Klausimai - atsakymai

Arbatos (lot. herba - žolė) lapelyje yra daugiau nei 130 įvairių naudingų žmogaus organizmui medžiagų, todėl ji gerai visiems: kūdikiams, mažiems vaikams, jaunuoliams, suaugusiesiems, senukams. Arbata ne tik gaivina (geriama karšta, šilta, drungna ar su ledu), bet ir yra pirmas, beje, natūralus vaistas sunegalavus.

Tiesa: mažamečiams vaikams, nėščioms moterims ir maitinančioms mamoms reikėtų gerti tik silpną, nedaug pasaldintą arbatą.

 

 

Juodoji ir žalioji arbata - puikus vai­kų mitybos produktas, tik jį reikia de­ramai paruošti. Svarbiausios taisyklės:

● kūdikiams ir mažamečiams vai­kams reikėtų duoti labai silpnų arba­tėlių: ¼ arbatinio šaukštelio arbatžo­lių užpilti ½ I verdančio vandens;

● kiekvieną kartą paruoškite naują, šviežią produktą;

● arbata turi būti šilta (geriamo pieno temperatūros), karštą vasaros dieną -drungna;

● arbatoje (net ir silpnoje) esantis ko­feinas gali stimuliuoti vaiką, todėl prieš miegą geriau duokite ne arbatžolių, o vaistingųjų augalų ar vaisių arbatėles (erškėtrožių, čiobreliu, ramunėlių ir t.t.

 

Vėsiais arbatžolių kompresėliais gali­ma gydyti uodų, kitų vabzdžių įgeltas kūno vietas, žaliosios arbatos kompresais - iššutimus.

Tiesa: arbatžolių arbata negali pa­keisti maitinimo (pieno), sulčių, van­dens.

 

 Pirmas ir bene pigiausias vaistas su­sirgus ar šiek tiek sunegalavus - lietu­viškų augalų arbatos. Jos nepakeis, nesugydys lūžusio kaulo, tačiau padės numalšinti skausmą, nuraminti užde­gimą ir pan.

Nors pats žodis „arbata“ skamba la­bai nekaltai, įvairių žolių koncentratai gali ne tik pagydyti, bet ir pakenkti, o jautriam kūdikio organizmui sukelti mirtiną pavojų. Todėl jei abejojate ku­riuo nors močiutės receptu ar prie tvo­ros augančio augalo savybėmis (įvai­rių savybių augalai išvaizda labai pa­našūs vienas į kitą), geriau pasikliauki­te moksline medicina, gydytojo išrašy­tais vaistais.

Tiesa: kūdikiams iki metų patarti­na ruošti vieno komponento (vieno au­galo) arbatėles: kmynų, erškėtrožių vaisių, aviečių uogų ar lapų, čiobre­lių, ramunėlių ir pan.

 

Kaip ruošti vieno komponento (augalo) arbatėles mažamečiams vaikams:

□ 1 l vandens, ½ arb. šaukštelio čiob­relių.Į pakaitintą stiklinį arbatinuką su­dedami čiobreliai, užplikomi verdan­čiu vandeniu. Po 8-10 min. antpilas nupilamas ir prieš geriant gali būti pa­saldinamas.

□ Sauja aviečių stiebelių, 1 I vandens. Aviečių stiebeliai sudedami į vandenį ir 3-4 min. paverdami. Šiek tiek atau­šęs nuoviras nupilamas ir pagal skonį gali būti pasaldinamas.

□ Sauja liepžiedžių, 1 I vandens. Liepžiedžiai suberiami į pakaitintą ar­batinuką ir užplikomi verdančiu van­deniu. Po 5-8 min. antpilas nupilamas ir gali būti pasaldinamas.

□ Šaukštas kmynų, 4 stiklinės vandens. Kmynai suberiami į karštą vandenį ir kelias minutes paverdami. Šiek tiek ataušusį iškošiama, gali būti pasaldinama.

 

 

Ruošiant mišinius, reikia žinoti, kad drauge galima vartoti tik tuos augalus, kurių poveikis papildo vienas kitą: dažniausiai vitaminines (profilaktines) ar gydomąsias arbatas sudaro 1 (pa­grindinis) augalas ir kiti papildantys jį (sustiprinantys ar mažinantys) jo po­veikį augalai.

Visuose mišinių arbatų receptuose aiškiai įvardyti augalai ir paruošimo būdas. Jei paruošimo būdas nenuro­dytas, arbata gaminama įprastu (kla­sikiniu) būdu: 1-1,2 arbatinio šaukš­telio augalų mišinio užpilama stikline verdančio vandens, palaukiama, kol pritrauks. Geriama nukošus.

 

Močiučių receptai garsėja savita ter­minologija: „žiupsnelis“, „šlakelis“ ir pan. Žolininkės ar kaimo močiutės iš akies gali gaminti stebuklingas vitami­nines ar gydomąsias arbatas. Bet mes, paprastos vartotojos, neturėtume pa­sikliauti tik savo intuicija, ypač kai ar­batėlės gaminamos kūdikiams, maža­mečiams vaikams. Todėl geriausia pirkti vaistažolių mišinius vaistinėse: ant pakuotės rasite tikslią dozę ir pa­ruošimo būdą. Jei močiutės arbata tikrai stebuklinga, tai žiupsnelio norma lygi ¼-1/2 arbatinio šaukštelio.

Tiesa: jei kūdikis susirgo, eksperimentuoti stipriais vaistažolių nuovirais be gydytojo leidimo griežtai draudžiama.

 

Parengė Jūratė Jadkonytė