Manoma, kad moters elgesys 5-erius metus iki pastojimo veikia vaikučio likimą ir sveikatą. Svarbu, kokia aplinka moterį tuo metu supa, kokias dvasines būsenas išgyvena būsimoji mama. Tėvų nuotaikos, siekiai, jausmai vaiko pradėjimo metu daug ką reiškia ateinančiam į pasaulį žmogučiui. Net senoviniuose liaudies patarimuose draudžiama vaiką pradėti per didžiąsias šventes, o siūloma laukti ramaus, harmoningo tėvų buvimo dviese.
Trijų mėnesių vaisius jau rodo elgesio individualumą: jo balso stygos galėtų, jei būtų oro, skleisti garsą. Keturių mėnesių jis turi puikią atmintį. Keturių su puse mėnesių reaguoja į šviesą (vaikelis dengiasi rankomis akis, kai į moters pilvą nukreipiama stipri šviesa). Penkių mėnesių atpažįsta motinos balsą. Šeštąjį, vadinamąjį Veneros, mėnesi vaikeliui ypač reikalinga ramybė ir gerumas.
Įrodyta, kad negimęs vaikutis puikiai reaguoja į muziką. Juk būdamas įsčiose jis pirmiausia bendrauja su garsų pasauliu. Mamą jis girdi pastoviai, net jai tylint. Girdi jos kaulų girgždėjimą, širdies plakimą, pilvo gurgimą, paslaptingą ošimą - kvėpavimą. Vaisius negali gerai matyti, liesti, uosti, o girdėti gali puikiai. Girdėdamas jis pažįsta išorinį pasaulį, todėl jei vaikelį pasiekiantys garsai bus harmoningi, vaikas gims mylėdamas tą pasaulį. Tad pirmąją „konservatoriją" kūdikis turi baigti motinos įsčiose.
···
Nėščiai moteriai patariama visą nėštumo laiką klausytis klasikinės muzikos. Negimęs vaikelis mielai klausosi F.Šuberto, P.Čaikovskio, L.van Bethoveno, V.A.Mocarto, M.K.Čiurlionio.
Patariama mamai pačiai dainuoti. Motinos balsas vaisiui yra unikalus ir tobuliausias muzikos instrumentas. Dainuojant balso virpesiai yra daug turtingesni nei kalbant. Be to, dainavimas - puikus būdas mankštinti diafragmos raumenis (tai padės taisyklingai kvėpuoti gimdant). Ilgainiui vaisius taip pamėgsta muziką, kad mamai pamiršus eilinę dainavimo pamoką, jis apie tai primena primygtinu „beldimu" į pilvą. Beje, jei daina vaikeliui nepatinka, jis taip pat pradeda nerimauti ir ak tyviai spurda.
Vakaruose yra atlikta tyrimų, kurie parodė, kad... klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulams, mat garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina kraujotaką, pakelia viso kūno tonusą.
Be abejo, vaikeliui labai patinka gamtos garsai - miško ar jūros ošimas, paukščių čiulbėjimas, upelio čiurlenimas.
···
Nėščia moteris, svajojanti auginti muzikalų vaiką, turi žinoti, kad daug ką nulemia nėščiąją supantys buitiniai garsai. Trinksinčios durys, tele vizija, radijas, garsūs žmonių balsai mažina vaiko jautrumą subtiliam garsų pasauliui, taigi ir būsimą muzikalumą. Todėl vis dažniau nėščiai moteriai siūloma laikytis „garsinės ekologijos" ir „akustinės higienos".
Nėra gerai, kai būsimo kūdikio tėvai perlenkia lazdą: be atvangos klausosi muzikos, kalbasi ir dainuoja. Vaikutis įsčiose turi pabūti ir vienas, negalima jam nuolat primetinėti tai, kuo gyvename mes. Specialistai įspėja, kad muzikos garsumas vaikeliui kenkia (patartina neviršyti 90 decibelų ribos), ne mažiau pavojinga ir per ilgai klausytis muzikos. Kai kurie specialistai nuogąstauja, kad vaisiui įsčiose per ilgai girdint muziką, gali nusilpti klausos jautrumas.
Ypač nepageidaujama stipraus monotoniško ritmo muzika. Toks ritmas nesutampa su fiziologiniais organizmo ritmais. Senųjų liaudies dainų tempų ir ritmų įvairovė artimesnė prigimčiai.
Liūdna, kad mamos pamiršo lopšines. Įrodyta, jog lopšinės ugdo pasitikėjimą savimi, optimizmą, saugumo jausmą, nes jos labai ramina. Lopšines nėščia moteris turėtų dainuoti arba bent niūniuoti ir dar negimusiam vaikeliui.
···
Beveik visų senųjų kultūrų moterys gimdydavo skambant muzikai. Paprastai gretimame kambaryje būdavo giedamos giesmės, mantros. Rami muzika padeda atsipalaiduoti, susikaupti. Tokį patį poveikį turi ir mėlyna spalva, prietema, kalbėjimas pusbalsiu.
···
Statistika sako, kad net 68 proc. mažylių gimsta su aukštesniais nei vidutiniai muzikiniais gabumais, ir tik 16 proc. su žemesniais nei vidutiniai. Tačiau vaiko muzikinė klausa silpnės, jei jis nepateks į tinkamą muzikinę aplinką. Iki 9-erių metų vaiko muzikiniai gabumai priklauso nuo prigimties ir aplinkos, o vėliau aplinka nebeturi reikšmės. Domėkimės, kokios muzikos klausosi vaikas: žemi tonai bukina atmintį, per stiprus garsas kelia susierzinimą, sekina, pasąmonę stipriai veikia ir dainų tekstai.
Jolita Gumbytė-Mačiulskienė
Dalintis