Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Laukimo stebuklas > Planavimas > Tėvystė ir mitai: ,,Tavo pareiga – išauklėti vaikus garbingais
Dalintis

Mitas pirmas - PAREIGA.
Atrodo: o kaip gi kitaip? O aš dabar stebiuosi, kaip mums buvo galima įgrūsti tokį marazmą. Kažkas atlieka etinį nusikaltimą - sprendžia už mane, ką aš privalau. Aš privalau suteikti vaikams tam tikrą auklėjimą.  Atleiskite, o kam aš tą dalyką skolingas?[*]  Tam, kuris  parašė  tai metodikoje? Ne.
Valstybei? O kas tai per  asmuo? Vardas, pavardė? Aš sutinku aptarti su tuo žmogumi, ką aš jam skolingas  ir kodėl. Ir kokie vaikai jam bus geriau. Gal aš skolingas tai vaikams? Na, kažką aš dėl jų darau, bet kad rūpinčiausi vaikais iš pareigos... Taip mes greitai imsime neapkęsti vienas kito.
 
Įsivaizduokite jūsų draugą, kuris draugauja su jumis iš pareigos. Normalu? Du mano draugai, galutinai  įklimpę religijoje, ėmė paradoksaliai žiūrėti į mūsų draugystę: „Aš privalau (PRIVALAU!) išgelbėti tavo sielą..." Suprantama, santykiai nutrūko: kai žmogus PRIVALO, aš jo jau nebedominu. Iš tiesų, taip mus nustoja dominti ir mūsų vaikų nuomonė, jei mes PRIVALOME. Praregėkit, broliai seserys!
 
Jūs nieko niekam neskolingi. Jums niekas nieko neskolingas.
Jūs sukūrėte vaikus savo pačių  džiaugsmui,  kadangi JŪS TAIP PATYS NUSPRENDĖTE. Jūs jų norėjote. O jei tai nusprendė kažkas už Jus, sveikinu Jus: jūs čia niekuo dėti. Jūsų vaikai  reikalingi  mamai, seneliui, valstybei, nacijai? Va tegul jie patys juos ir auklėja. Ir gimdo patys. O Jūs, prašau, auginkite tik tuos vaikus,  kurie Jūsų pačių džiaugsmui. Bet SAVO vaikų atžvilgiu jūs NIEKAM NIEKO NESKOLINGI.
 
Mitas antras: AUKLĖJIMAS
Jūs žinote, kas tai yra? Aš - ne.
„Auklėjimas - kruopštus ir sunkus procesas, reikalaujantis visiško atsidavimo ir nuolatinės dvasinės bei  protinės  įtampos" (berods, Suchomlinskis).
„Auklėjime svarbiausia – atsikratyti poreikio auklėti" (kažkoks prancūzas, nepamenu pavardės).
„Svarbiausia vaiką pagimdyti. Pagimdei - ir už tai ačiū! O toliau jis pats turi viską pasiekti."
„Klausykit, o gal juos lupti? Va mane, Obelių jaunesnįjį, mano tėvas, Obelius  vyresnysis, sudaužydavo kaip  obuolį."
„Kas stuktelės, kas švilptelės, kas čiaukštelės, kas žvangtelės - visumoje gauname auklėjimą..."
„Pionierius (komjaunuolis) privalo..."
„Tėvai turi..."
Apie ką visa tai? Kuo tikėti? Ir kaip daryti tai, ką reikia, kad tai pavyktų natūraliai ir lengvai, kad to dar ir norėtųsi?
 
Kažkas, matyt, mano, kad jis moka auklėti vaikus. Aš tiesiog noriu patikslinti: kaip jis tai DARO?
Pirma:  koks auklėjimo PRODUKTAS?  Arba, jei jų keletas, išvardinkite juos paeiliui. Jei produktas   tiksliai  nežinomas, jo neįmanoma gauti! Pamėginkite įsivaizduoti, kaip gauti „savidiscipliną", „sąmoningumą" ar
„socialinę adaptaciją". Pradžiai teks iššifruoti šiuos semantinius galvosūkius, ir kažin, ar tai įmanoma: netgi mokslininkai  ginčijasi, kas tai yra, o mes apskritai suprantame tai kiekvienas savaip.
 
Antra: kokia tiksli šių produktų formavimo TECHNOLOGIJA? Tiksliai pagal punktus. Ir svarbiausia: KUR GALIMA PAMATYTI šią  technologiją veikiančią ir atsekti  rezultatą? Taip, būtent taip. Kitaip susitarkime,  kad mes tiesiog maloniai praleidome laiką tuščiu pokalbiu.
 
AUKLĖJIMAS - TAI  MITAS
Galima kalbėti apie kūno raumenų stiprinimą. Apie tam tikros juslės stiprinimą.  Apie atminties treniruotę. Apie konkrečių sugebėjimų formavimą. Galima apmokyti žmogų  tam  tikros  sąvokų sistemos, pavyzdžiui, pasiekti, kad  jis suprastų  šią esė. Bet negalima priversti žmogų PANORĖTI JĮ  TAIKYTI.
Galima supažindinti žmogų su tuo, ką Jūs laikote gėriu ir blogiu. Bet NORMALUS žmogus visada nusprendžia PATS, kas yra kas, ir ką pritaikyti sau.
 
Mes vadiname auklėjimu tokį santykių su vaikais tipą, kai suaugusieji mėgina pasiekti, kad vaikai tiksliai  kopijuotų jų pažiūras, įsitikinimus, JŲ REALYBĘ. Tuo pačiu suaugusieji mano turį teisę ignoruoti vaikų  realybę.
Dėmesio. Būtent tai paverčia į paprasčiausią ŽLUGDYMĄ, į asocialų reiškinį tai, ką mes įpratome
vadinti „auklėjimu". Ką gi daryti?
  
_______________
[*]  Originale stiprus žodžių žaismas: rusų kalboje „dolg" reiškia pareigą, skolą ir privalėjimą. Tačiau akivaizdu, kad skolos samprata siekia gimininės  bendruomenės laikus, o pareigos sąvoka atsirado vėliau, besiformuojant visuomenės moralei, ir reiškė maždaug „tai, ką privalai padaryti, nes esi skolingas". Palyginimas su Dabartinės lietuvių kalbos žodynu: „Pareiga - būtinas pagal įstatymą, paprotį, (...) veiksmas".
Todėl  šiame esė išsireiškimai „tavo pareiga", „esi skolingas" ir „privalai" verčiami kaip tapatūs, derinant prie  mums įprasto konteksto.
 
Tiems, kas vis dar nesupranta, paaiškinimas: priklausančiais nuo tavęs reikia rūpintis NE pareigai ar kitokiam loginiam imperatyvui vedant. Net jei rūpinsitės iš gailestingumo - mat nesirūpinant jie pasmerkiami kančioms ar mirčiai, - bus pernelyg sunku, nes tai yra ta pati pareiga, tik per emocijų prizmę. Natūralus yra rūpinimasis, pagrįstas su niekuo nepalyginamu davimo džiaugsmu. Skirtumą apsprendžia tai, kame jūsų dėmesys.
 
Autorius: Nikolajus Ivanovičius Kurdiumovas
straipsnis „Kaip mes sukuriame vaikų užsispyrimą, išdykimą ir bejėgiškumą“

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą