Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Laukimo stebuklas > Nėštumas > Pirmagimis be karūnos
Dalintis

Nuvainikuoti karaliai – taip pirmagimius vadina psichologai, kai šeima ima gausėti. Kodėl naujas ir bejėgis kūdikėlis sujaukia visos šeimos gyvenimą ir ypač vyresnėlio jausmus? Kaip elgtis ir ką sakyti apie būsimą broliuką ar sesutę? Kokios dažniausios tėvų klaidos? Kartu su psichologe Vaida Germantiene panagrinėkime kelių šeimų istorijas.
 
Netrukus turėsi draugą
 
„Netrukus turėsi broliuką,“ – pasilenkusi ties trejų metų Džiugu praneša mama. – „Jis bus tavo geriausias draugas. Judu gyvensite viename kambaryje. Pamatysi, kaip gera turėti brolį…“ „Tiesa pasakius, žodis „netrukus“ vaikui reiškia šiandien arba rytoj…  „Draugas“ – tai toks, kaip kieme bėgiojantis trumpakelnis su kastuvėliu (ne mažesnis). O „geriausias“ – tai iš tikrųjų labiau konkurentas, su kuriuo teks nuolatos aiškintis santykius,“ – tėvų pažadus paaiškina psichologė Vaida Germantienė.
 
Tačiau grįžkime prie Džiugo. Pirmoji „sužinojimo“ diena. Vaikas tupinėja aplink mamą ir vis klausinėja, kamantinėja… Antroji diena. Džiugas nerimauja, kur tas brolis? Trečioji – kiek galima laukti? Ketvirtoji… Psichologė įspėja, kad kuo mažesnis vaikas, tuo vėliau jam reikėtų pasakyti, kad bus broliukas ar sesutė. Mažiems vaikams laikas egzistuoja čia ir dabar, o kas bus po mėnesio, kito jie net įsivaizduoti negali. Todėl neretai ilgas laukimas nuvilia.
 
Gal abu išsimaudykim?
 
Ir visgi išaušo iškilminga diena. Džiugas namie su močiute. Šioji ruošia stalą, vaikas atrinkinėja geriausius žaislus, dėlioja juos vidury kambario ir laukia brolio. Staiga per duris nešinas ryšuliu įeina išdidus tėtis. Berniukas puola prie magnetolos, namuose pasklinda jo mylimiausių dainelių garsai – gal patiks broliui? Šis prabunda ir ima verkti. O po dienos, kitos paaiškėja, kad „draugas“ tėra rėkianti ir mieganti lėlė, nieko neišmananti apie transformerius ar automobiliukus… Džiugas tuo įsitikino jau pirmą savaitę – šmirinėjo prie mažojo lovelės, jį kėlė, kalbino, klausinėjo. O kartą, kai mama triūsė virtuvėje, brolį atsinešė į vonios kambarį – ketino kartu bent jau išsimaudyti…
 
„Trejų-ketverių metų mažyliams dar sunku suvokti, kad pažadėtasis draugas yra toks bejėgis, - sako psichologė. - Todėl viską, ką vyresnėliui pasakosite apie brolį, turėtų būti kuo tiksliau. Vaikas turi žinoti, kad iš pradžių tai bus tik lopšyje gulintis kūdikėlis, kuriuo rūpinsis mama ir tėtis. Žinoma, jie neatstums ir vyresnėlio paslaugų, tačiau tik tada, kai tėvai paprašo ir mato. Nepamirškite, vyresnėliai gali pervertinti savo jėgas (tikrai ne iš blogos valios). Todėl dviejų vaikų nepalikite viename kambaryje.
 
Prabudo tėvystės jausmas
 
Ne viena mama pripažįsta, kad pirmagimį augino labai sunkiai. O štai su antruoju viskas tarytum sviestu patepta. Panašiai buvo ir Mildai: „Iki šiol prisimenu didžiulį nuovargį, nuolat verkiantį vaiką ir kiekvieno lankytojo pamokymus. Nesuprantu, kodėl aš jų klausiau. Pediatrė sakė maitinti vaiką kas keturias valandas (belaukiant paskutinės šis rėkdavo iš alkio), kaimynė mokė nenešioti ant rankų – pripras, močiutė kategoriškai pasisakė prieš sauskelnes ir prisiuvo palučių, kurias reikėjo skalbti, lyginti… O ir mes su vyru buvome jauni (pirmagimis gimė, kai turėjom vos 20 metų), tad labiau rūpėjo pasprukti iš namų bent savaitgaliui…
 
Kai į pasaulį ėmė belstis antroji atžala, jautėmės kiek kitaip, netgi laukėme to vaiko kitaip. Nesakau, kad labiau, tačiau... Gal subrendom? Gal prabudo tėvystės jausmai? Pirmuosius metus čiūčiuodami mažiuką nė kiek nepasigesdavome vakarėlių su draugais. Šeimoje įsivyravo ramybė. Tačiau jau pirmąjį pusmetį vyresnėlis, lig tol buvęs sveikas kaip ridikėlis, ėmė sirgti. Pradėjo nuo slogos, po to kosulys, plaučių uždegimas, ėmė skųstis pilvo, galvos skausmais, prasidėjo košmarai naktimis…“
 
Negatyvai „išeina“ per ligas
 
„Paprastai iki trejų metų vaikai savo nepasitenkinimo ar išgyvenimų nemoka papasakoti žodžiais, - pasakoja V.Germantienė. -  Jie vadinamuosius negatyvus kaupia savyje, kurie anksčiau ar vėliau išlenda į paviršių. Ir ne tik košmarais naktį ar nei iš šio, nei iš to kilusiomis isterijomis. Negatyvai „išeina“ ir per fizines ligas. Nors Milda sako, kad jos šeimoje viskas gerai, iš tikrųjų ne visai taip. Mama nepastebi, kad džiaugsmą kelia ne abu vaikai, o tik antrasis. Labai dažnai tėvai susižavi jaunesniu vaiku, kaip ir dažnai antragimiui atsiranda daugiau jėgų, laiko ir noro jį prižiūrėti.
 
O kas lieka pirmajam vaikui? Nors jis ir nuoširdžiai myli savo broliuką, šį paglosto, pakalbina, tačiau kartu jaučiasi negerai. Gal ir keistai skambės, vaiko organizmas bando viską sudėlioti į vietas – ima streikuoti. Juk vyresnėlis laukdamas už durų pas gydytoją poliklinikoje jau turi tėčio ar mamos ranką (pabūna dviese su jam labai svarbiu žmogumi). Slaugomas namuose – irgi. Tad liga tampa galimybe susigrąžinti prarastą tėvų dėmesį.“ Kuo baigėsi Mildos istorija? Moteris leido rytais vyresnėliui pagulėti jos lovoje. Tiesa, prieš tai į šalį patraukusi maitinamą krūtimi kūdikį ir veidu atsisukdama bei stipriai apkabindama pirmagimį.
 
„Baba“, ne „mama“
 
„Justinas – netyčiukas. Kai ėmiau jo lauktis, Gretutei tebuvo penki mėnesiai, dar mergaitę maitinau krūtimi, - pasakoja Aira. - Toks greitas ir neplanuotas antrasis nėštumas labai išvargino. Jaučiausi neatgavusi jėgų po pirmojo gana sunkaus gimdymo. Be to, lopšyje gulinti dukrelė prastai miegodavo naktimis. Vyras dirbdavo nuo ryto iki vakaro. Paprašiau, kad pagelbėtų anyta. Tikra palaima, kai paskutinius nėštumo mėnesius dieną galėdavau išsimiegoti. Tuo metu  anyta Gretutę vežiodavo lauke. Todėl važiuodama į gimdymo namus, dukrelę palydėjau pas močiutę. Buvo nutarta, kad pirmuosius mėnesius, kol naujagimis truputėlį paaugs, Greta pagyvens pas ją.
 
Taip ir buvo. Tačiau, jau pirmąjį savaitgalį, kai atvažiavo susipažinti su broliu, mergaitė labiau glaudėsi prie anytos. Po kiek laiko išgirdau, kaip ji ištarė pirmąjį žodį: „baba“. Man suspaudė širdį… Po mėnesio parsivežėme ją namo. Ir prasidėjo! Ramybės nei dieną, nei naktį! Mano dukrą tarsi kažkas pakeitė. Ji prabusdavo ir verkdavo naktimis. Ėmė kandžiotis, lakstydavo suspaudusi kumštukus ir gnaibė tai mane, tai kūdikį. Nuolatinės isterijos dėl smulkmenų vedė iš proto…“
Pasak psichologės, kad vėliau būtų gera visiems, verčiau pirmąjį mėnesį pavargti su dviem vaikais. Jokiu būdu neiškraustykite pirmagimio nei iš namų, nei iš kambario, kuriame miegojo, nei iš jo pamėgtos lovelės. Jis, kaip niekada, turi jaustis saugus, mylimas ir gerbiamas savo namuose su savo mama ir tėčiu.
 
„Aš visur suspėju“
 
Metas, kai atsiranda antras vaikutis - didžiulis išbandymas visai šeimai. Nesitikėkite, kad viską žinote ir kad viskas bus labai paprasta. Juk vėl padidėja ne tik emocinis, bet ir fizinis krūvis. Vėl prasideda nemigo naktys, nuolatinis maitinimas ir pan. Tačiau viską galima ir būtina suderinti (ypač tai pasakytina apie užsiėmimus su pirmagimiu). Teks išmokti tuo pačiu laiku nudirbti kelis darbus. Pavyzdžiui, kol patogiai sėdėdama jaunėlį maitinate krūtimi, šalia pasisodinkite vyresnėlį ir paskaitykite jam pasakėlę.
Tai nėra lengva, bet įmanoma. Kai mažiuką išvežate vežimėlyje pasivaikščioti, kartu pasikvieskite ir pirmagimį. Turėsite puikią progą su juo maloniai pasišnekučiuoti. Arba visi trys po pietų prigulkite pogulio. Tik nenusukite vyresnėliui nugaros. Šiuo metu daugiau dėmesio reikia būtent jam. Neatstumkite jo nuo savęs, kol nepasijus ir nebus tikras, kad mama, tėtis ir broliukas – viena šeima.
 
Ir dar. Nepamirškite šypsotis bei draugams ir sau pasakyti: „Aš visur suspėju“.
 
Knyga ,,Laukiame naujagimio"

 

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą