Noras turėti išsvajotą berniuką ar trokštamą mergaitę nuo seniausių laikų yra apipintas mitais ir legendomis. Kaip ir bene didžiausia šeimos gyvenimo intriga, ko susilauks sūnelio ar dukrytės. Gydytoja genetikė Eglė Benušienė sako, kad tik 1 procentas tėvų nėštumo metu nepasidomi būsimojo vaikelio lytimi. Su medicinos mokslų daktare E.Benušiene ir kalbamės apie lyties ir genetikos paslaptis.

 

Šiuolaikiniai prenatalinės diagnostikos metodai įgalina tai atlikti gana anksti: 5-6-tą nėštumo savaitę, kai tiriamos vaisiaus ląstelės ar laisva DNR motinos kraujyje. Trofoblasto ląstelių tyrimas iš gimdos kaklelio atliekamas nuo 6 nėštumo savaitės. Preimplantacinė genetinė diagnostika, kuri taikoma po apvaisinimo mėgintuvėlyje 2-3 embriono raidos dieną ir tiriamos 4-8 ląstelių stadijoje. Taip pat ir embrioskopija - tai yra vaisiaus apžiūrėjimas optiniu prietaisu I-me nėštumo trimestre iki 12 savaitės. Galimi ar tam tikrų hormonų kiekio matavimai motinos kraujyje ar šlapime nuo 16 –os dienos po apvaisinimo.

Kiti metodai, tokie kaip choriono gaurelių biopsija (placentinio audinio tyrimas) ar ankstyva amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), leidžia nustatyti vaisiaus lytį maždaug nuo 11-tos nėštumo savaitės. Tačiau visi minėti metodai netaikomi vien tik lyties diagnostikai. Lytis nustatoma papildomai greta pagrindinių indikacijų - chromosominių ar geninių ligų diagnostikos. Lietuvoje iš mano minėtų metodų atliekama choriono gaureliu biopsija. Amniocentezė atliekama nuo 16-os nėštumo savaitės.

 

Visame pasaulyje dažniausiai naudojamas vaisiaus lyties diagnostikos metodas yra ultragarsinis (UG) tyrimas. Vaisiaus įgimtos raidos anomalijų diagnostikai ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20-tą nėštumo savaitę ir tuo pačiu, jeigu šeima pageidauja, yra nustatoma ir vaisiaus lytis. UG tyrimo efektyvumas nustatant lytį minėtu laikotarpiu yra 93-100 proc.

Galima ir ankstyva vaisiaus lyties diagnostika UG tyrimo pagalba. Iki 11 nėštumo savaitės vaisiaus vyriški ir moteriški lyties organai yra identiški, todėl UG diagnostika negalima. Nuo 11 savaitės stebimi tam tikri ultragarsiniai vaisiaus lyties žymenys. Tiriant 11 savaičių nėštumą, galimą tikėtis 46-70 proc. rezultatų tikslumo, 13 savaičių - 79-90 proc., 14 savaičių - 90-100 proc.

Vaisiaus lyties nustatymas yra labai svarbus, kai šeimoje yra sergančių su X chromosoma susijusiomis ligomis, tokiomis kaip hemofilija, Diušeno raumenų distrofija, lėtinė granuliomatozė ir daugelis kitų. Tai ligos, kuriomis serga berniukai.

Tada šeimai siūloma atlikti placentinio audinio tyrimą 10-11 nėštumo savaitę, atliekant lyties diagnostiką. Nustačius vyrišką lyti, tęsiama ligos diagnostika, nustatant liga lemiančią mutaciją. Jei liga nediagnozuojama, t.y. nežinoma ligą lėmusi mutacija ar nėra galimybės ją nustatyti, lieka tik lyties diagnostika iki 12-os nėštumo savaitės.

 

Taip. Didžioji dauguma šeimų nori žinoti vaisiaus lytį. Praktika rodo, kad maždaug 1 proc.šeimų nenori žinoti vaisiaus lyties.

 

Tai priklauso nuo metodų, kuriais nustatyta vaisiaus lytis. Jei lytis nustatyta laboratoriniais molekuliniais genetiniais ar citogenetiniais metodais, tiriant vaisių atitinkančius audinius (vaisiaus vandenis ar placentos audinį) – klaidos tikimybe artima nuliui.

Bet jei lytis nustatyta UG, klaidos galimybė išlieka ir tai priklauso nuo keleto priežasčių: tyrimą atlikusio gydytojo kvalifikacijos, nėštumo dydžio bei vaisiaus padėties tyrimo metu. Kaip jau minėjau, iki 18-20 nėštumo savaitės UG tyrimas nėra labai tikslus. Be to, nors retai, bet pasitaiko lyties vystymosi anomalijų, iškreipiančių ultragarsinį vaizdą.

 

Jeigu galima taip pasakyti, tai “kaltinti” reikia vyrą. Vaiko lytį nulemia vyro lytine ląstelė – spermatozoidas, turintis arba moterišką lytį lemiančią X chromosomą, arba vyrišką lyti lemiančią Y chromosomą.

 

Kai šeimos nėra didelės ir palikuonių skaičius kiekvienoje kartoje tik 2-3 asmenys, manau, kad vienos lyties palikuonys tėra atsitiktinumas. Kaip minėjau, yra ligų, susijusių su X chromosoma, kai pažeidžiami tik vyriškos lyties vaisiai ir gali būti, kad šios giminės moterys neišnešioja iki galo dėl apsigimimų, nesuderinamų su gyvybe. Bet ir šiuo atveju, nors rizika vyriškos lyties vaisiui sirgti yra didelė – 50 proc., bet ne 100… Tos moterys turi šansų susilaukti ir berniukų.

 

Taip. Tokių šeimų yra. Ypatingai, kai nustatoma, jog moteris laukiasi antro ar trečio tos pačios lyties vaisiaus. O patarimas būtų – bandyti dar kartą ir išbandyti natūralius vaisiaus lyties parinkimo metodus, o jų yra ne taip jau mažai. Tačiau nė vienas jų nesuteikia 100 proc. garantijų. Dažnam gydytojui tokie metodai sukelia šypsnį, bet kadangi šie patarimai nedaro žalos nei motinai, nei būsimam kūdikiui, juos galima išbandyti, juolab, kad jie teikia vilties.

Plačiausiai žinomas amerikiečių gydytojo, akušerio ginekologo Landrumo R.Shettleso metodas. Pagal 1989 metais sukurta schemą. Lytiniai santykiai derinami prie moters ciklo, taip pat naudojamos tam tikros lytines sueities pozos.

Gydytojas savo metodo sėkmę aiškina paprastai: vyriškos lyties chromosomą (Y) turinčios vyriškos ląstelės yra smulkesnės, greitesnės ir trumpaamžiškesnės nei moteriškos lyties chromosomą (X) turintys spermatozoidai. Todėl poroms, norinčioms susilaukti berniuko siūloma turėti lytinius santykius kuo arčiau ovuliacijos laiko, t.y. 24 val. bėgyje iki ovuliacijos. Taip pat patariama pasirinkti sueities pozą, kai sperma išskiriama kuo arčiau gimdos kaklelio žiočių. Norintiems susilaukti mergaitės, patariama mylėtis likus 2-3 dienoms iki ovuliacijos, naudojant populiariausia misionieriaus pozą.

Autorius teigia, jog šis metodas pasiteisina 75 proc. atveju, bet šis metodas, kaip ir daugelis kitu, pvz., Elizabeth Whelan metodas ar taikoma speciali dieta prieš pastojimą yra sėkmingi 68 proc. atvejų bandant susilaukti berniuko ir 57-iais proc. planuojant mergaite. Todėl skeptikai mano, jog tai nesiskiria nuo 50:50 natūralios tikimybes, nenaudojant jokiu metodu.

 

Interneto svetainės www.mamosdienorastis.lt forume teko skaityti įdomių mitų, kaip susilaukti norimos lyties kūdikio. Gal galite juos pakomentuoti…

 

Mama Kristina rašo: “Sako, kad jei mama turi minusinę (-) kraujo grupę ir pirmojo susilaukė berniuko, tai jau užkoduota, kad antrasis bei trečiasis vaikučiai taip pat bus berniukai, o jei pirma gimė mergaite, tai ir antra, ir trečia bus mergaitės… Turiu berniuką, bet svajoju apie antrą mergaitę, bet ar nepakiš kojos minusinė kraujo grupė?…”

Mama Miglė rašo: “Jau seniai svajoju apie dukryte. Tik, kaip liaudis sako, mano vyras ne juvelyras.... Todėl ir auginu du sūnus. O taip norėtųsi mergytės…Draugė minėjo, kad po skrydžio, tarkim nuvykus atostogauti į tolimą kraštą, net dvylika valandų vyro organizme aktyvūs lieka tik moteriškos lyties spermatozoidai…”

 

Tai yra tiktai mitai. Kaip ir daugelis kitokių mitų, bobučių prietarų, kada siūloma naudoti tam tikrą pozą, miegoti ant tam tikro šono, mylėtis pagal mėnulio fazes ir t.t. Tai yra mitai, mokslas to nepatvirtina.

 

Kalbėjosi Aurelija Jakubauskienė