Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Laukimo stebuklas > Nėštumas > Padainuokite sau, padainuokite... jam
Dalintis

Muzikinis ugdymas galimas dar iki gimi­mo, kai tik smegenys ir kūnas pradeda reaguoti į garsą, nes vaisius, būdamas motinos įsčiose, jaučia aplinkoje skambančią muziką.
 
Muzika ir medicina

Jau senovėje buvo žinomos gilios muzikos ir medicinos tradicijos. Pvz., Kinijoje buvo tradicija susirinkti giminei ir dainuoti nėščiajai ir dar negimusiam kūdikiui specialiai sukurtas ir parinktas dainas. Nigerijoje dar ir dabar šokami specialūs ritminiai šokiai ir dainuojamos dainos, skirtos nėštumo periodui. Lietuvoje taip pat nuo senų senovės žinomos sugultuvių dainos, mantros.
 
Pasak M. L.. Lazarevo, pats tinkamiausias laikas visapusiškai formuoti sveiką asmenybę - pirmieji nėštumo mėnesiai. Todėl pagrindinė ankstyvojo muzikinio ugdymo pradžia turi būti taikoma nėščioms moterims, t.y. per jas - augančiam vaisiui.
 
Muzika ir nėštumas

Mokslininkas J. Schwartzas kalba apie perinatalinio streso sumažinimą muzikos ir medicinos pagalba. Jis naudoja savo patyrimą kaip anesteziologas, įtraukdamas muziką į mediciną. R. Hepperis ir B. Shahidulbakas tirdami ultragarsu parodė, kad 16-ą savaitę gemalas gali atsakyti į išorinius garsus. Garsai, sklindantys per kraują į placentą, gimdoje gali būti girdimi labai stipriai.

Naujagimis gali atskirti savo motinos įsčių garsus nuo kitos motinos garsų, taip pat gali atskirti savo priešgimdyminių įsčių garsų emocinį turinį ir atsakyti judesiais ir širdies plakimo greičiu.
Nėštumo metu ramiai jaustis ir bendrauti su kūdikiu per garsą yra didžiulis įnašas į tolimesnį vaiko vystymąsi. Muzika geba sumažinti kvėpavimo greitį, sumažinti streso poveikį, sutrumpinti gimdymą, sumažinti skausmą.
 
Anesteziologiniu požiūriu, norint numalšinti skausmą sąmonė yra veikiama tiek chemiškai, tiek psichologiškai. Muzika ir valdomi vaizdai (paveikslai, proza ir t.t.) gali turėti stiprios gydymo galios. J. Schwartzas teigia, kad gimdymo metu muzika, derinant ją su anestezija, pagreitina procesą ir sumažina skausmą. Muzika taip pat sumažina streso poveikį motinai ir kūdikiui.
 
Tyrimo metu grupė neišnešiotų naujagimių buvo izoliuoti nuo garsinės aplinkos ausinėmis. Kūdikiai geriau absorbavo deguonį ir daugiau miegojo, priaugdavo du kartus daugiau svorio. O kai patalpoje panaudojo muzikinę terapiją, šie kūdikiai trimis, penkiomis dienomis anksčiau buvo išrašyti iš ligoninės. Teigiamas muzikos efektas gydo, mažina deguonies buvimą kraujyje, mažina stresą, kuris suvartoja vertingas kalorijas.
 
Muzikos įtaka smegenų veiklai: šiuolaikiniai tyrimai įrodė, jog ankstyvas muzikavimas, muzikos klausymas gali padėti vystyti atmintį, intuiciją, logiką ir kūrybinį mastymą.
Kaip jau minėta, vaikui gimus smegenys ima sparčiai augti. Mažytės įelektrintos nervinės ląstelės transformuoja informaciją per smegenis. Šios turi trilijonus tokių nervinių ląstelių, bet jeigu žmogus jų nepanaudoja, nėra turtingos jj supančios būties, jos žūva. Tik aplinka nustato ribas natūraliems muzikiniams gebėjimams.
 
Muzika - vaistas, ypač naudingas nėštumo metu: ji pakelia tonusą, apsaugo ir stiprina imunitetą. Muzikos ir medicinos ryšio tyrimų rezultatai buvo stulbinantys - vaikų, iki metų sirgusių bronchitu ir patyrusių muzikinį pojūtį, sirgimo skaičius sumažėjo iki 3,5 karto.
Muzika, ypač klasikinė, padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina jose kraujotaką. Garsinės vibracijos pakelia organizmo tonusą, stiprina raumenų sistemą.
 
Mūzinio valeologinio auklėjimo tikslas ir uždaviniai

Valeologija - mokslas apie sveikatą, o mūzinis valeologinis auklėjimas - žmogaus dvasinis ir fizinis ugdymas muzikos, judesio, poezijos pagalba.
Prancūzų filosofas M.Aivanov teigė: svarbiausias momentas muzikiniame lavinime - išmokyti tėvus.
Graikai ypatingą dėmesį skyrė mūziniam lavinimui (muzikai, poezijai, judesiui), vidinės atramos, valios ugdymui.
Jau VI amžiuje pr. m. e. Pitagoras nustatė, kad muzika gali padidinti ir sumažinti žmogaus intelektą, todėl jo užsiėmimuose skambėdavo muzika.
 
Pats tinkamiausias laikas formuoti asmenybę - pirmieji nėštumo mėnesiai. Labai svarbu, kad lietuviai nepamirštų savo papročių, tautinės muzikos, ypač lopšinių, kurios ugdo vaiko pasitikėjimą savimi, optimizmą.
Taip pat svarbu nepamiršti klasikinės muzikos, kuri padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina kraujotaką  jose, garsinės vibracijos pakelia organizmo tonusą, stiprina raumenų sistemą. Dar negimęs vaikutis pasaulį pažįsta girdėdamas, todėl bet koks garsas yra įnašas į vaiko tolesnį gyvenimą.
 
Trijų mėnesių negimęs vaikutis jau rodo elgesio individualumą ir jeigu balso klostės galėtų (jeigu būtų oro), skleistų garsą. Būtent 14 savaičių vaikutis įsčiose turi ypač gerą atmintį. Pagal vaisiaus reagavimą į muzi­ką medikai nusako jo sveikatos būklę. Todėl nenuostabu, kad gimęs vaikutis reaguoja (galvutės pasukimu, susikaupimu) į muziką, kurią girdėjo būdamas įsčiose.
 
Penkių šešių mėnesių mažylis įsčiose atpažįsta motinos balsą.
Tikriausiai visos motinos, prisiminusios savo nėštumą, galėtų patvirtinti faktą, jog garsi muzika, žemo dažnio muzika (techno, repo) priversdavo sunerimti mažylį, o mama tik išvengusi šio garso pasijusdavo geriau.
 
Mūzinis valeologinis auklėjimas - tai galimybė išugdyti visapusiškai sveiką asmenybę. T.y. žmogų, gebantį suvokti, pamilti savo tautinę muziką, kas lemtų kultūros bei dorovės vertybių išsaugojimą ir puoselėtų tautiškumą. Šio auklėjimo esmė - ne išugdyti muziką profesionalą, o padėti neprarasti įsčiose ir gimus įgimto gabumo klausyti, suvokti ir vertinti tautinę ir klasikinę muziką, lietuvių liaudies papročius, dvasines vertybes.
 
Ta­čiau neskubėkime vertinti rezultatų: juk teisingai rašyti, kalbėti mes mokomės labai ilgai. O muzika - dvasios menas, reikalaujantis ilgo laikotarpio, jame svarbiausia - ne produktas, o procesas, kurį reikėtų pra­dėti puoselėti kuo anksčiau ir leisti jam natūraliai plėtotis rūpinantis visa šeimos psichoemocine branda.
 
Tyrėjai įrodė meninio valeologinio auk­lėjimo poveikį:

vaiko sveikatai - 2,5-3 kartus mažesnis sergamumas, mažesnis mirtingumas,
gabumams - IQ = 160, 3 metų išmoksta šešiamečiams skirtas matematikos, užsienio kalbų, skaitymo programas,
adaptacijai aplinkoje, socializacijai - lengvai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis, nejaučia diskomforto naujoje aplinkoje.
Šie įrodymai skatina suklusti ir pagalvoti apie tautos genetinį fondą.
 
Jolita Mačiulskienė

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą