Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mažylis > Bendravimasir auklėjimas > Ar skiriasi tėvų santykis auginant pirmagimį, antrąjį ir kitus vaikus?
Dalintis

Tėvų santykiai su pirmuoju vaiku

Pagaliau išaušo nuostabi diena. Laimingi tėvai rankose sūpuoja ir myluoja didžiausią stebuklą – savo pirmagimį vaiką. Tai ilgai lauktas stebuklas, nušvietęs gyvenimą naujomis spalvomis. Tėvai į viską žvelgia naujai, nes dar nėra turėję ankstesnės patirties. Vaikas apsuptas dėmesio, kurį gauna iš abiejų tėvų, tarsi visą laiką yra rampos šviesoje. Tėvai įsitikinę, kad jų vaikas pats nuostabiausias, pats protingiausias ir pats gražiausias ir visomis prasmėmis pats pačiausias, todėl iškelia savo pirmagimį ant pjedestalo.
 
Nekantraudami stengiasi kuo daugiau padėti savo nuostabiam stebuklui, kartais net trukdydami pačiam viską išmokti. Jie negali ramiai sėdėti ir žiūrėti, kaip jų vaikas bando kažką daryti ir jam nesiseka. Tėvai tarsi įsitikinę, kad net ir menkiausia kliūtis yra didžiausia problema, todėl kuo greičiau skuba vaikui į pagalba, nors pastarasis jos net neprašo. Tačiau taip elgdamiesi tėvai nesuvokia, kad tokiu savo elgesiu tik trukdo normaliam vaiko asmenybės vystymuisi. Tokie poelgiai gali sumažinti vaiko savarankiškumo siekimą.

Pirmagimis yra vienintelis turintis galimybę pabūti ir vyriausiu, ir vieninteliu vaiku. Iš pradžių vaikas daugiausiai bendrauja su suaugusiais, nes šeimoje daugiau vaikų nėra. Pirmagimis stipriai identifikuojasi su vyresniaisiais, suaugusiais, ypač savo tėvais. Jis netgi perima jų elgesio manierą, kalbėjimo būdą, žodyną. Kartais galima tokia situacija, kuomet pirmagimis vaikas tarsi virsta taip vadinamuoju „mažuoju suaugusiu“. Toks vaiko glaudus bendravimas su tėvais įtakoja jo tolimesnį gyvenimą.

Su pirmagimiu tėvai sieja daugiausiai vilčių. Kiekvienas vaiko pasiekimas tampa stebuklu tėvų akyse. Tėvai iš anksto nusprendžia, kad šis vaikas bus tobulas vaikas, perims kiekvieną tėvų turimą vertybę ir stengsis ją įgyvendinti. Tai bus protingiausias, gabiausias, sumaniausias, populiariausias, visų mėgstamiausias vaikas, kuris gyvenime pasieks labai daug visose įmanomose srityse, jis įkūnys viską, kas jiems brangu.
 
Kitiems pirmagimis rodomas kaip pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti. Todėl pastarasis ima justi didžiulį spaudimą iš tėvų pusės. Kiekviena klaida vaiko akyse tampa didžiausia tragedija, jei jis nepamato, kad tėvai džiaugiasi jo elgesiu. Pirmagimiui svarbiausia tėvų nuomonė ir pritarimas. Būtent į tėvų kritiką jis kreipia daugiausiai dėmesio ir jautriausiai į ją reaguoja. Pastovi tėvų kritika gali padaryti vaiką susirūpinusiu perfekcionistu. Jis gali pradėti bijoti padaryti bent menkiausią klaidelę kam nors matant, nes yra įsitikinęs, kad jį atidžiai stebi. Dėl to pirmagimis vėliau gali tapti itin jautrus bet kokiai kritikai.
 
Toks tėvų elgesys, kuomet į pirmagimį telkiama tiek daug vilčių, vaikui užkrauna didelę atsakomybę ir šis jausmas visą gyvenimą tik stiprėja. Vaikas dažnai jaučiasi atsakingas net už nuo jo nepriklausančius dalykus. Jis identifikuosi su tėvų norais, tikslais, požiūriais, interesais, perima tėvų perspektyvą. Pirmagimiai yra linkę perimti visas šeimynines tradicijas bei papročius ir jų intensyviai laikytis. Tokie vaikai tampa itin besilaikančiais taisyklių, paklūsta įstatymams ir bet kokiai tvarkai, stengiasi neišsiskirti, visuomet pritaria daugumos nuomonei, esti konformistiški. Jie viską skirto į gerai ar blogai, pasaulį mato tik juodą arba tik baltą. Vyresnėliai labai stengiasi, kad viskas būtų atlikta gerai, deramai, taip, kaip iš jų buvo tikimasi, siekia tobulumo visur ir visada.

Tėvų santykiai su viduriniuoju vaiku

Gimus antrajam vaikui tėvai reaguoja jau kitaip. Gimimas tebelieka stebuklu, tik dabar tėvai jau turi patirtį auginant vaikus. Atsiranda požiūris, kad „šį vaiką auklėdami nedarysime klaidų“. Jie mano žinantys, ką darė blogai ir ką darė gerai. Tėvų elgesyje atsiranda šioks toks atsipalaidavimas. Jie tampa nebe tokie griežti kaip auklėdami pirmąjį savo vaiką. Dėl to viduriniesiems vaikams daug mažiau rūpi jų tėvų ketinimai, tikslai ir norai. Kartais jie gali netgi atvirai jiems prieštarauti.

Jeigu pirmagimis vaikas daugiausiai buvo įtakojamas tėvų, vidurinis vaikas jau yra įtakojamas ir to paties pirmagimio. Viduriniai vaikai turi kovoti dėl tėvų dėmesio ir dėl to jie tampa itin konkuruojančiais ir rungtyniaujančiais bet kokioje srityje. Kadangi tėvai daro išimtis tobulajam pirmagimiui ir mažyliui jaunėliui, vidurinieji vaikai ima jausti tokio tėvų elgesio su jais stoką, todėl jie išsiugdo puikų sugebėjimą daryti kompromisus, derėtis, imti ir duoti. Šios dar anksti vaikystėje išugdytos savybės labai priverčia jiems ateityje.
 
Kova dėl savo vietos po saule yra itin naudinga šiems vaikams, kadangi jie taip pasiruošia ateičiai ir jiems yra daug lengviau tikrame gyvenime. Tačiau kartais šis kompromisų ieškojimas ir beribis derėjimasis, nesibaigiantis konkuravimas gali įtakoti žemą viduriniųjų vaikų savęs vertinimą bei savęs menkinimą.
 

Tėvų santykiai su jauniausiuoju vaiku

Tėvai yra visai atsipalaidavę. Tai jau nebe pirmas jų vaikas ir patirties jie yra įgiję auginant kitus savo vaikus, todėl dažniausia nusprendžia leisti jauniausiajam vaikui kuo ilgiau džiaugtis vaikyste. Jauniausias vaikas – šeimos pagrandukas. Jam tenka daugiausiai dėmesio, tėvai būna atlaidūs, daro daugybę taisyklių išimčių. Neretai jauniausias vaikas išauga labiausiai branginamas ir labiausiai prižiūrimas. Tokiu atveju ateity jis gali tapti itin išlepintu, visuomet reikalaujančiu vis daugiau žmogumi. Jaunėliai mažai paiso tėvų autoriteto, nes per metus tėvai darosi vis atlaidesni. Jie jau nebėra tokie griežti, kokie buvo anksčiau augindami pirmuosius savo vaikus. Jaunėliui niekada nereikia suaugti ir prisiimti atsakomybę kaip kitiems jo broliams ir seserims.
 
Kadangi jis yra šeimos mažylis tėvai stengiasi viską už jį padaryti, padėti jam visur ir visada, tuo pačiu įpareigodami vyresniuosius vaikus elgtis su „mažyliu“ taip pat. Todėl jaunėlis nieko neturi daryti pats, jam pakanka paprašyti pagalbos, kuri jam bus suteikta akimirksniu. Jaunėlis visada žino kaip gauti tėvų dėmesį. Jam pakanka būti žaviam ir mielam ir jis tuojau pat bus pastebėtas, todėl savo žavumu naudojasi visuomet, kai tik jam kažko prireikia arba jis ko nors nori. Tėvai netgi skatina tokį jo elgesį, besidžiaugdami savo „mažylio“ žavumu. Toks tėvų elgesys dažnai paverčia jaunėlį amžinu vaiku, o tai sukelia jam daug problemų, kadangi laikui bėgant jis išlieka šeimos „mažyliu“ ir dėl to gali pradėti manyti, kad jo niekas iš tiesų nevertina, nepaiso jo nuomonės, nekreipia deramo kaip į suaugusį žmogų dėmesio.
 
Kita vertus, dažnai nutinka taip, kad staiga jaunėlis imamas lyginti su jo vyresniaisiais, daug pasiekusias broliais ar seserimis, ir tai jį labai sutrikdo, kadangi „mažylis“ tam yra nepasiruošęs. Taigi vieną minutę jaunėlis gali itin didžiuotis savo pasiekimais, nuveiktais darbais, o kitą akimirką jaustis nuvertintas, nepripažintas, nesuprastas, pergyvenantis, kad į jo pasiekimus niekas rimtai nežiūri.

Tėvų santykiai su vieninteliu vaiku

Tėvai, turintys viena vaiką, dažniausiai su juo elgiasi taip, kaip kiti tėvai su pirmagimiais. Šiuo atveju vaikas - ilgai lauktas stebuklas, juo išliekantis visą gyvenimą. Tai lyg pirmagimis vaikas, kuris niekada nebus nustumtas nuo sosto. Vienturčiui niekada neteks tėvų dėmesiu dalintis su kitais broliais ar seserimis. Šiam vaikui skiriama itin daug dėmesio, jis visad pastebimas, tėvai pildo visus jo norus ir troškimus. Vaikas idealizuojamas, tampa vadinamuoju šeimos brangakmeniu.
 
Jis pastoviai yra dėmesio centre. Dėl tokio didžiulio tėvų dėmesio vienturtis gali išsiugdyti heliocentrinį požiūrį: įsitikinimą, kad jis tarsi saulė, apie kurią sukasi visa sistema. Jis gali manyti, esąs pasaulio centras. Tokia vaiko mąstysena atsiranda tuomet, kai tėvai pildo kiekvieną jo troškimą. Jis gali pervertinti save ir savo svarbą bet kokioje situacijoje. Vienturčiai netgi gali imti manyti, kad yra neteisingai vertinami, kad su jais kažkokioje situacijoje yra pasielgta neteisingai. Pavyzdžiui, jeigu mokytoja tokiam mokiniui už jo atliktą darbą parašys blogą pažymį, toks vaikas aiškins, kad jis tokį pažymį gavo tik dėl to, kad mokytoja jo nemėgsta, o ne dėl to, kad jis blogai atliko darbą.
 
Kaip ir pirmagimiai šie vaikai išgyvena situaciją, kuomet bendravimas yra tik tarp tėvų ir vaiko. Vienturtis kaip ir pirmagimis iš šio bendravimo perima suaugusiųjų elgesio būdą, kalbėjimo manierą, žodyną. Jiems itin patinka bendrauti su suaugusiais ir jie jaučiasi daug geriau bendraudami su jais negu su savo bendraamžiais. Tačiau dėl nuolatinio bendravimo su tėvais, vėliau jis gali konfliktuoti su jais daug daugiau nei bet kuris kitas vaikas. Vienturtis taip pat yra panašus ir į jaunėlį, kadangi vis dėl to yra „šeimos mažylis“. Juo taip pat be perstojo rūpinamasi, stengiamasi už jį viską padaryti, pagelbėti jam bet kokioje situacijoje, netgi kai ta pagalba nėra itin reikalinga. Dėl to vienturtis gali išaugti išlepintas ir netgi daug labiau nei jaunėlis, nes šeimoje nėra kitų brolių ar seserų su kuriais jam tektų konkuruoti.
 
Šis vaikas itin mėgsta būti dėmesio centre, ypač jie tą dėmesį jam suteikia vyresnieji, konkrečiau tėvai arba mokytojai. Jis naudojasi ir vertina tėvų dėmesį tol, kol jie netampa pernelyg kritiški.
Tėvai į vienintelį vaiką žiūri kaip į jų svajonių ir norų persikūnijimą, todėl į jį deda labai daug vilčių. Jų keliami tikslai būna itin aukšti ir kartais netgi per aukšti ir vaikui atrodo, kad jis jų niekada negalės įgyvendinti. Jiems gali būti sunku mėgautis savo pasiekimais, kadangi jam gali atrodyti, kad tai, ką jis atliko ar pasiekė nėra pakankamai gerai. Jų pasiekimai jiems atrodo nepakankamai aukšti ir mažai verti.
 
Laima Tamavičienė, psichologė
 
Fotografė Jūratė Čiakienė
Tel. 8 686 53636

 

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą