Net maži leliukai, dar nemokantys nė sėdėti, smalsiai apžiūrinėja rodomus spalvotus paveikslėlius. Ūgtelėjusiam pipirui knyga neretai tampa geriausiu draugu, o jos lapuose pasislėpę nykštukai, paršiukai ir kitos būtybės – įdomiais pašnekovais. Pasakų knygos puslapiai tampa nuolatine vakaro užsklanda, o patys didžiausi knygų mylėtojai po pažasčia pasikišę savo didžiausią turtą keliauja į svečius, valgyti ar net... ant puoduko.

 

Kadangi dauguma vaikiškų knygelių naudojamos labai intensyviai (neretai ir „kenksmingomis sąlygomis“), tėveliai turėtų jas atsakingai parinkti.

 

Knygyne

Trimetukas Darius net tūptelėjo, kai knygyne mama pasiūlė išsirinkti knygelę. Vieną vienintelę. Iš kelių spalvotų lentynų, pilnų ryškių, storų, grojančių... žinių šaltinių. Ši užduotis - ne iš lengvųjų net suaugusiajam. Todėl nepalikite trimetuko vieno, padėkite jam išsirinkti tinkamą knygelę.

 

Ją atpažinsite iš šių savybių:

▪ turėtų būti lengva, kad Dariukas be vargo pasiimtų ir nusineštų į skaityti skirtą kampelį;

▪ turėtų negreitai susidėvėti. Tai užtikrina tik laminuotas (blizgus) ir kartoninis viršelis;

▪ neturėtų būti paklodės dydžio, kad vaikas ją galėtų nešiotis net prispaudęs rankele (po pažasčia);

▪ paveikslėliai turėtų būti aiškūs ir stambūs. Smulkios detalės tik nukreipia dėmesį. Teksto turėtų būti nedaug, sakiniai - aiškūs ir trumpi;

▪ žinoma, pagaminta iš ekologiškai švarių medžiagų. Juk net trimečiai, smalsumo genami, krimsteli kampukų.

 

Knygos apgavikės

Deja, reikėtų pripažinti, kad pasitaiko ir gana prastų knygų. Tokių, kurių nerišliai ir prastai išverstas tekstas arba verčia abejoti turinys. Pavyzdžiui, Tomo mama Kalėdoms nupirko gausiai iliustruotą pasakų rinkinį. Pradėjo skaityti ir plaukai pasišiaušė: „Kiekvienoje pasakoje dominavo kovinė dvasia ir iškreiptas turtų vaikymasis: „po to, kai visi priešai gulėjo kraujo klane, iš dangaus pabiro aukso ir sidabro monetos, krikštoliniai indai, auksu siuvinėti rūbai...”

 

Kad ir kokia spalvinga būtų knyga, kad ir kaip gražiai ji vadintųsi (Pasaulio lobynas, Visų laikų geriausios pasakos ir pan.), skaitydami pasikliaukite savo intuicija. Jei jaučiate, kad kai kurie pasakojimai neatitinka jūsų požiūrio ar auklėjimo nuostatų, drąsiai atidėkite į šalį. Juk knyga - gėrio pasaulis, todėl turi teikti džiaugsmo ir, žinoma, auklėti mažąjį skaitytoją.

 Fotografė Jūratė Čiakienė
Tel. 8 686 53636 

Jolanta Petraitienė

  Mamos Elenos komentaras

Domutis nuo pat kūdikystės draugauja su knygomis. Pradžioje grauždavo neperšlampančias lanksčias knygeles, ūgtelėjęs perėjo prie kartoninių nedidelių knygelių ragavimo. Dar nemokėdamas kalbėti reikalaudavo, kad jam kas knygą paskaitytų. Žodžiu, tapo tikru knygium. Todėl kai jam buvo 2,5 metų, užrašiau į vaikų biblioteką, kur dabar pastoviai lankomės. Keliauja ten su didžiausiu džiaugsmu. Knygas aš jam parenku, tačiau ką neštis namo, jis sprendžia pats.

Šiaip biblioteka yra naudingas dalykas. Jau vien tuo, kad kartais pamatai, jog ta graži knyga, kurią planavai vaikui nupirkti, šiam yra visai neįdomi. O štai tą, kurios jau trečią mėnesį nepaleidžia iš rankų, galima ir nupirkti.