Vaikų santykiai už šeimos ribų, draugai

Vienturtis, augdamas šeimoje vienas, labiau įpranta būti su suaugusiais, išmoksta su jais bendrauti ir daug geriau jaučiasi leisdamas laiką būtent suaugusiųjų draugijoje. Jis labai greitai pripranta prie naujo aplinkos, pavyzdžiui, pradėjus lankyti mokyklą, ir jis tai padaro sudarydamas kur kas stipresnį ryšį ir kontaktą su mokytojais nei su bendramoksliais. Kadangi vienturčiai lengvai bendrauja su mokytojais, jiems tai suteikia pranašumą prieš kitus vaikus. Toks bendravimas kartais kelia pastarųjų susierzinimą ir bendraklasiai gali žiūrėti itin nepalankiai. Vienturčiai gali nesuprasti tokio savo bendramokslių elgesio. Jiems atrodo nesuprantama, kodėl jų draugai žiūri iš aukšto į jų ambicijas, o tai gali bendraujant sudaryti atstumą tarp vienturčių vaikų ir jų bendraamžių. Neturėję konkurencijos augdami vieni šeimose, šie vaikai pirmą kartą konkurenciją pajunta atėję į mokyklą, tačiau dėl tos pačios priežasties, jie jau būna išvystę aukštą savimi pasitikėjimo lygį, todėl nesutrinka ir tokioje situacijoje. Gali būti, kad dėl tokio pasitikėjimo savimi, vienturčiai save kelia aukščiau savo bendraamžių. Jie gali turėti sunkumų dalijantis kažkuo su kitais vaikais, kadangi neturėjo galimybės to išmokti šeimoje ir yra įpratę, kad viskas atitenka tik jiems ir tai, kas priklauso jiems, yra tik jų ir niekas neturi teisės kėsintis į jo daiktus.

Neretai vienturtis gali tapti taip vadinamu „draugų vagimi“. Vaikas, kuris niekada neišmoko dalintis savo žaislas su kitais vaikais, gali taip pat elgtis ir su draugais. Jis sunerimsta, susierzina, jeigu jų draugas pabando į judviejų veiklą įtraukti kitus bendraamžius. Tuomet vienturtis gali bandyti papirkti savo draugus, siūlydamas jiems žaislus, skanėstus arba netgi pinigus. Jis nesupranta, kad kiti vaikai gali nenorėti su jais draugauti dėl jų nesugebėjimo dalintis ne tik daiktais, bet ir draugais. Vienturčiai vaikai išvysto stiprų „tai priklauso man“ jausmą. Šį nuosavybės jausmą jie perkelia netgi į santykius su turimais draugais. Dėl tokio savo elgesio, šis vaikas gali turėti daug problemų, netekti turimų draugų ir jaustis vienišas.

Pirmagimiai vaikai taip pat turi sunkumų užmegzdami santykius su savo bendraamžiais, jiems sunku susirasti draugų, kadangi jie yra pernelyg susirūpinę savo pasiekimais ir stengiasi pirmauti. Jiems labai sunku atsikratyti konkuravimo, noro būti pirmu netgi bendraujant su savo turimais draugais. Kadangi pirmagimiai nori įtikti ir visuomet stengiasi viską padaryti gerai, gali atsitikti taip, kad bendraamžiai juos išnaudos. Dėl viso šito pirmagimiai geriau jaučiasi šeimos rate.

Vidurinieji vaikai atvirkščiai, neradę savo vietos šeimos ribose, jos eina ieškoti už šeimos ribų. Jie daug lengviau susiranda naujų draugų, lengvai užmezga naujas pažintis, laisviau elgiasi bendraamžių draugijoje. Vidurinieji vaikai jaučia kur kas didesnį nei jo kiti broliai ar seserys poreikį pritapti bendraamžių grupėje. Pavyzdžiui, jie gali prisidėti prie kažkokios bendraamžių grupės ir pasistengs, kad niekas ką jie besakytų ar bedarytų, nepaverstų jų pašaliniais. Todėl vidurinysis vaikas visuomet yra kur kas labiau visuomeniškesnis, populiaresnis bendraamžių tarpe, tutintis daugiau draugų nei pirmagimis. Vidurinieji vaikai dažniausiai yra labiausiai bendraujantys ir lengvai užmezgantys naujas pažintis. Jiems itin lengva susirasti naujų draugų kaimynystėje, mokykloje ir tai jiems sekasi daug lengviau nei kitiems jo broliams ir seserims.

Vienintelis vaikas bendrauja lengvai, dėl savo linksmumo, malonaus būdo, jis lengvai pritraukia savo bendraamžių dėmesį.

Vaikai ir jų pasiekimai

Šioje vietoje derėtų dar kartą priminti, kad ši teorija nėra absoliuti nekintama ir neginčyjama tiesa. Tai tėra vienas iš bandymų suprasti sudėtingą žmogaus asmenybę, ieškant bendrų tendencijų, panašumų. Jeigu šie dėsniai tiko, pažymėkite pliusiuką. O jei entiko... Juk nėra taisyklių be išimčių.

Pirmagimiai yra daug atsakingesni, pareigingesni ir rimtesni nei jų broliai ar seserys. Jie daug labai koncentruojasi ties savo darbu, besistengdami ji atlikti kuo geriau, reikalaudami iš savęs tobulumo. Tuo pačiu pirmagimių motyvaciją lemia tėvai, kurie iš jų tikisi labai daug. Dėl viso šito pirmagimiai yra tie, kurie pasiekia daugiausiai. Jie mokosi gerais arba labai gerais pažymiais, daug pasiekia mokykloje, ypač jei tai susiję su intelektine sritimi. Pirmagimiai visuomet esti tarp geriausiai baigiančiųjų mokyklą. Pagal atliktus tyrimus, pirmagimių intelekto koeficientas yra aukščiausias. Jų akademiniai pasiekimai didžiausi ir jie turi mažiausiai mokymosi problemų. Būtent pirmagimiai yra labiausiai motyvuoti ir jaučia didžiausia poreikį pasiekimams. Kai kurie tyrimai teigia, kad pirmagimiai turi platų žodyną ir tai yra viena jų aukštų pasiekimų priežasčių.

Pirmagimiai renkasi tas profesijas ir daro karjerą tose srityse, kur galima daug pasiekti, kurios reikalauja aukšto akademinio išsilavinimo. Jie renkasi tokias sritis, kur yra vertinamas atsakingas, sunkus darbas ir kur toks darbas nuves juos toli. Pirmagimiai linkę rinktis profesija, kurios reikalauja tikslumo bei itin stipraus sugebėjimo susikoncentruoti ties savo darbu. Dėl savo įgytų gimimo eiliškumo asmenybės savybių tokių kaip atsakomybė, aukšta motyvacija, pareigingumas, rimtumas, pirmagimiai renkasi tokias karjeras kaip gydytojo arba teisininko. JAV atlikti tyrimai skelbia, kad 92% visų JAV astronautų , 94% visų JAV prezidentų yra pirmagimiai. Kiti tyrimai skelbia, kad visame pasaulyje tarp prezidentų ir Nobelio premijos laureatų pirmagimių buvo daugiau nei kokios kitos gimimo eiliškumo pozicijos atstovų. Jeigu pirmagimis taps aktoriumi arba aktore, tai jis vaidins tik pagrindines, grandiozines vaidmenis. Pirmagimiai sudaro didelį skaičių tarp buhalterių, inžinierių, o pastaruoju metu ir tarp atstovų tų profesijų, kurios susijusios su kompiuteriais.

Vidurinieji vaikai mokslinėje srityje nepasiekia tiek daug kiek vyresnieji. Netgi atvirkščiai, susidūrę su tobulu, gerai besimokančiu, daug pasiekusiu pirmagimiu, jie ima suvokti, kad savo vyresniojo brolio ar sesers pralenkti nesugebės. Todėl vidurinieji vaikai pradeda ieškoti kitų sričių, kuriose vyresnėliai nėra savęs išreiškę arba yra pasiekę labai nedaug. Kadangi šie vaikai itin ieško individualumo ir stengiasi išsiskirti, o ypač būti nepanašūs į vyresniuosius savo brolius ar seseris, jie pasistengia rasti visai priešinga nei vyresnėliu saviraiškos sritį, todėl dažniausiai pasirenka ne mokslą, bet sportą ir ypatingai tas sporto šakas, kuriose reikalingas komandinis darbas. Šį jų pasirinkimą įtakoja ir tai, kad vidurinieji vaikai itin mėgsta varžytis, todėl labai daug pasiekia sporte.

Vidurinieji vaikai, pasižymintys puikiais derėjimosi ir kompromisų sudarymo gabumais, daugiausiai tampa puikiais vadybininkais arba vadovais.

Jauniausieji vaikai pernelyg nesirūpina savo pasiekimais. Jų pasiekimai nepranoksta pirmagimių pasiekimų. Paprastai šie vaikai pasižymi kur kas skurdesniu žodynu ir tai riboja jų mokslinius pasiekimus. Be to, tėvai auklėdami jaunėlius jau nebereikalauja tiek daug kiek iš vyresnių savo vaikų, nespaudžia jų, atlaidžiau žiūri į nesėkmes. Jų pasiekimus gali įtakoti ir tai, kad tėvai bet kada ir bet kuriuo atveju jiems atskuba į pagalbą, net gi jei tai reiškia padėjimą paruošti namų darbus ar kažkokia užduotį. Tačiau nepaisant viso šito, jaunėliai turi nerealius užmojus ir itin aukštas ambicijas, jie nori pasiekti aukštumas bet kokioje srityje, kartais pervertindami savo galimybes. Jaunėliai renkasi tas profesijas, kurios atitinka jų norą būti pastebėtam, ir visada būti dėmesio centre . Todėl jaunėlių gausu tarp pramogų verslo atstovų. Pasižymintys puikiu sugebėjimu bendrauti, būdami itin malonūs, jie tampa puikiais pardavėjais arba pardavimo atstovais. Kadangi dėl savo unikalaus pasaulio suvokimo „šeimos mažyliai“ puikiai save išreiškia per meną ar literatūrą, todėl neretai jie renkasi šias sritis tolimesniam gyvenime. Tarp rašytojų, ypač autobiografų arba šeimos istorijų pasakotojų, gausu šios gimimo eiliškumo pozicijos atstovų.

Vienturčiai vaikai panašūs į pirmagimius. Jų motyvacija ne ką menkesnė už pastarųjų, kadangi šie taip pat nori pateisinti tėvų viltis, pasirodyti kuo geriau. Tačiau neretai vienintelių vaikų pasiekimai mokslinėje srityje yra menkesni nei pirmagimių. Vienturčiai pasižymi aukštu intelektu, tačiau jis yra mažesnis nei pirmagimių.

 

Laima Tamavičienė, psichologė