Vaikų santykiai už šeimos ribų, draugai
Vienturtis, augdamas šeimoje vienas, labiau įpranta būti su
suaugusiais, išmoksta su jais bendrauti ir daug geriau jaučiasi leisdamas laiką
būtent suaugusiųjų draugijoje. Jis labai greitai pripranta prie naujo aplinkos,
pavyzdžiui, pradėjus lankyti mokyklą, ir jis tai padaro sudarydamas kur kas
stipresnį ryšį ir kontaktą su mokytojais nei su bendramoksliais. Kadangi
vienturčiai lengvai bendrauja su mokytojais, jiems tai suteikia pranašumą prieš
kitus vaikus. Toks bendravimas kartais kelia pastarųjų susierzinimą ir
bendraklasiai gali žiūrėti itin nepalankiai. Vienturčiai gali nesuprasti tokio
savo bendramokslių elgesio. Jiems atrodo nesuprantama, kodėl jų draugai žiūri iš
aukšto į jų ambicijas, o tai gali bendraujant sudaryti atstumą tarp vienturčių
vaikų ir jų bendraamžių. Neturėję konkurencijos augdami vieni šeimose, šie
vaikai pirmą kartą konkurenciją pajunta atėję į mokyklą, tačiau dėl tos pačios
priežasties, jie jau būna išvystę aukštą savimi pasitikėjimo lygį, todėl
nesutrinka ir tokioje situacijoje. Gali būti, kad dėl tokio pasitikėjimo savimi,
vienturčiai save kelia aukščiau savo bendraamžių. Jie gali turėti sunkumų
dalijantis kažkuo su kitais vaikais, kadangi neturėjo galimybės to išmokti
šeimoje ir yra įpratę, kad viskas atitenka tik jiems ir tai, kas priklauso
jiems, yra tik jų ir niekas neturi teisės kėsintis į jo daiktus.
Neretai vienturtis gali tapti taip
vadinamu „draugų vagimi“. Vaikas, kuris niekada neišmoko dalintis savo žaislas
su kitais vaikais, gali taip pat elgtis ir su draugais. Jis sunerimsta,
susierzina, jeigu jų draugas pabando į judviejų veiklą įtraukti kitus
bendraamžius. Tuomet vienturtis gali bandyti papirkti savo draugus, siūlydamas
jiems žaislus, skanėstus arba netgi pinigus. Jis nesupranta, kad kiti vaikai
gali nenorėti su jais draugauti dėl jų nesugebėjimo dalintis ne tik daiktais,
bet ir draugais. Vienturčiai vaikai išvysto stiprų „tai priklauso man“ jausmą.
Šį nuosavybės jausmą jie perkelia netgi į santykius su turimais draugais. Dėl
tokio savo elgesio, šis vaikas gali turėti daug problemų, netekti turimų draugų
ir jaustis vienišas.
Pirmagimiai vaikai taip pat turi sunkumų
užmegzdami santykius su savo bendraamžiais, jiems sunku susirasti draugų,
kadangi jie yra pernelyg susirūpinę savo pasiekimais ir stengiasi pirmauti.
Jiems labai sunku atsikratyti konkuravimo, noro būti pirmu netgi bendraujant su
savo turimais draugais. Kadangi pirmagimiai nori įtikti ir visuomet stengiasi
viską padaryti gerai, gali atsitikti taip, kad bendraamžiai juos išnaudos. Dėl
viso šito pirmagimiai geriau jaučiasi šeimos rate.
Vidurinieji vaikai atvirkščiai, neradę
savo vietos šeimos ribose, jos eina ieškoti už šeimos ribų. Jie daug lengviau
susiranda naujų draugų, lengvai užmezga naujas pažintis, laisviau elgiasi
bendraamžių draugijoje. Vidurinieji vaikai jaučia kur kas didesnį nei jo kiti
broliai ar seserys poreikį pritapti bendraamžių grupėje. Pavyzdžiui, jie gali
prisidėti prie kažkokios bendraamžių grupės ir pasistengs, kad niekas ką jie
besakytų ar bedarytų, nepaverstų jų pašaliniais. Todėl vidurinysis vaikas
visuomet yra kur kas labiau visuomeniškesnis, populiaresnis bendraamžių tarpe,
tutintis daugiau draugų nei pirmagimis. Vidurinieji vaikai dažniausiai yra
labiausiai bendraujantys ir lengvai užmezgantys naujas pažintis. Jiems itin
lengva susirasti naujų draugų kaimynystėje, mokykloje ir tai jiems sekasi daug
lengviau nei kitiems jo broliams ir seserims.
Vienintelis vaikas bendrauja lengvai,
dėl savo linksmumo, malonaus būdo, jis lengvai pritraukia savo bendraamžių
dėmesį.
Vaikai ir jų pasiekimai
Šioje vietoje derėtų dar kartą priminti, kad ši teorija
nėra absoliuti nekintama ir neginčyjama tiesa. Tai tėra vienas iš bandymų
suprasti sudėtingą žmogaus asmenybę, ieškant bendrų tendencijų, panašumų. Jeigu
šie dėsniai tiko, pažymėkite pliusiuką. O jei entiko... Juk nėra taisyklių be
išimčių.
Pirmagimiai yra daug atsakingesni,
pareigingesni ir rimtesni nei jų broliai ar seserys. Jie daug labai
koncentruojasi ties savo darbu, besistengdami ji atlikti kuo geriau,
reikalaudami iš savęs tobulumo. Tuo pačiu pirmagimių motyvaciją lemia tėvai,
kurie iš jų tikisi labai daug. Dėl viso šito pirmagimiai yra tie, kurie pasiekia
daugiausiai. Jie mokosi gerais arba labai gerais pažymiais, daug pasiekia
mokykloje, ypač jei tai susiję su intelektine sritimi. Pirmagimiai visuomet esti
tarp geriausiai baigiančiųjų mokyklą. Pagal atliktus tyrimus, pirmagimių
intelekto koeficientas yra aukščiausias. Jų akademiniai pasiekimai didžiausi ir
jie turi mažiausiai mokymosi problemų. Būtent pirmagimiai yra labiausiai
motyvuoti ir jaučia didžiausia poreikį pasiekimams. Kai kurie tyrimai teigia,
kad pirmagimiai turi platų žodyną ir tai yra viena jų aukštų pasiekimų
priežasčių.
Pirmagimiai renkasi tas profesijas ir daro karjerą tose
srityse, kur galima daug pasiekti, kurios reikalauja aukšto akademinio
išsilavinimo. Jie renkasi tokias sritis, kur yra vertinamas atsakingas, sunkus
darbas ir kur toks darbas nuves juos toli. Pirmagimiai linkę rinktis profesija,
kurios reikalauja tikslumo bei itin stipraus sugebėjimo susikoncentruoti ties
savo darbu. Dėl savo įgytų gimimo eiliškumo asmenybės savybių tokių kaip
atsakomybė, aukšta motyvacija, pareigingumas, rimtumas, pirmagimiai renkasi
tokias karjeras kaip gydytojo arba teisininko. JAV atlikti tyrimai skelbia, kad
92% visų JAV astronautų , 94% visų JAV prezidentų yra pirmagimiai. Kiti tyrimai
skelbia, kad visame pasaulyje tarp prezidentų ir Nobelio premijos laureatų
pirmagimių buvo daugiau nei kokios kitos gimimo eiliškumo pozicijos atstovų.
Jeigu pirmagimis taps aktoriumi arba aktore, tai jis vaidins tik pagrindines,
grandiozines vaidmenis. Pirmagimiai sudaro didelį skaičių tarp buhalterių,
inžinierių, o pastaruoju metu ir tarp atstovų tų profesijų, kurios susijusios su
kompiuteriais.
Vidurinieji vaikai mokslinėje srityje nepasiekia
tiek daug kiek vyresnieji. Netgi atvirkščiai, susidūrę su tobulu, gerai
besimokančiu, daug pasiekusiu pirmagimiu, jie ima suvokti, kad savo vyresniojo
brolio ar sesers pralenkti nesugebės. Todėl vidurinieji vaikai pradeda ieškoti
kitų sričių, kuriose vyresnėliai nėra savęs išreiškę arba yra pasiekę labai
nedaug. Kadangi šie vaikai itin ieško individualumo ir stengiasi išsiskirti, o
ypač būti nepanašūs į vyresniuosius savo brolius ar seseris, jie pasistengia
rasti visai priešinga nei vyresnėliu saviraiškos sritį, todėl dažniausiai
pasirenka ne mokslą, bet sportą ir ypatingai tas sporto šakas, kuriose
reikalingas komandinis darbas. Šį jų pasirinkimą įtakoja ir tai, kad vidurinieji
vaikai itin mėgsta varžytis, todėl labai daug pasiekia sporte.
Vidurinieji vaikai, pasižymintys puikiais derėjimosi ir
kompromisų sudarymo gabumais, daugiausiai tampa puikiais vadybininkais arba
vadovais.
Jauniausieji vaikai pernelyg nesirūpina
savo pasiekimais. Jų pasiekimai nepranoksta pirmagimių pasiekimų. Paprastai šie
vaikai pasižymi kur kas skurdesniu žodynu ir tai riboja jų mokslinius
pasiekimus. Be to, tėvai auklėdami jaunėlius jau nebereikalauja tiek daug kiek
iš vyresnių savo vaikų, nespaudžia jų, atlaidžiau žiūri į nesėkmes. Jų
pasiekimus gali įtakoti ir tai, kad tėvai bet kada ir bet kuriuo atveju jiems
atskuba į pagalbą, net gi jei tai reiškia padėjimą paruošti namų darbus ar
kažkokia užduotį. Tačiau nepaisant viso šito, jaunėliai turi nerealius užmojus
ir itin aukštas ambicijas, jie nori pasiekti aukštumas bet kokioje srityje,
kartais pervertindami savo galimybes. Jaunėliai renkasi tas profesijas, kurios
atitinka jų norą būti pastebėtam, ir visada būti dėmesio centre . Todėl jaunėlių
gausu tarp pramogų verslo atstovų. Pasižymintys puikiu sugebėjimu bendrauti,
būdami itin malonūs, jie tampa puikiais pardavėjais arba pardavimo atstovais.
Kadangi dėl savo unikalaus pasaulio suvokimo „šeimos mažyliai“ puikiai save
išreiškia per meną ar literatūrą, todėl neretai jie renkasi šias sritis
tolimesniam gyvenime. Tarp rašytojų, ypač autobiografų arba šeimos istorijų
pasakotojų, gausu šios gimimo eiliškumo pozicijos atstovų.
Vienturčiai vaikai panašūs į
pirmagimius. Jų motyvacija ne ką menkesnė už pastarųjų, kadangi šie taip pat
nori pateisinti tėvų viltis, pasirodyti kuo geriau. Tačiau neretai vienintelių
vaikų pasiekimai mokslinėje srityje yra menkesni nei pirmagimių. Vienturčiai
pasižymi aukštu intelektu, tačiau jis yra mažesnis nei pirmagimių.
Laima Tamavičienė, psichologė