Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Kūdikis > Vystymasis > Vaiko seksualinė sveikata
Dalintis


Vaiko seksualinė sveikata tai nėra vientik seksualinio elgesio problemų nebuvimas
 
Vaikas pakankamai anksti pradeda skirti, kad jis yra -  berniukas ar mergaitė. Dar nepradėjęs eiti į mokyklą jau gali pasakyti, kuo skiriasi vyras nuo moters. Dažniausiai įvardijami skirtumai - skirtinga kūno sandara.
Vaikai greitai atpažįsta, kad jie turi kitokias kūno dalis. Kitokias kūno dalis jie sieja su seksu. Vaikai taip pat anksti pradeda skirti savo seksualinius jausmus. Gal tik jų gali nemokėti įvardinti teisingais žodziais.
 
Garsūs žmogaus seksualinio gyvenimo tyrėjai William Masters ir Virginia Johnson teigia, kad žmogaus seksualinė asmenybės pusė pradeda vystytis nuo pat kūdikystės. Net yra pastebėta, kad fiziškai seksualinė žmogaus pusė vystosi dar esant motinos gimdoje. Pavyzdžiui, kad berniukams dar būnant gimdoje įvyksta pirmosios erekcijos.
 
Vaikų seksualinis brendimas dar nėra pakankamai gerai išstudijuotas. Kol kas nėra nustatyta aiškios ribos, koks vaiko seksualinis elgesys ir brendimo ypatumai turi būti priskirti kaip norma. Daugiau išstudijuoti fizinis vaiko kūno brendimas, seksualiniai fiziniai sutrikimai, probleminis elgesys.
 
Vaiko seksualinį elgesį labai įtakoja šeimos nuostatos, religija, kultūrines normos. Kol kas dėl religijos įtakos ir kultūrinių normų Lietuvoje vaiko seksualinis brendimas yra nestebimas, nėra kreipiama dėmesio ir nevertinamas sveikas vaiko seksualinis brendimas. Vaiko seksualinis elgesys daugiausia siejasi su draudimais, bausmėmis ir sutrikimais.
 
Ypatingai reikėtų išskirti Viktorianizmo periodą. Iki jo vaikai patirdavo labai daug fizinės ir emocinės prievartos. 18-ame amžiuje išplito „vaiko nekaltumo“ sąvoka. Tuo periodu vis dažniau vaikai būdavo atskiriami nuo tėvu, auklėjimą ir priežiūrą perimdavo auklės. Jeigu vaikai parodydavo bent menkiausią susidomėjimą seksualiniais dalykais, buvo žiauriai baudžiami.
Ir tik 20-ojo amžiaus pradzioje Froidas sujudino Vakaru Europos nuostatas apie vaiku seksualinius poreikius, elgesį ir normas, parodydamas viešai, kad seksualinis brendimas prasideda net nuo kūdikystės.
 
Seksualumas ir mokslas
Dėl religinių, istorinių ir kultūrinių priežasčių bendrai žmogaus seksualinę pusę pradėta daugiau tyrinėti tik 20-ame amžiuje. Mokslo šaka seksologija dar net neturi 100 metų istorijos. Po seksologijos atsirado klinikinė seksologija (seksualinio pobūdžio problemų bei sutrikimų diagnozavimas ir gydymas). Ir tik apie 6-ąjį praeito amžiaus dešimtmetį atsirado seksualinė terapija.
Tokios specializacijos kaip klinikinis vaiko seksologas dar nėra. Ir tik pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau įsigalioja nuostata, kad vaiko seksualinė sveikata nėra vien tik seksualinių sutrikimų nebuvimas.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais daug labiau susidomėta, koks vaiko seksualinis elgesys yra normalus, koks – ne. Priežastis: 1980-2000 metais žymiai atidžiau pažvelgta į vaikų seksualinės prievartos problemas. Kadangi vaikai ir paaugliai labai dažnai niekam nesako apie savo patirtą seksualinę prievartą, suaugusieji ir specialistai gali atpažinti patirtą traumą iš pasikeitusio vaiko elgesio. Ypatingai pasikeičia vaiko
seksualinis elgesys. Dėl to ir kilo klausimas, kokį seksualinį vaiko elgesį galima priskirti prie normos, kokį – prie sutrikimų, o kokį – prie seksualinės prievartos indikatorių.
 
Normos: kokios jos?
Kas yra normalus vaiko seksualinis elgesys, kas - ne? Ar normalus yra toks elgesys, kuris yra statistiskai vidutinis? O gal tai yra toks elgesys kuris nesukelia neigiamų anatominių-fiziologinių ir psichologinių pasekmių?
Nėra vieno atsakymo. Vienas vaiko elgesys gali būti pavadintas nenormaliu, bet organizmui sveikas, kitas –
iškrypėliškas, nors beveik visi vaikai taip elgiasi. Tai priklauso nuo šeimos vertybių, religijos įtakos, visuomenės nuostatų.
 
Moksliškai atsakyti, kas yra normalus ir priimtinas vaiko seksualinis elgesys, taip pat yra sunku. Tyrimai dažniausiai buvo atlikti su retais sutrikimų atvejais, neįprastomis vaiko seksualinio elgesio formomis. Stebėti įprastinį vaiko ar paauglio seksualinį elgesį beveik neįmanoma. Iš negausių mokslinių tyrimų yra prieitos kai kurios svarbios išvados:
 
● Vaikai yra natūraliai smalsūs. Jie domisi savo kūnu, domisi, kaip atrodo kitų kūnas. Vaikai ir paaugliai įvairiai tyrinėja save ir kitus. Vaikų tarpe dažnai pasitaiko seksualinio pobūdžio žaidimai. Vaikai skirtingai domisi seksualumu.
 
● Toks elgesys kaip suaugusiųjų seksualinio elgesio imitavimas, ankstyvi (iki brendimo) bandymai atlikti seksualinį aktą, bandymai kišti daiktus į savo ar kito vaiko makštį ar išangę, nėra būdingi visiems vaikams ir dažnai kyla dėl vaikų seksualinio išnaudojimo.
 
● Tarp vaikų seksualiniai žaidimai dažniausiai būna spontaniški, su jumoro ar žaidimo atspalviu, kyla dėl abipusės iniciatyvos. Probleminis seksualinis elgesys yra tuomet, kai vaikai vieni prieš kitus naudoja jėgą, grasinimus, prievartą, agresiją.
 
Normalus kūdikio seksualinis elgesys
Per pirmuosius dvylika gyvenimo mėnesių daugiausia vyksta vaiko fizinis vystymasis. Kūdikio kūno cheminė sandara ir nervų sistema prisitaiko prie naujos aplinkos. Vaikas daugiau atsitiktinai atranda savo kūną, mokosi koordinuoti judesius, mokosi (daugiausia lietimu) skirti savo kūną nuo likusios aplinkos.
 
Kūdikis išmoksta skirtingai reaguoti į malonumą teikiančias (pavalgymas, maudymasis ar pan.) arba sukeliančias diskomfortą (reaguoja verkimu ar kitokiais kūno judesiais) situacijas. Vaikai išmoksta reaguoti į suaugusiojo balsą, skirti kūno pojūčius, judesius, lietimą (genitalijų lietimas nėra išskiriamas kaip atskira pojūčių kategorija), koordinuoti rankų judesius. Kūdikis jau gali pramokti bent dalinai kontroliuoti tuštinimosi ir šlapinimosi procesus.
 
Kai kūdikis jau pramoksta savarankiškai sėdėti, bendravimas su vaiku padeda jam lengviau išsivystyti supratimą apie save kaip apie atskirą individą. Vienerių metų mažylis yra labiau mobilus ir savarankiškas.
Nors judesiai dar nėra gerai koordinuoti, rankomis vaikas jau išmoksta neblogai tyrinėti daiktus ir kūną.
 
Mažylis dar sunkiai valdo rankas per riešus. Bet jau galima pastebėti (ne pas visus vaikus), kaip jis kartais tikslingai stimuliuoja savo lytinius organus. Vaikai dažnai gali priešintis, kai yra aprenginėjami. Neretai siekia nusirengti, būti nuogi.
Vaikai net gali pradėti žaisti su tuštinimusi proceso metu, reaguoja į išmatų kvapą. Paprastai sulaukęs vienerių metų vaikas jau pradedamas gėdinti, jeigu ne laiku ir ne vietoj tuštinasi.
 
Evaldas Karmaza

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



tam Data: 2011-03-15 23:03:53
Bet kaip reiktų reaguoti, kai pastebi, kai vaikas tyrinėja, nuolat liečia savo lytinius organus. Ar tas laikotarpis praeina.

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą