Kūdikio auklėjimo pagrindai

Norite, kad jūsų mažiukas išaugtų stiprus, protingas, išradingas ir laimingas? O užaugęs taptų mažų mažiausiai gydytoju, banko vadovu, valstybės prezidentu? Tikimybė labai didelė. Kas gali žinoti – galbūt Jūs šiandien sūpuojate busimąjį valstybės patarėją, diplomatą ar pasaulinio lygio žvaigždę... Tačiau kuo jis taps, sužinosime ateity. Tiesiog pasaulio protai dar neišrado receptų knygos, kurią atsivertę tėvai, lyg kokie Hariai Poteriai, užkoduotų savo mažylius. Būtų per daug paprasta ir neįdomu.

 

Šiandien pripažįstama, kad nėra atrasto vienintelio visiems priimtino būdo, padedančio išugdyti stiprius vaikus. Juk visi esame skirtingi. Tačiau psichologai yra pastebėję bendras tendencijas, padedančias rasti bendrą kalbą su mažaisiais jų nežeminant ir neužgaunant (tai labai svarbu), mokant juos tapti savarankiškais ir pasitikinčiais savimi. Kaip tik šios savybės – kelias į laimingą ateitį. Šie patarimai skirti mylintiems tėčiams ir mamoms.

 

Svarbiausia - meilė

·      Visuomet su mažyliu elkitės tik meiliai ir švelniai. Meilė leidžia vaikui pajusti, koks jis brangus.

·      Pasistenkite laiku pastebėti ir pašalinti nemalonius jutimus (neigiamas emocijas sukeliančias priežastis). Pavyzdžiui, išlyginkite susiraukšlėjusią paklodę, apklokite ar nuklokite, nuimkite judesį varžančius rūbelius ar tiesiog pakeiskite dar nevaikštančio kūdikio gulėjimo pozą. Gera mama į mažylio elgesio pakitimus, kai jam reikia pagalbos, reaguoja neatidėliodama. Tuomet vaikas ateina pas mamą dažnai, o kai jis ateina neverčiamas, jau galima jam daryti įtaką (auklėti).

·      Su vaiku žaiskite tada, kai jį perrengiate ar maudote. Tuomet šios procedūros jam taps malonios.

·      Kūdikį pervystykite švelniai ir ramiai.

 

Prievartai - ne

·      Nežadinkite kūdikio, jeigu jis bečiulpdamas krūtį užmigo.

·      Neverskite vaiko valgyti daugiau, negu jis nori.

·      Visuomet prisiminkite, jog vaikas ne žaisliukas ir kad negalima su juo per ilgai žaisti. Taip pat nevalia padėti kūdikį tuomet, kai jums su juo nusibodo bendrauti, nors kūdikis to dar nori.

·      Niekuomet vaiko nemuškite ir neapgaudinėkite.

·      Mažylio elgesio klaidas koreguokite kantriai ir sistemingai, be fizinių bausmių.

 

Patirtis „ateina su laiku“...

·      Nuo pat mažų dienų su vaiku kalbėkite ramiai, švelniai. Irzliai nebarkite, nešaukite ant jo dėl menkniekių. Sugebėkite vaiko akimis įvertinti situaciją, pagalvokite, kad jis nesugeba tinkamai elgtis dėl nepatyrimo, nesupratimo ar nežinojimo. Reikia nepamiršti, kad patirtis yra esminis skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų.

·      Kalbėkite su kūdikiu ramiai, rimtai, nepamėgdžiodami jo kalbos.

·      Pasistenkite viską teisingai paaiškinti. Kalbėkite taip, kad mažylis ne tik suprastų, bet ir suvoktų, kodėl reikia elgis taip, o ne kitaip.

·      Nuosekliai ugdykite supratimo jausmą. Leiskite daryti tik tai, kas nei vaikui, nei aplinkiniams nepavojinga. Pavyzdžiui, neleiskite savęs tampyti už plaukų ar braižyti jums veido, neleiskite imti dūžtančių ar kitaip pavojingų daiktų ir net nesudarykite galimybių kūdikiui tuos daiktus pasiekti.

·      Paimtus netinkamus daiktus atimkite švelniai, bet ryžtingai.

·      Nuo pat mažų dienų nesuteikite privilegijų prieš vyresniuosius vaikus- neleiskite pastarųjų pešioti, išmėtyti jų žaislų ir pan.

·      Visuomet bet kurio amžiaus vaikui būkite teigiamo elgesio pavyzdys, nes vaikai geriausiai mokosi iš pavyzdžių ir patyrimo.

 

O dabar pats, mažuti

·      Pamaitintą ir atsirūgusį kūdikį paguldykite ir leiskite savarankiškai pažaisti, kol jis užmigs ar užsigeis kitos veiklos.

·      Duokite žaisliukų ir leiskite mažyliui savarankiškai su jais žaisti, o sąmoningai numestų ar išmestų iš lovytės žaislų nepadavinėkite. Paprastai išmetami atsibodę žaislai (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas nori pažaisti žaidimą „Išmesiu, kad pažiūrėčiau, kur nukrito“).

·      Kai kūdikio paprašysite jums paduoti žaislą ar kitą daiktą, jam atlikus kad ir nevikrų veiksmą padėkokite ir pagirkite. Duokite vaikui suprasti savo vertę.

·      Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų sistemingai ugdykite kūdikio savarankiškumą. Pavyzdžiui, mamai, maitinančiai savo pienu, patariama neįdėti jam spenelio į burną iš karto, bet priartinus prie krūties, luktelti, kol pats susiras. Ūgtelėjusio kūdikio nelaikykite už rankų, kai bandys pats paimti puodelį arba šaukštelį, nebarkite, kai bandydamas valgyti beveik visą maistą išlies. Maudant arba rengiant paprašykite paduoti rankutę, kojytę ir luktelkite, kol kūdikis tai padarys. Neskubėkite atlikti tai, ką gali padaryti pats vaikas.

 

Nepamirškite

Maždaug nuo 9-o gyvenimo mėnesio prasideda ir iki trejų (ypač iki dvejų) metų tęsiasi ypatingas vaiko amžiaus tarpsnis. Šiuo periodu tėvai turi didžiausią įtaką socialiai teisingo vaiko elgesio ir socialinių įpročių formavimuisi. Tai tas amžius, kai vaikas daugiau domisi suaugusiaisiais ir santykiais su jais, nei žaislais ar daiktais. Žinoma, tėvų dėmesys reikalingas ir svarbus kaip oras bet kokio amžiaus vaikams. Tačiau per didelė globa kelia pavojų - vaikas praranda norą būti savarankišku. Svarbu suvokti galimybių ribas, ir jei negresia pavojus, leisti vaikui veikti savarankiškai ir mokytis iš savo klaidų.

 

Inga Ibėnienė

 

 

 

 

Mamos Elenos komentaras

Dėl meilės pritariu šimtu procentų, o dėl savarankiškumo- visais dviem, o gal net trimis šimtais. Augant pirmajam sūnui neturėjom skalbyklės, todėl stengiaus košeles maitinti pati, kad kuo mažiau skalbimo būtų. Tai vis dar peniu aš savo gegužiuką iki šių dienų. Mano trimetis pilietis atsisako valgyti pats, numesdamas svarbiausią savo kozirį: „As dal mazas“. Tas pats ir su apsirengimu. Beje, teisybės dėlei reikia paminėti, kad ypatingo noro valgyti savarankiškai Domas ir kūdikystėje neturėjo. Pavyzdžiui, buteliuką pats laikyti pradėjo tik beveik metukų sulaukęs, po ilgų ir atkaklių įkalbinėjimų. Prie tinginio mano sūnelis...

Dėl užmigusio valgytojo- remdamasi savo patirtim galiu pasakyti, kad žadinti kūdikį yra tiesiog beprasmiška. Mat vos tik pradėjęs žįsti, jis vėl užmiega. Taigi žadinti tikrai neverta. Pabus pats, kai išalks (tikėtina, kad būtent tuo metu, kai mama bus vos spėjusi užmigti) .