Valgymas - bene vienintelis vaikams prieinamas būdas „auklėti" tėvus. Todėl nėra ko stebėtis, kai trejų metukų vaikas, pastūmęs dubenėlį atsidūsta: „Man skauda galvą nuo tos manų košės”.   Tačiau viltingai žiūri į spintelę, kur mama laiko šokoladinius saldainius. Aiškinimai, kad košę valgantys vaikai auga sveiki ir dideli, mažylio nė kiek neįtikina. Nebent mama, paėmusi šaukštą, primygtinai siūlo: „Dabar už mamytę, o šį šaukštelį - už tėvelį”. Mažylis išsižioja ir susiraukęs kramsnoja: „Už tėvelį, už mamytę, už katytę…"

 

Kas tas „ponas Apetitas”

Tai labai paslaptingas „tipas", kuris kartais dingsta nežinia kur. Tačiau neskubėkite nerimauti, nes žmogaus organizmas turi savą logiką: jis gerai jaučia, kiek ir kokio maisto reikia. Todėl susirūpinti derėtų tik tada, kai vaikas visiškai nesidomi maistu.

 

Kodėl susipykstama su „ponu Apetitu"

● Kartais vaikai atsisako valgyti todėl, kad yra pavargę arba susijaudinę. Tad prieš pusryčius, pietus ar vakarienę jų neauklėkite, stenkitės nebarti ir nepriekaištauti. Juk geram apetitui būtina gera nuotaika.

● Vaikai - didieji konservatoriai. Jiems nepatinka nauji maisto produktai, jie nepakantūs pasikeitusioms detalėms, pavyzdžiui, ne ta lėkštelė, ne ant tos kėdutės pasodintas…

● Dvejų metukų vaikai dažnai mėgsta paauklėti tėvus. Pavyzdžiui, atsisako ko nors valgyti arba užsimano, kad juo maitintų. Šitaip mažiukai siekia savarankiškumo arba bando vaidinti direktorius. Yra taip, kaip yra. Būkite supratingi ir kantrūs.

● Pasitaiko, kad vaikai atsisako valgyti tik kai kuriuos produktus. Ir kaprizai čia niekuo dėti. Pavyzdžiui, jei mažylis kiekvieną kartą pamatęs pieno stiklinę pradeda purtytis, gali būti, kad jo organizme trūksta fermentų, apdorojančių šį produktą. Todėl jei įvarytas į kampą vaikas gurkštelės pieno, vargu ar tai jam bus naudinga. Geriau pagalvokite, kuo jį pakeisti. Be to, fermento trūkumas gali būti laikinas. Tokiu atveju pieno produktus atidėkite „geresniems laikams”.

 

Mamų klaidos ir keletas triukų:

Dažnai dėl to, kad vaikas susipyko su „ponu Apetitu", pirmiausia kaltos mamos. Nustebote? Pradėkim nuo pradžių. Žvilgtelėkite į stalą, prie kurio vaikas valgo. Greičiausiai ant jo guli ne tik vaiko lėkštė, bet ir rytinis laikraštis, neplauti puodeliai, mamos mezginys ar ką tik iš parduotuvės parneštas krepšys su produktais. Todėl geriau tegu keliom minutėm vėluoja pusryčiai, bet mažylį sodinkite tik prie „švaraus" stalo ir padengto pagal visas taisykles: po lėkštele -servetėlė, šalia - šakutė ir šaukštelis.

 

Svarbu ir kaip bei kokioje lėkštėje „guli" patiekalai. Dažnai tarkuotos morkos patiekiamos tame pačiame dubenėlyje, kuriame buvo trintos. Tad nesistebėkite, jei vaikas sėdi sukandęs dantis. Paeksperimentuokite: sukrėskite morkas į salotinę (geriau - skaidraus stiklo). Ant viršaus pildama grietinėlę (morkose esantis karotinas pasisavinamas tik su riebiais produktais) nupieškite veiduką. Iš razinų padarykite akis, iš riešutų - nosį, o iš obuolio išpjaukite lūpas. Jei pusryčiams išvirėte kiaušinį, patiekite jį kaip grybą. Uždėkite pomidoro kepurėlę, kurią pagražinkite grietinės taškeliais. „Musmirytę" įkurdinkite susmulkinto agurko pievelėje. Jei vaikui padarėte sumuštinį, nepakaks žodžių, kad tai labai skanu. Tačiau jei sumuštinis primins lėktuvą, namelį, o gal aitvarą, nespėsite mirktelėti, kaip „lėktuvėlis" ar „aitvaras" nutūps jūsų vaiko pilve.

 

Riebus maistas apetito nežadina

Nepamirškite, kad yra vaikų, kurie mažai valgo nuo gimimo. Tiesiog tokie jų organizmų poreikiai. Kai kurie tėvai stengiasi vaiko valgiaraštį „padaryti riebesnį”: košėje ištirpdo didelį šaukštą sviesto, į puodelį arbatos įberia tris šaukštelius cukraus ir pan. Rezultatas – apetitas visiškai prapuola. Verčiau košes, duoną, makaronus pakeiskite ne tokiais sočiais produktais, pavyzdžiui, varške, žuvimi, vaisiais ir daržovėmis. Dietologai siūlo iš pradžių mažyliui duoti maistingiausius patiekalus. Nes kol vaikas alkanas, didesnė tikimybė, kad suvalgys reikalingiausius produktus.

 

P.S. Jeigu vaikas, anksčiau stebinęs geru apetitu, staiga pasidaro nevalgus, susirūpinkite, nes tai pirmas ženklas, kad mažylis susirgo. Jei neaptinkate rimtų ligų, apetitą gali grąžinti pasivaikščiojimas lauke, linksmi žaidimai ir gera nuotaika.

 

Aja Vitkienė