekantis.
Imu telefoną - 4.14. Nuo tada seku skausmus. Jie kartojasi kas 6-7 minutes, bet trunka jau ilgai 1.30min
6.43 imu užsirašinėti laiką bei trukmę nes jau neatsimenu. Sarėmiai kas 10min, išsitraukiu Nėštumo Bibliją pasitikslinti kada gi jau važiuoti. Oi dar kiek laukti.
7.13 sarėmiai padažnėjo - kas 7 minutės. Jau įdomu.

Taip skaičiuodama minutes pralaukiu dar valandą, tada žadinu vyrą, kuris sekmadieniui buvo susiruošęs meškeres, nes tai buvo puiki diena žvejybai ir jis norėjo pabėgti į gamtą nors per dieną. Pažadinu jį ir pasidalinu savo įtarimais, kad gali tekti važiuoti į ligoninę. Iš jo per miegus dar teišgirstu
O ko?
Sakau,
Panašu, kad mažoji krapštosi lauk.
Būsimasis tėtis labai tikėjo termino data (nors ginė mums sakė jog mes visa savaite didesnės) ir man pasako
Mergos, nedurniuokit. Nelaikas dar.
Kažkaip įdomu dūšioj pasidaro, tai kas mane į ligoninę veš jei vyras nesiruošia gimdyt. Verčiuosi ant kito šono, įsijungiu TV ir sarėmiauju toliau.
8.59 Jokio reguliarumo 5-9minutės. Trukmė ta pati 1-1.30min. Skausmas intensyvėja. Vyras pagaliau pamato ir pajaučia ranką ant pilvo uždėjęs, kad aš nejuokauju. Tačiau vis tiek iš lovos lipa abejingom akim. Gi jo žmonai gimdyti dar ne laikas.
10.01 Sarėmiauju toliau. Niekas nesikeičia apart mano veido rimtėjimo. Vyras per tą laiką užmarinuoja žąsį kepimui. Na mes nutarėm išvakarėse, kad norim gurmaniško sekmadienio. Oi neteks man tos žąsies valgyt.
11.02 Per valandą sąrėmiai padažnėjo, 5-4 minutės. Aš perkratau dar savo tašę. Tarpuose tarp sarėmių įsidedu ko trūko. Vyras per tą laiką dar atsiuva keletą merliukų į ligoninę juk jie dar neparuošti, man dar ne laikas...
12.03 Sarėmiai jau kas 4-3 minutes, einam vonion grožio procedūroms. Taip skausmingai dar niekada nesigražinau ir vyro rankos dar taip nedrebėjo, todėl užtrunkam.
12.20 Paskutinis įrašas namie. Imam daiktus ir važiuojam į ligoninę. Išeidama pro duris spėju pagalvoti jog paskutinį kart išeinam tik dviese... Per kiemą stengiuosi eiti oriai, iš lėto, bet vyro nešami krepšiai išdavikai - juk akivaizdu kur vykstam.
13.00 Skaminam į VGN priimamojo duris. Atidaro jas mažutė moterytė - priimamojo Dievas. Ji nužvelgia mane sveriančiu žvilgsniu:
-Gimdysim?
-Bandysim


Ji vėl užrakina paskui mus duris ir įsakmiu balsu paragina eiti. Priimamajam dar spėja pabarti, kad per anksti atvažiavau. Guldo matuoti tonų, nes be jų ji negalinti jokio gydytojo kviesti. Matuojant tonus vėl pabara, kad širdutės nesigirdi, tik paskui Dievas supranta iš diagramos, kad sarėmiai buvo. Pagaliau galima kviesti gydytoją. Ateina iš pažiūros gana jaunas gydytojas irgi abejingu veidu. Kas per diena, kad visi abejoja mano gimdymo galimybe. Apžiūri ir... Valio - 4cm (liko vistik mažiau) Leidimas kilti į gimdyklą duotas.
13.20 Praveriam gimdyklos Nr.2 duris. Prisistato akušerė Vilija, gaunu kateterį, antibiotikus. Matuojam tonus, o taip noriu dar palakstyti - bet guliu.
Apie 14.20 Apžiūra. Vis dar tie patys 5cm Ei kur pražioplinom tą 1 cm??? Gydytojo bandau prašyti epidūro jei reikalai taip nejuda, bet mane nukalbina, kad gal ir nereiks. Nu ir gerai. Juk ir nenorėjau. Suleidžia gimdos kaklelį minkštinančius vaistus. Ir paleidžia pasiganyti po palatą. Gaila, kad ganyklos plotas mažas. Randam su MB legendinius baltus botus po kriaukle ir bandom paspardyti kamuolį. Neįdomus jis kažkoks.
Apie 15.20 Gydytojas nuleidžia vandenis, pamatuoja tonus, ir vėl ant kamuoliuko. Kadangi epidūro nedavė, tai suleido į veną nuskausminančiųjų - kad jie velniai nors kiek veiktų. Sarėmiai tokie patys tik va tarpe jų snūdas suima, tai vyras turi laikyt, kad užmigus nenukrisčiau. Burbu ant gydytojo.
Apie 17val. Apžiūra. Atsidarymas visas 10cm.
-Ar jau galėsiu stumt?.
-Dar ne.


Ir palieka mudu gerai valandai dar sarėmiauti iškvėpuojant stūmimo norą ir pačius skausmus.
Sarėmiai šoka iki 140, tiek mato vyras aš beveik ištisai sėdžiu ant kamuolio užsimerkusi lyg kokiam transe. Tarpe sarėmių atrodo protas palieka kūną, bet neilgam, vėl kitas sarėmis ir vėl abu kvėpuojam iki apsvaigimo. Po valandėlės atrodo jau nebesulaikysiu stūmimo, todėl akušerė rioglina mane ant kėdės, kviečia reikalingą personalą.
Apie 18.15 Galvytė dar kiek aukštai, tačiau parodo kaip reiktų stumti ir leidžia keletą kartų pabandyti, deja mažoji juda labai lėtai, todėl dar kelis sarėmius liepia iškvėpuoti.
Sudėtinga, ***, noriu, negaliu. Iš trijų stūmimų per sarėmį kokybiškas pavyksta tik vienas. Ir kodėl stumti taip nepatogu? Rankos šlapios nuo prakaito slysta, kojos irgi. Mažylės tonai krenta... Kartą, du, tris. Gydytojas išjungia aparatą ir nutaria mudviems padėti. Tenka panaudoti vakuumą. Per nėštumą priaugau 20kg, todėl visi tikėjosi didelio vaikelio. Žinoma patempiu lūpą, bet kita alternatyva turbūt cezaris...
Iškviečiamas ir kūdikių gydytojas, nebesuskaičiuoju kiek žmonių aplinkui.
18.45 Dar vienas stūmimas ir užgimsta galvytė, akušerė prašo nebestumti, dar kelios sekundės ir mūsų vaikas daro kulverstį akušerės rankose, perkerpama virkštelė ir mažė keliauja pas gydytoją. Gimdykloje nuskamba nustebimas, kad vaikutis nėra toks didelis kaip tikėjosi.
-Ot apgaulingas pilvukas
Šalia manęs stovėjusios sesutės klausiu:
-Mergytė?
-Žinokit nepastebėjau.
Tačiau akušerė linkteli galvą ir tuo metu pravirksta mūsų vaikas, gydytojas duoda jai deguonies, ir tuojau priėjęs prie mūsų pasako jog viskas gerai, tik reikėjo truputį paniurkyti, kad verktų.
Taigi turim įskaitinę žuvytę.

Neilgai džiaugiuosi mažylės ašarytėm, užgimsta placenta ir deja dalis jos lieka. Gydytojas nudžiugina kad laukia pilna narkozė, bet abejo vėl neapsidžiaugiu, deruosi, kad tik dalinę duotų, bet gydytojas nepalaužiamas. Ateina dar du žmonės ir aš, narkozei tekant jau venomis, sugebu pradėti niūniuoti lopšinę, kurią mokiausi dainuoti mažylei... OUT.
Kol mane tvarkė, vyras kalbėjo su mano mama telefonu koridoriuje, o aš, paveikta narkozės, sugebėjau ant viso koridoriaus suklykti kaip agonijos ištikta, tuo priversdama mano brangųjį rimtai sunerimti.

Apie 20val Pamatau pramerkusi akis, jog už lango jau kitas paros metas, pajuntu, kaip protas grįžta namo, matau vyras stovi prie mažylės palinkęs ir erzina mane kad akys rudos.
Ot apgavikas.

Mažąją pasveria: 3470gr, 54cm ūgio. Praeina dar kelios minutės kol aš galutinai prabundu ir atneša mūsų mažylę susipažinti, bandom valgyti, valgo. Alkanas vaikas tik labai išvargusi kaip ir mudu. Skambina mama, tuo pačiu bandau nupasakoti kaip mažoji atrodo, bet sunkiai dar rezgu sakinius. Tik pamatau kad mažoji gimė su idealiais pirščiukais ir t obulu prancūzišku manikiūru.
20.19 Siunčiame oficialius pranešimus apie pasikeitusį mūsų šeimos statusą. Dauguma negali patikėti - juk man dar ne laikas buvo.

Po valandėlės keliaujame į kitą aukštą, pažindinamės su kitais rėksniukais ir ilsimės. Mažylę guldo šalia manęs, o man dar taip sunku patikėti, kad per 9 mėnesius manyje užaugo bendro triūso vaisius ir jis toks idealus. Esu išvargusi, bet kol laukiu vyro sugrįžtančio iš namų žiūriu į tą mūsų mažylę ir neatsistebiu jos veido grimasomis, o štai ir pirma tebūnie nevalinga, Šypsena. Dabar jau galiu ir snausti...

Trečią saulėtą ir šiltą parą mus atsiauginusias beveik tą patį gimimo svorį išrašo iš ligoninės, ir važiuojam namo...

Bet dabar jau trise.

(Paveikslėliai matomi tik registruotiems lankytojams)



Paveikslelis




Cituoti
 
     
   
avatar
Cantika

Pranešimai: 32

2017-02-05 22:02:29

Man su abiems vaikais toks pat "scenarijus" - ryte nubėgo vandenys, važiavom į ligoninę, jokių sąrėmių. Sąrėmiai labai silpni buvo, bet tik likus 30 min iki stangų pasidarė skausmingi, tada per stangas, kurios truko 40-60 min, gimė.

Pirmasis buvo labai apsivyniojęs virkštele (gydytoja ramiu veidu nuvyniojo, o vyrui vos širdis nesustojo, kai pamatė apsivyniojusį), o antras gimė "supermeno" poza - ranka lindo kartu su galva :D



Mūsų nuotykiai internete: https://www.youtube.com/channel/UCd175gU0lwQcBGpJSQWLpTA



Cituoti
 
     
   

Tautvydas40

Pranešimai: 1

2017-05-26 20:05:37

Visa istorija bloge, čia jai per mažai vietos

2017 m. gegužės pabaigoje gavome pranešimą, kad Komisijos posėdis, kurio metu bus svarstomas Astos pareiškimas dėl žalos atlyginimo, rengiamas birželio 6 d. Taip pat prie pranešimo pridėtas direktoriaus Lino Vitkaus pasirašytas Ligoninės raštas, siųstas Komisijai, kuriuo Ligoninė patvirtina, kad laikosi savo ankstesnės pozicijos (dalį šio rašto sudaro tiesiog pažodžiui nukopijuotos ankstesnio Atsakymo Astai pastraipos), ir papildomai neigia atliktus draudžiamus veiksmus arba ciniškai teigia juos nepadarius žalos, dėl susidariusios kritinės padėties bei dėl „noro pasipelnyti“ kaltina pačią gimdyvę ir jos vyrą arba atsisako komentuoti Ligoninei bei tariamai pavyzdingoms medikėms V. M. ir O. Š. nepalankius faktus.

http://gimimasbesmurto.blogspot.lt/

Daugiau žinių dėl ikiteisminio tyrimo (dėl „medikių“ baudžiamosios atsakomybės) sėkmės laukiame 2017 m. liepos mėnesį.
http://gimimasbesmurto.blogspot.lt/p/ikiteisminis-tyrimas.h&hellip;






Cituoti
 
     
 

Atsakyti

Puslapiai 1 2 3 4
 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
Map
 
 


 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą