Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Laukimo stebuklas > Gimdymas > Gimdymas vandenyje
Dalintis

Laura (vardas pakeistas) - dviejų vaikučių mama. Šiandien abu vaikeliai kas rytą plaukioja baseine. Į šį pasaulį jie irgi atėjo per vandenį: jie gimė savo namuose ir savo vonioje.
 
Vaikystės svajonė

„Dar būdama 7 m. mergaite per televiziją pamačiau laidą, kurioje moteris pasakojo, kaip ji netyčia pagimdė jūroje.  Ta pati moteris demonstravo, kaip jos neturintis metukų mažiukas nardė baseine. Vaikas lyg amfibija puikiausiai jautėsi tiek vandenyje, tiek sausumoje. Man tai atrodė didžiausia sensacija. Tada vaikiškai pagalvojau, kad norėčiau ir aš tai patirti...
 
O vanduo nuo mažų dienų man kaip vaistas. Kai skauda galvą, lendu į vonią ir praeina. Vienu metu labai skaudėdavo pilvą (sustodavo skrandis), tada palendu po dušu, pamasažuoju ir praeina. Tikiu, kad vanduo turi gydomųjų galių...
 
Pasiruošimas

Kai laukiausi vaikelio, be jokios abejonės, norėjau gimdyti vandenyje namuose. Juk tai mano namai, mano oras, gėlės, žmonės. Nors nė vienas namiškis tam nepritarė. Man buvo devyniolika ir visi žiūrėjo į mane kaip į nesubrendėlę. Tačiau nei mama, nei vyras manęs nesugebėjo atkalbėti. Tvirtai žinojau, kad net prievarta manęs nebūtų išvežę į ligoninę...
 
Beje, lankiau nėščiųjų kursus. Ten žiūrėjome filmus, skaidres, vyko paskaitos. Man labai patiko būti tarp tų žmonių, jaučiausi sava ir laukiama... Tarkim, mano mama tik trečią vaiką gimdydama sužinojo, kaip reikia stangintis. O kur pas mus dar įsigalėjusi nuomonė, kad gimdymas – medikų darbas.
Aš manau kitaip. Juk gimdo moteris, o ne medikai. Juk viskas, kas yra gamtoje, - dėsninga, tvarkinga, gražu ir gerai. Todėl ir nenorėčiau, kad gimties akimirką kištųsi svetimi. Tai labai subtilu ir intymu...
 
Vaikelį pasitinkant...

Antrą valandą nakties prasidėjo sąrėmiai. Paskambinau savo pribuvėjai. Kai ši atvažiavo, į vonią prileidome šilto vandens, subėrėme stiklinę jūros druskos. (Jokio sterilizavimo. Apskritai man nesuprantama, kai atseit negalima vaikelio maudyti nevirintame vandenyje. Arba anksčiau virindavo palas, po to jas brūžindavo su lygintuvu... Nesąmonė...)
 
Puoliau į vonią. Žinoma, vandenyje irgi skaudėjo, tačiau tas skausmas buvo ne toks. Esu girdėjusi, kad vanduo, „sušvelnindamas“ sąrėmius, pailgina gimdymo laiką. Nežinau, kaip yra iš tikrųjų. Vonioje prabuvau keturias valandas, kai vanduo atvėsdavo, įsipildavau šilto. Jis turi būti toks, kad pačiai būtų malonu. Taip ir gimė mažylis. Beje, kai tik pasirodo vaikelio galvutė, iš karto iš vonios ištraukiamas kamštis, nes placenta turi pasirodyti sausai.
 
Gimdymas vyko sklandžiai, pribuvėja džiaugėsi, kad „nesuplyšau“, nors vaikelis gimė didelis. Ar gimdydama naktį iš miegų neprikėliau viso daugiabučio? Ne. Skausmą stengiausi užgniaužti savyje. Nors kitos teigia, kad lengviau, kai išsirėki, nei sukandus dantis kenti. Aš sąrėmius „iškvėpuodavau“.
Ar nebandžiau ieškoti alternatyvaus gimdymo vandenyje ligoninėje? Ne. Esu nusiteikusi prieš šiuolaikinę mediciną. Man patrauklesnė liaudiška. Net ir savo vaikus gydau tik žolių preparatais. Tikiu, kad viską galima išgydyti tuo, kas yra gamtoje. Tik reikia žinoti...
 
Abipusė ramybė

Iki šiol jaučiu tą palaimą, kai pagimdžiusi išlipu iš vonios. Atsigulu į lovą. Mano vaikelio čia niekas nečiupinėja, nesveria ir nematuoja, neskiepija ir nevertina balais. Po tokios sunkios kelionės jam dabar reikalingas atokvėpis.
 
Mažylis paguldomas man ant krūtinės. Jį gaubia meilė ir šiluma. Jis girdi, kaip plaka mano širdis, tas garsas jam puikiai pažįstamas.
Priglaudžiu jį prie krūties ir jis pradeda traukti priešpienį. Jausdamasis saugiai ir šiltai mano angelėlis užmiega. Juk kiekvienas naujagimis turėtų būti pirmą kartą pamaitinamas ne vėliau nei per pusvalandį po gimimo. Taip išsaugomas čiulpimo refleksas.
 
Žinoma, gimdyti namuose daugelis bijo dėl to, kad gali būti komplikuotas gimdymas. Aš apie tai negalvojau. Tiesiog vidumi jaučiau, kad jei taip noriu, viskas turi būti gerai. Net nepamąsčiau, ką reikėtų daryti, jei kas nors atsitiktų. Viena vertus, tai vėjavaikiška, neatsakinga...
Bet žinau viena – jei labai bijai, tai ir gali kas nors atsitikti. Minties galia tokia didžiulė. O ir vaikelis viską jaučia. Žinojau, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo.“
 
Jūratė Jadkonytė

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



Laukianti Data: 2013-11-19 11:11:07
Labai patiko jusu istorija. Dziaugiuosi, kad gimdymas buvo sklandus, bet pati nznau ar nebijociau rizikuoti...Jus labai dvasinga ir moteriska moteris, ikvepiate savo pasitikejimu savo jegomis ir gamta, bet vistik ne visiems ir ne visada sio tikejimo uztenka ir galbut del to, ne visiems lemta gimdyti namuose.

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą