Vaiko aprangos psichologija

 

Dar prieš beveik trisdešimt metų viena garsi manekenė, paklausta, kuo rengia savo trimetę dukterį, atsakė: „Visada švariai ir gražiai“. Net jei mergaitė eidavo į smėlio dėžę, mama jai maudavo baltas pėdkelnes, argumentuodama: „Juk visada maloniau prieiti, pasikalbėti ir žaisti su tvarkingai aprengtu vaiku“.

Gražiai apsirengęs žmogus visada nuteikia maloniai. Tai paprasta kaip pasaulis tiesa. O kuo šiandieninė mama, dažnai kamuojama laiko stokos dėl daugybės darbų, rengia savo mergaitę? Pavadinkime ją Mildute.

 

Kaip mama rengia Mildą?

Mažylės mama sako: „Kol duktė maža, daug drabužėlių nereikia – mergaitė greitai išauga. Tai kam pinigus mėtyti?“ Todėl Mildutė drabužėlius sunešioja „be likučių“.

Pirkdama mama vadovaujasi principu: kas pigiau, kas truputėlį šilčiau ir šiek tiek gražiau. Ir, žinoma, tik tai, ko šiuo metu labiausiai reikia. Žodžiu, per daug nesukdama galvos dėl mergaitės garderobo.

 

„Pažiūrėk, į ką tu panaši“

Lietuva – lietaus kraštas. Todėl gatvės, parkai, vaikų žaidimų aikštelės dažnai net ir žiemos metu skęsta purve. O jei vasaros karščių pakaitinti išdžiūva, virsta dulkių debesėliais. Žodžiu, vaikiški drabužėliai visada pavojuje.

Ką išėjusi pasivaikščioti su dukrele daro Mildutės mama? Ji akylai stebi, kad mergaitė netūptelėtų į smėlio dėžę, neprisiglaustų prie šlapio medžio kamieno ir pan. Tačiau vaikas yra vaikas. Išsiaiškinkime, ką lauke veikia trimetis pipiras.

 

Jis į kiemą išeina pažinti pasaulio. Drabužėliai jam šiuo metu rūpi mažiausiai. Ir štai įvyksta „avarija“, nelaimingas mamos žvilgsnis nutraukia visą pažinimo džiaugsmą. O kur dar lydinčios nepasitenkinimo ir draudimo frazės: „Nebėk“, „Nesikapstyk“, „Pažiūrėk, į ką panaši“...

Psichologai teigia, kad šitaip drausminama Mildutė gali tapti nesavarankiška, menkinanti save moteris. Mamos draudimai ir priekaištai mergaitei užveria kelius į pažinimo džiaugsmą. Vaikui atrodys, kad visur jos tyko pavojai.

 

Be to, mergaitė gali įsikalbėti: „Mano drabužėliai sutepti, todėl esu negraži ir manęs mama nemyli“. Juk trejų metų vaikai dar nesugeba atrinkti informacijos, viską suplaka į vieną „Aš esu bloga“.

Kita vertus, psichologai pastebėjo, kad mažyliai, kuriems tėvai nuolatos priekaištauja dėl netvarkingų ar suteptų drabužėlių, išėję į gatvę dažniau išsiteplioja: parpuola balose, trinasi į sienas. Paradoksas, tačiau mama nuolatiniu nerimu užprogramuoja vaiką.

 

Vaikiškų drabužėlių turi būti daug

Išvada tokia - vaikiškų drabužėlių turi būti daug. Tik šitaip saugi jausis mama. Kad ir kas atsitiktų, ji visada turės kuo vaiką perrengti. Kartu saugi jausis ir Milda. Ji nebijos išsitepti, pargriūti ir taip nuskriausti mamą. Kaltės jausmas išgaruos. Žinoma, Mildutė turi žinoti – tam, kad drabužėliai vėl būtų švarūs, mama privalės nupirkti skalbimo miltelių ir rūbelius išskalbti. Juk drabužiai savaime „neišsiskalbia“. Šis švaros pažinimas turi būti geranoriškas. Ir pabrėžiama ne Mildos „nemokšiškumas“, o švaros procedūra. Juk mažylis gali padėti mamai sudėti skalbinius, gali išsiskalbti kojinaites, kitus nedidelius daiktelius.

 

Kas turi būti vaiko spintoje?

Nebūtinai vaiko spintoje turi kaboti kostiumai ar firminiai rūbai. Drabužėlių reikia daug ir visokių. Triskart per dieną vaiką perrengti – ne tokia jau ir didelė prabanga, ypač kai jam treji. Beje, kai kurios mamos įsigudrina mažiukus rengti „svogūno“ principu. Tuomet vaikui įsidūkus ir labiau sušilus pakanka vieną „lukštelį (pvz. megstuką) nurengti ir vaikas lieka su palaidine. Taip išvengiama bereikalingo perrenginėjimo.

 

Kuo labiau sausakimša moters spinta, tuo dažniau ji ištaria: „Neturiu ką rengtis“. Mažyliams to taikyti neverta. Juk jie mausis bet kokias kelnes, žinoma, jei jos „negraužia“ ir nespaudžia.

Tačiau kai atžalėlė sulaukia trejų ir kai spintoje kabo daug spalvotų drabužėlių, klausimas, ką rengtis, tampa įdomus ir jai. Leiskite vaikui pačiam spręsti, ką jis nori dėvėti šiandien. Šitaip lavinamas mažylio skonis. Iš pradžių vaiko pasirinkimas gali jus stebinti ir gluminti. Tačiau nepabandęs neišmoksi.

 

Tegul mažylis pats bando derinti drabužius: pagal sezoną, spalvą, stilių. Jūs tegalite būti patarėja, bet ne „vedėja“. Beje, jei auginate dukrelę, kaip tik dabar galite imti pieštuką ir piešdamos stilingai rengti modelius. O gal mažoji žavisi barbių šeimyna? Tada belieka joms siūti kostiumėlius ir sukneles.

Iki penkerių metų švelniai sufleruodama galite suformuoti vaiko skonį. Vėliau ką nors pakeisti bus sunku.

 

 

Vaiko garderobo taisyklės:

●  Drabužėliai turi būti iš natūralių (medvilnės, vilnos, lino) medžiagų.

●  Vaikas privalo turėti mažiausiai po tris keturis pakeičiamus komplektėlius drabužių.

●  Kas dvi dienas, ypač vasarą, net jei jie nesusitepė, vis tiek privaloma rubelius pakeisti ir išskalbti. Juk vaikai irgi prakaituoja.

●  Laikykitės taisyklės: „Geriau jau suplyšusios, bet švarios kelnytės“.

●  Skalbti vaikų drabužėlius rekomenduojama tik ekologiškai švariais (nealergiškais) skalbimo milteliais.

●  Vaikiškų drabužėlių geriau neskalauti minkštikliais (jie gali alergizuoti švelnią odelę).

 

Jūratė Petraitienė