Vienas iš klausimų, labiausiai dominančių nėščias moteris – kur gimdyti. Dažna nėščioji, prisimindama vienuose ar kituose valstybiniuose gimdymo namuose patirtus išgyvenimus prieš dešimt ar daugiau metų, bando ieškoti alternatyvių variantų. Tačiau reikėtų žinoti, kad situacija valstybiniuose gimdymo namuose ar skyriuose per pastaruosius keletą metų yra gerokai pasikeitusi.

 

Jauki  gimdymo aplinka

 

Oficialioji medicina jau pripažino, kad aplinka, kurioje vyksta gimdymas, turi būti kiek tik įmanoma jaukesnė ir kelianti kuo mažiau streso. Įsitikinta, kad namų aplinką primenanti gimdymo aplinka gali padėti išvengti skatinamųjų vartojimo, sumažinti skausmo pojūtį. Gimdymo stacionaro aplinka ir personalo elgesys turi saugoti moters orumą ir užtikrinti privatumą. Pirmasis žingsnis šia linkme, žengtas ko gero jau visose Lietuvos ligoninėse – kiekvienai moteriai (šeimai) suteikta individuali gimdymo palata.

 

Kiekviena ligoninė, turinti gimdymo skyrių, stengiasi, kad gimdykla būtų kuo jaukesnė. Maloniomis spalvomis dažomos sienos. Gimdymo patalpoje stengiamasi „neeksponuoti“ medicininės aparatūros.

 

Visos ligoninės ar gimdymo skyriai, su kuriais mums pavyko susisiekti ir užduoti keletą klausimų apie gimdymo metu moteriai sudaromas sąlygas – Marijampolės, Visagino, Joniškio, Trakų, Švenčionių, Ukmergės, Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika (KMUK), Kauno P. Mažylio gimdymo namai – užtikrino, kad jeigu gimdyvė pageidauja, jai  leidžiama susikurti jaukesnę aplinką gimdykloje: klausytis muzikos, pasirinkti apšvietimą.

 

Perdėtas sterilumas nebūtinas

 

Pasak vienos pažangiausių Lietuvoje KMU klinikos docento Mindaugo Kliučinsko, kai kuriuose Lietuvos gimdymo namuose dar ir dabar šeimos nariai, prieš patekdami į gimdymo patalpas, verčiami persirengti ligoninės drabužiais. Tačiau gimdymas, pasak jo, neturi ir netgi negali vykti perdėtai sterilioje aplinkoje. Sterilūs chalatai, medicininės kepurės ir kaukės labai neigiamai vertinama gimdyvių, nes tai gąsdina, sukuria baimės ir įtampos atmosferą.

Kaip teigia M. Kliučinskas, jokios būtinybės gimdykloje dėvėti sterilius chalatus, medicinines kepures ir kaukes nei šeimos nariams, nei gydytojams nėra. Žinoma, akušerei pravartu užsidėti akinius priimant naujagimį, jei gimdoma tokioje padėtyje, kad vaisiaus vandenys gali patekti jai į akis. Tad, gydytojo pastebėjimu, besaikis dezinfektantų naudojimas Lietuvos ligoninėse jau praeityje, kaip ir gimdyvių bei naujagimių izoliavimas nuo jų šeimų.

Išties visos į mūsų užklausimą atsiliepusios ligoninės patvirtino, kad sudaromos visos sąlygos gimdyme dalyvauti vyrui ar kitam gimdyvės artimam žmogui.

 

Vonia sąrėmių metu

 

Ne vieni valstybiniai gimdymo namai Lietuvoje gimdyvei gali pasiūlyti specialią vonią (Ukmergės, Visagino, Joniškio, Marijampolės ligoninės, KMUK, Kauno P. Mažylio gimdymo namai). Vonia padeda sumažinti skausmą sąrėmių metu.

 

Nemaža dalis gimdymo namų ir skyrių yra įsigiję specialius naujagimių apžiūros staliukus. Jų privalumas – staliukai šildomi.

Moterų, kurioms teko gimdyti prieš dešimtmetį, nemalonus gimdymo prisiminimas – per žema temperatūra palatoje. Šiandien daugelyje valstybinių gimdyklų ši problema išspręsta. Laikomasi nuostatos, kad gimdymo palatoje, gimstant išnešiotam naujagimiui, oro temperatūra neturi būti žemesnė kaip 26°C.

 

Mamytė, kurios pirmasis vaikelis eina į pirmą klasę, antrąją dukrytę neseniai gimdžiusi Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Vilniuje, pastebi, kad šįkart gimdymo metu nereikėjo kęsti šalčio. To ji baiminosi, prisimindama pirmąjį gimdymą. 

 

Moteris gali rinktis gimdymo padėtį

 

Oficialioji medicina šiandien pripažįsta, kad labai svarbu moteriai gimdymo metu leisti ir padėti pasirinkti tokią padėtį, kuri jai labiausiai tinka. Moterų vertimas gimdymo metu gulėti Lietuvos ligoninėse jau praeitis. Nustatyta, kad tokia padėtis gali netgi apsunkinti gimdymą ir pakenkti kūdikiui. Vertikalios padėtys (sėdint, stovint ar vaikštant) yra susijusios su trumpesniu gimdos kaklelio atsivėrimo laikotarpiu. Paprastai moterims, besirenkančioms netradicinę gimdymo pozą,  mažiau reikia analgetikų ir sąrėmius skatinamųjų. Vaisiaus išstūmimo laikotarpiu artimesnė vertikaliai moters padėtis (stovint, sėdint, pusiau sėdint ar pritūpus) yra rečiau lydima vaisiaus hipoksijos, neturi įtakos bendram tarpvietės ir makšties traumų dažniui, palankiau vertinama pačių moterų.

 

Visos ligoninės, su kuriomis teko bendrauti rašant šį straipsnį, patvirtino, kad gimdyvė pati gali rinktis gimdymo padėtį. Nereta ligoninė yra įsigijusi moteriai ir naujagimiui patogias, modernias gimdymo lovas, kurias lengva greitai perkonstruoti, jei gimdyvė nori pakeisti gimdymo padėtį.

Gydytojai vertina, jei moteris gimdymo padėtį pasirenka jau iš anksto žinodama apie įvairių padėčių privalumus ir trūkumus. Todėl visoms besilaukiančioms patariama lankyti pasiruošimo gimdymui seminarus ar paskaitas.

Ne visuose Lietuvos gimdymo namuose ar skyriuose gimdyvės turi galimybę rinktis vienodus nuskausminimo būdus. Tad prieš renkantis ligoninę, reikėtų iš anksto pasidomėti, kokias sąlygas siūlo ligoninė, kurią Jūs ruošiatės pasirinkti. Taip pat verta pasidomėti, kas daroma, jei gimdymas komplikuojasi.

 

Nuskausminimo variantai

 

Pavyzdžiui, Švenčionių ligoninės gimdymo skyrius gali pasiūlyti tik vietinę nejautrą – dėl anesteziologų trūkumo kitokie nuskausminimai netaikomi. Ukmergės ir Marijampolės ligoninėse galimas epidūrinis nuskausminimas. Visagine gimdymo metu galima rinktis vietinę, spinalinę,  epidūrinę ir bendrąją nejautrą.

 

„Esant reikalui atlikti Cezario pjūvio operaciją, pacientė gali rinktis spinalinę arba intubacinę nejautrą. Pirmenybė teiktina spinalinei.

Gimdymo nuskausminimui taikomi narkotiniai analgetikai. Kadangi visoje ligoninėje budi  vienas anesteziologas, peridurinę analgeziją atlikti galimybė yra ne visada“, - teigia Joniškio ligoninės gimdymo skyriaus specialistai.

Tuo tarpu Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai anesteziologai gali suteikti visus medikamentinius nuskausminimo metodus: opijaus preparatus, vietinę infiltracinę, inhaliacinę, epidurinę analgeziją.

 

Tačiau čia normalius gimdymus stengiamasi demedikalizuoti. Gydytojai pirmenybę teikia nemedikamentiniams nuskausminimo metodams: transkutaninei elektrinei nervų stimuliacijai, vandens procedūr oms, papildomoms priemonėms padėčiai keisti, masažui ir kt. Be mobilių funkcinių gimdymo lovų čia galima rinktis ir tokias papildomas nuskausminančias priemones kaip specialių čiužinių, sėdimųjų maišų naudojimas.

 

Vandens procedūros (speciali gimdymo vonia), papildomoms priemonėms padėčiai keisti (specialios lovos), masažai tampa vis populiaresni daugelyje Lietuvos ligoninių gimdymo skyrių.

 

Komplikacijų atveju 

 

Įvairiose ligoninėse yra skirtingos sąlygos komplikuoto gimdymo atveju. Mažesnių ligoni nių gimdymo skyriuose kilus vienokioms ar kitokioms gimdymo komplikacijoms, gimdyvė vežama į arčiausiai esančią didesnę ligoninę, kur jai bus suteikta kvalifikuota pagalba.

 

Pavyzdžiui, Visagino ligoninėje visą parą veikia operacinė, kuriose atliekami Cezario pjūviai. Tačiau esant sudėtingesnėms komplikacijoms, gimdyvė arba naujagimis gali būti pervežtas į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas. Į Švenčionių ligoninę aukštos nėštumo rizikos gimdyvės visai nepriimamos, o iškart vežamos į didesnę ligoninę.  

 

Joniškio ligoninėje naujagimių reanimacijos skyriaus nėra. Dėl to priešlaikinio gimdymo atvejais, pacientės vežamos į didesnį gimdymo stacionarą. Jei vis tiktai būna kokių nors komplikacijų vykstant normaliam gimdymui, kviečiamas Šiaulių zonoje budintis neonatologas su reanimobiliu iš Šiaulių ligoninės.

 

Esant nu matomoms komplikacijoms gimdyvės vežamos į didesnių ligoninių gimdymo skyrių ir iš Marijampolės.

Tuo tarpu, kaip teigia Ukmergės ligoninės specialistai, jie yra pasiruošę visoms gimdymo komplikacijoms: turi reikalingas priemones, medikamentus, aukšta personalo kvalifikacija. 

 

KMUK įkurtas vienas iš dviejų Lietuvoje perinatalinis centras, kur suteikiama aukščiausio lygio pagalba nėščiosioms su didele nėštumo ir gimdymo rizika bei sunkiai sergantiems ar prieš laiką gimusiems naujagimiams. Tai viena iš didžiųjų Lietuvos ligoninių, į kurias vežamos gimdyvės iš aplinkinių rajonų, jei joms numatomas ar jau yra prasidėjęs komplikuotas gimdymas. Jei moteris jaučia didelį nerimą dėl savo gimdymo, norėdama būti labiau užtikrinta, čia gali atvažiuoti ir pati iš bet kurios Lietuvos vietos.

Kad prisiminimai iš gimdymo liktų kuo šviesesni, svarbu ne tik gimdymo patalpos aplinka, o ir palatos, kurioje teks praleisti 2-3 dienas po gimdymo (o kilus kokioms nors komplikacijoms ir daugiau dienų) jaukumas. Per pastaruosius metus nemažai gimdymo skyrių Lietuvoje buvo uždaryta dėl gimstamumo mažėjimo. Tačiau išlikę skyriai visoje Lietuvoje smarkiai pasikeitė į gerą pusę.

 

Pogimdyvinės palatos vis labiau primena namus

 

Visos ligoninės ar gimdymo skyriai, su kuriais pavyko susisiekti, patvirtino kad pastaraisiais metais (nuo 2002-ųjų iki 2006-ųjų) buvo atliktas ne tik gimdyklų, bet ir palatų, kuriose apgyvendinamos pagimdžiusios moterys, remontas.

 

Kad šios palatos tampa vis jaukesnės liudija ne tik personalo darbuotojai, bet ir jų atsiųstos nuotraukos. Žinoma, dar ne visos ligoninės gali pasigirti naujais mediniais baldais, bet yra ir tokių, kurių kiekvienoje pogimdyvinėje palatoje galima rasti televizorių ir šaldytuvą.

 

Visaginas, Ukmergė ir Marijampolė gali pasigirti, kad kiekviena palata, kurioje guli moteris, iki arba po gimdymo turi atskiras dušo kabinas ir tualetus.  

 

Iki ir po gimdymo moterims dažniausiai sudaromos sąlygos būti palatoje po dvi arba tris. Tačiau vis daugiau ligoninių turi ir vienvietes palatas. Esant galimybei, gimdyvė gali rinktis, keliavietėje palatoje jai gulėti: vienos moterys pirmenybę teikia vienumai, o kitos nori pabendrauti.

 

Kol ligoninės dar nepajėgios visų pogimdyvinių palatų paversti panašių į namus, stengiamasi įrengti bent  vieną ar kelias modernesnes palatas. Pavyzdžiui, Švenčionių centrinės ligoninės Gimdymo skyriuje 2003 m. moderni šeimos palata įrengta pagal aukštus Europos Sąjungos reikalavimus. Dirbti palatoje apmokė Belgijos specialistai. Čia turimą lovą galima transformuoti į gimdymo kėdę, yra vaikiška lovytė ir skirtas pervystymui stalas, lova sutuoktiniui, vietoje tualetas ir dušas. Šių patogumų kitose palatose kol kas nėra. Šeimos palata veikia nemokamai: laimės dalykas, ar į ją bus galima patekti.

 

Tuo tarpu kitose ligoninėse moderniau įrengtą palatą galima išsipirkti. Ukmergės ligoninės gimdymo skyriaus „pagerintoji“ patalpa parai kainuoja 30 Lt. Jos privalumai tokie: dvivietė lova – tad su šeima gali pasilikti ir tėtis. Palatoje yra televizorius, šaldytuvas.

 

Kauno Medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 1 para pagerintoje palatoje kainuoja 85 Lt, 2 paros – 170 Lt, 3 paros – 250 Lt. Jei gulima ilgiau nei 3 paras – kiekviena papildoma para kainuoja 50 Lt. Pagerintos palatos privalumas tas, kad ji vienvietė (visos kitos – dvivietės). Prie kiekvienos vienvietės palatos yra atskiras dušas ir tualetas. Tuo tarpu nemokamą dvivietę palatą pasirinkusios moterys naudojasi bendrais, keletui palatų priskiriamais, dušais ir tualetais, kurie taip pat yra moderniai suremontuoti.

 

Trakų ligoninės gimdymo skyriuje šiuo metu įrenginėjama pagerinta palata, prie kurios bus atskiras dušas ir tualetas, kainuos 200 Lt.

 

Mama ir vaikas kartu

Ko gero Lietuvoje jau nėra ligoninių, kuriose motina ir naujagimis, jeigu abu jaučiasi gerai, po gimdymo būtų atskiriami vienas nuo kito. Nebetaikoma praktika vaiko lovytę statyti motinos lovos kojų gale. Naujagimio lovytė stovi šalia motinos lovos arba kitur, kur pageidauja mama. Dažnoje ligoninėje mamai su kūdikiu leidžiama gulėti vienoje lovoje. Kai kuriose ligoninėse, jeigu motina pavargsta, naujagimiu rūpinasi vaikų slaugytojai naujagimiams skirtose palatėlėse.

 

Daugelyje ligoninių su atskiromis išimtimis, reikalui esant sudaromos sąlygos po gimdymo kartu su motina ir vaiku pasilikti ir vyrui.

 

Dėmesys natūraliam kūdikio žindymui

Ne viena Lietuvos ligoninė siekia arba jau yra gavusi “Naujagimiui palankios ligoninės” vardą. Tokį vardą turinti ligoninė yra įsipareigojusi sudaryti visas sąlygas moteriai maitinti kūdikį savo pienu: kiekvienai moteriai po gimdymo turi būti suteikta pilna informacija visais natūralaus maitinimo klausimais, natūralus maitinimas skatinamas kitais būdais. Dažnoje ligoninėje stengiantis įgyvendinti naujagimiui draugiškos ligoninės principus, propaguojamas natūralus naujagimių maitinimas jau gimdykloje.

Mamas ir naujagimius nuolat prižiūri, mamoms padeda ir pataria akušerės ir naujagimių slaugytojos. Pavyzdžiui, Marijampolės ligoninėje, laikantis naujagimiams palankios ligoninės principų, kiekvienoje palatoje yra įrengta signalizacija, kad kilus kokiems nors neaiškumams dėl maitinimo ar kitų vaiko priežiūros dalykų, mamai tuoj pat galėtų atsakyti specialistai. Šioje ligoninėje pagimdžiusių moterų palatose galima rasti specialius krėslus, kuriuose moteris gali maitinti naujagimį atsisėdusi.

 

Mokamos paslaugos

Didžiausias valstybinių gimdymo stacionarų privalumas, lyginant su privačiais – visos arba beveik visos paslaugos, susijusios su gimdymu, čia yra nemokamos.

 

Tiesa, kai kuriose valstybinėse ligoninėse teikiama papildoma individuali priežiūros ir slaugos gimdymo skyriuje paslauga, kuri yra mokama - pacientė pati renkasi gydytoją ir akušerę. Paprastai ne tuo metu budinčio, o pasirinkto gydytojo dalyvavimas gimdymo metu kainuoja 460,88 Lt; akušerės – 230,44 Lt.

 

Tuo tarpu privačiuose gimdymo namuose gimdymas kainuoja nuo 3900 Lt (normalus gimdymas) iki 6500 Lt (Cezario pjūvio ar kitų komplikacijų atveju). Tokia jaukesnės aplinkos, didesnio konforto, kartais – didesnio gydytojų dėmesingumo kaina.

 

P.S. Rašant straipsnių seriją „Gimdymo namai Lietuvoje šiandien“, ne su visomis Lietuvos ligoninėmis pavyko susisiekti. Kviečiame mamas, gyvenančias įvairiose Lietuvos vietose, rašyti atsiliepimus apie ligoninę, kurioje teko gimdyti ar lankytis.

 

Audronė Pociutė