Sąlyginai būtų galima išskirti keturias vaiko seksualinio vystymosi stadijas.
Pirmoji stadija
Trunka nuo gimimo iki 6 metų. Jeigu vaikas auga šeimoje, kur viskas, kas siejasi su seksu, yra draudžiama ir baudžiama, galima nepastebėti jokių seksualinio elgesio apraiškų. Arba atvirksčiai, gali pasireikšti rimtesni seksualinio pobūdžio sutrikimai (pavyzdžiui, labai intensyvi masturbacija iki žalojimo).
Bendrai paėmus šiuo periodu vaiko seksualinis elgesys gali pasireikšti spontaniškai. Neretai jau nuo šio amžiaus vaikai gali pradėti masturbuotis.
Paprastai 2-6 metų jau žino savo lytį, lytinių organų skirtumus, bet dar ne visai supranta, kas yra nėštumas, gimimas, lytiniai santykiai, nesuvokia suaugusiųjų seksualinio elgesio. Kartais 4-5 metų vaikai galvoja, kad vaikas mamos pilve buvo ilgą laiką ir susidarė iš maisto, kuri valgo mama.
Nuo 2 metų iki 6-ių palaipsniui didėja supratimas apie nėštumą, gimimą. Bet beveik nieko negali paaiškinti apie seksualinius santykius tiek 2-3-jų, tiek 5-6-ų metų vaikas. Jeigu vaikas jau turi žinių, kas yra seksas, viena iš pagrindinių priežasčių yra patirta seksualinė prievarta. Kita svarbi priežastis: vaikams yra vis labiau prieinama erotinio ir pornografinio pobūdžio informacija (peržziniasklaidą, internetą ir pan.).
Antroji stadija
Trunka nuo 6 metų iki brendimo (vidutiniskai iki 11-12 metų). Fizinis kūno augimas salyginai sulėtėja, galutinai pagerėja vaiko motorinė koordinacija ir paspartėja vaiko protinių gebėjimų vystymasis. Šiuo periodu susiformuoja vaiko privatumo ir autonomijos poreikiai.
Šiame periode dažnai vaikai yra suvokiami suaugusiųjų kaip aseksualūs (neturintys seksualinių poreikių). Padidėja domėjimasis žmogaus seksualumu. Padažnėja seksualinis elgesys.
Svarbu skirti dvi savokas: žinios apie seksą (apie seksualinius santykius) ir žinios apie seksualumą (apie žmogaus seksualinį vystymąsi, sandarą, pavojus ir t.t.). Tėvai ir mokytojai turi siekti, kad vaikas ugdytų žinias apie žmogaus seksualumą. (Chrystal De Freitas "Keys to Your Child's Healthy Sexuality (Barron's Parenting Keys)" 1998)
Trečioji stadija
Trunka brendimo vaiko periodu. Paprastai amžius būna nuo 12 iki 14 metų. Greitas organizmo brendimas, kūno pasikeitimai. Vaikų elgesį smarkiau pradeda įtakoti aktyviau veikiantys fiziologiniai procesai (ypatingai hormonų pasikeitimai). Reikšmingesnis tampa bendravimas su bendraamžiais, mažesnę reikšmę vaikai suteikia artimiems suaugusiems (tėvams, giminėms ir pan.). Padažnėja įvairios seksualinio elgesio formos, rizikingas seksualinis elgesys. Dar kol kas nemoka teisingai įvertinti ir išreikšti savo seksualinių poreikių.
Ketvirtoji stadija
Tęsiasi maždaug nuo 16 metų iki galutinės fizinės brandos. Sulėtėja fizinis augimas, susibalansuoja hormonai, įgytus brendimo bruožus jaunuolis suvokia kaip savo asmenybės dalį (kūno suvokimą). Seksualiniai poreikiai yra patenkinami masturbacija arba seksualiniais santykiais su partneriu. Jie yra suvokiami kaip dalis tarpasmeninių santykių. Jeigu jaunuolis augo tokioje aplinkoje, kur žmogaus seksualumas buvo tabu, seksualinis elgesys, kartais net ir poreikiai gali pasireikšti visiskai minimaliai.
Yra labai svarbu pripažinti, kad vaiko seksualinis elgesys pasireiškia jau nuo pat kūdikystės ir tai yra normalus reiškinys. Žmogaus seksualumas neatsiranda tik jam suaugus. Kūdikystės periodu yra normalu, jeigu vaikas į prisilietimus reaguoja susijaudinimu (pavyzdžiui, berniukai – erekcija).
Vaikystės periodu vaiko seksualiniai jausmai pereina prie lytinių organų (tai dažniau pastebima berniukams nei mergaitėms) ir pasireiškia masturbacija (tai yra normalus seksualinis elgesys) arba seksualiniais žaidimais su tos pačios lyties atstovais (tai taip pat priskiriama prie normalaus seksualinio elgesio, išskyrus tam tikras formas). Beje, seksualinio pobūdžio žaidimai su tos pačios lyties atstovais visiškai nerodo jokio išankstinio polinkio į homoseksualius santykius.
Brendimo periodu dėmesys lytiniams organams dar labiau suintensyvėja. Labai reikšmingi pasidaro bendravimas ir kontaktai su priešingos lyties atstovais. Galiausiai jaunystės periodu seksualinis elgesys darosi abipusiškas, tampa bendravimo ir santykių dalimi. Apibendrinus reikia paminėti, kad seksualiniai santykiai suaugus dažniausiai būna sveiki, kai nuo kūdikystės yra pereita per visas vystymosi stadijas - pasireikšdavo normos ribose esančios seksualinio elgesio formos.
Musu kultūra leidžia berniukams labiau išreikšti seksualinį elgesį nei mergaitėms. Tai vėliau atsispindi ir suaugusiųjų seksualiniame elgesyje. Vyrai gali sau leisti išbandyti žymiai dažniau bet kokias galimybes pasireikšti seksualiniam elgesiui (partnerių kaita, tolerancija prostitucijai). Moterys dažniau seksualinį elgesį priima kaip pareigą, pageidavimą iš partnerio pusės.
Dažnai pasitaiko nuostata: „vyrai užsiima seksu, nes jie myli seksą, moterys užsiima seksu, nes jos myli vyrus”. Kalbant apie nuostatas, reiktų paminėti, kad merginos susiformuoja požiūrį į seksualinius santykius kaip į derybų objektą (nes vaikystės ir paauglystės periodu mergaitėms nebuvo galima domėtis seksualiniais jausmais ir poreikiais dėl asmeninio malonumo).
Mergaitėms vaikystės ir paauglystės metais yra taikomi žymiai griežtesni apribojimai seksualiniam elgesiui. Seksualinė nekaltybė, nesidomėjimas seksu neretai yra taikoma kaip vertybė merginai. Joms yra „leidžiama” daugiau domėtis tik reprodukcine funkcija ateityje.
Dėl šios ir kitų priežasčių normalus ir nenormalus vaiko seksualinis elgesys dažnai yra suprantamas skirtingai.
Evaldas Karmaza
Dalintis