Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Laukimo stebuklas > Gimdymas > Kirpti ar ne?
Dalintis

Daugelis mamų pasakodamos apie gimdymą dažnai draugei pasiguodžia: „Mane siuvo”, „Aš suplyšau”, „Mane kirpo”. Kas tai yra, ne viena mama žino. Tačiau beveik kiekviena yra įsitikinusi, kad kirpo ją be reikalo. Kodėl per gimdymą kerpama tarpvietė, gal galima to išvengti, pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Kravčenkienė.
 
Dažniausia komplikacija

Viena dažniausių gimdymo komplikacijų - tarpvietės plyšimai. Taip atsitinka dėl to, kad neretai gimdyvių yra per siauras įėjimas į makštį. O gimdymo metu, prieš pat pasirodant kūdikio galvutei, audiniai labiau išsitempti negali, todėl jie plyšta. Kad šito neįvyktų, gydytojas tarpvietę prakerpa.
Kodėl kerpa? O gal neplyš? Apie tai svarsto nereta mama. Pasak I.Kravčenkienės, gydytojas prakerpa tik tada, kai mato, kad labai stipriai įsitempia audiniai. Medicinos personalas šalia gimdyvės yra tam, kad jai padėtų. Medikai yra mokomi, kaip reikia išvengti didelių tarpvietės plyšimų. Jei vaikučio galva yra didelė, tikimybė išauga, kad moteriai teks suteikti pagalbą kerpant.
 
Gydytoja prisimena, kad dar ne taip seniai iš tikrųjų beveik kiekviena gimdyvė dėl šventos ramybės buvo kerpama. Tačiau dabar to tikrai nėra. Tai priklauso nuo akušerės ir gydytojo profesionalumo. Kuo mažiau profesionalus medikas, tuo dažniau kerpa: apsidrausdamas, nes susiūti tarpvietę nesudėtinga. Kerpant daug mažesnė komplikacijų rizika. Todėl labai svarbu, kad moteris pasirinktų ne tik gimdymo namus, kuriuose gimdys, bet ir gydytoją, kuriuo pasitiki.
 
Tai, kas geriau

O gal geriau, kad tarpvietė plyštų, nei kirpti? Gydytoja  I.Kravčenkienė argumentuoja prilygindama siuviniui: „Kai ardome audinio siūles, tai visi žinome, kad lygiai perkirpus kraštai yra lygūs ir nesudėtinga bus juos iš naujo susiūti. Tuo tarpu nuplėštas kraštas apirsta ir ne visada būna lygus. Taip pat yra ir dėl moters organizmo minkštųjų audinių. Per gimdymą plyštant tarpvietei kartu gali plyšti raumuo, nervas. Be to, šis procesas nėra kontroliuojamas - pradėjęs „irsta” dar toliau.
 
Tuo tarpu tarpvietę prakirpus pasidaro daugiau vietos naujagimio galvutei, bet įkirpimo gylis nekinta, nes jis yra kontroliuojamas. Be to, taip gydytojas pasirenka ir mažiausiai rizikingą vietą - kerpa į šoną 45 laipsnių kampu. (Kaip žinome, plyšimų gali būti visur.) Tai mažiausiai pavojinga vieta, nes nėra didžiųjų kraujo indų. Be to, ten yra didysis raumuo, kuris neleidžia toliau plyšti.
Po gimdymo įkirptą vietą gydytojas gražiai susiuva. Žaizdos kraštai yra lygūs, todėl ji ir gyja greičiau. Tuo tarpu plyšimai gali būti įvairaus gylio. Gali būti net toks, kai plyšta tiesiosios žarnos sfinkterio žiedas. Nesuteikus laiku pagalbos moteris gali nukraujuoti. O tinkamai nesusiuvus ateity gali sunkiai sulaikyti dujas ir išmatas. Tai labai sunki komplikacija.
 
Gimdome galiūnus

Ar iš anksto moteris gali žinoti, kad jai teks kirpti tarpvietę? Gydytoja I.Kravčenkienė sako, kad kiekvienai moteriai skirtingai. Todėl iš anksto sunku numatyti. Tačiau viena tendencija aiški. Dabar gimdome didelius naujagimius, kurių svoris dažniausiai viršija 3 kg. O mūsų dubuo ir minkštieji audiniai yra riboto paslankumo. Moteris sukurta gimdyti vaisių, kuris svertų nuo 2 iki 3 kg. Tačiau retai tokie „mažuliukai” gimsta. Kaip tik dėl to yra sunku pagimdyti nesuplyšus.
 
Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad net jei neplyšta tarpvietė, moteris vis tiek gali patirti mikrotraumų. Dažnai tarpvietėje esančios raumeninės skaidulos besitempdamos įplyšta. Kartais net ir sugiję audiniai palieka nepageidaujamų padarinių. Tokioms moterims galimos dažnesnės komplikacijos, tokios kaip gimdos nusileidimas, makšties ir tiesiosios žarnos sienelių pasislinkimai. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad moteris gali blogiau sulaikyti šlapimą, dujas, išmatas. Pavyzdžiui, čiaudėdama ar kosėdama pajunta, kad išsiskiria šlapimo lašelių. Būtent šie požymiai rodo, kad per gimdymą moteriai nebuvo laiku kirpta tarpvietė. Tad kas yra geriau? 
Antra vertus, moteris, kuriai per gimdymą nebuvo kirpta tarpvietė, greičiau atsigauna. Ji gali sėdėti, nėra žaizdos ir pan. Tačiau ar ateity nebus mūsų jau minėtų bėdų, niekas nežino. Dėl to medikai iki šiol nesutaria, kirpti tarpvietę ar ne.
 
Sportuojam…

Pasitaiko atvejų, kai kirpti yra būtina. Tačiau mūsų minėtu atveju, kai tarpvietė nebuvo kirpta, bet galėjo išsitampyti raumenys, gydytoja I.Kravčenkienė pataria daryti raumenų stiprinimo pratimus. Šitaip galima išvengti nepageidaujamų reiškinių ateityje. Pratimus, skirtus mažajam dubeniui, rekomenduojama daryti keletą kartų per dieną po penkiolika minučių.
 
1-as pratimas: Atsigulame ant nugaros, sulenkiame kojas per kelius, pakėlusios dubenį iškvepiame orą ir trumpam sustingstame (suskaičiuojam iki trijų). Nusileidžiam. Tai reikėtų pakartoti keturis kartus po 50 per dieną.
2-as pratimas: Atsigulusios ant nugaros vieną koją užkeliame ant kitos ir keliame dubenį. Galima ir kitaip: sulenktas kojas keliame į viršų kartu keldamos ir dubenį.
3-ias pratimas: Atsigulusios ant nugaros kojas pakeliame 20-30 laipsnių kampu nuo žemės, paskui jas keliame iki stataus kampo. Pakartojame. Šį pratimą per dieną rekomenduojama kartoti penkis sykius po dvidešimt kartų.
4-as pratimas: Sėdėdamos ant kieto pagrindo arba stovėdamos stipriai sutraukiame išangę (lyg norėdamos sustabdyti tuštinimąsi) ir skaičiuojame iki dešimties. Atsipalaiduojame. Paskui vėl sutraukiame. Šį pratimą reikėtų daryti kasdien po 30 k.
5-as pratimas: „Žirklės”. Gulėdamos ant nugaros, kojas pakeliame 30 laipsnių kampu nuo grindų ir kryžiuojam. „Kerpam” 20 kartų po 3 k.
6-as pratimas: „Dviratis”. Gulėdamos ant nugaros pakeliam sulenktas  kojas ir „minam pedalus”. Svarbu, kad šlaunis lenktume nuo pilvo ne stačiu kampu, t.y. toliau nuo savęs.
 
Tai nėra lengva, tačiau šiuos pratimus gali daryti kiekviena moteris praėjus maždaug savaitei po gimdymo. Pradėkite mankštintis atsikėlusios ryte ar dar gulėdamos lovoje. Jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, prieš imdamasi sporto, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tiesa, mūsų rekomenduojamą pratimų krūvį atliks tik keletą mėnesių pasitreniravusi mamytė. Todėl nenusiminkite, jei iš pradžių padarysite tik dalį jų. Gydytoja sako, kad baigti mankštintis reikėtų pajutus lengvą raumenų skausmą.
 
Kaip gydyti tarpvietę

▪ Negalima 2 sav. sėdėti tiesiai (nebent ant šono).
▪ Būtina švariai (geriau be muilo) apsiplauti 2-3 k. per dieną ir mūvėti medvilnines kelnaites.
▪ Po gimdymo į makštį negalima kišti jokių tamponų (naudotis tik įklotais).
▪ Paprastai žaizda susiuvama siūlais, kurie patys ištirpsta, todėl ypatingos priežiūros nereikia.
▪ Pasitarkite su savo gydytoju. Kai kurioms moterims, jei lėtai gyja, rekomenduojama žaizdą tepti tepalais, skatinančiais gijimą.
 
Jolanta Petraitienė
 
Mamos Elenos komentaras
Teko laimė patirti ir kirpimo, ir plyšimo procedūras. Pasakysiu tik tiek, kad laikas, kol viskas sugijo, teikė tikrai nedaug džiaugsmo. Ir dar- siuvant antrąjį kartą pagailėjo nuskausminančių. Oi kaip nesaldu buvo! Keikiaus kaip vežikas, o siuvanti gydytoja vietoj to, kad suleistų dar vieną dozę nuskausminančiųjų, vis kartojo: „Jūs labai jautri, ponia.“
Va tau ir esminis skirtumas tarp „mokamo“ ir „nemokamo“ gimdymo: pirmuoju atveju siuvinėjo kaip reikiant apmarinę, antruoju – valdiškai.

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą