Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mažylis > Bendravimasir auklėjimas > Kas geriau: pametinukai ar...
Dalintis

Koks amžiaus skirtumas tarp jūsų vaikų? Dveji metai?  Vadinasi, jie kur buvę kur nebuvę vis kimba vienas kitam į atlapus ir garbanėles. Penkeri? Irgi nieko gero, mažiukas verčia vyresnėlio žaislus ir stalčius, o šis neapsikentęs jį spiria kuo toliau nuo savęs…
O taip norėtųsi, kad tie du ,,mūsų kūnai ir kraujas” sudėtų kovų ginklus ir dažniau stipriai apsikabintų… Su psichologe Erika Beržiniene aptarkime, koks amžiaus skirtumas tarp vaikų yra idealus. Ir ko galima tikėtis auginant pametinukus ir vaikus, kuriuos skiria penkmetis? 
 
Kada susilaukti antrojo
Jau ne kartą rašėme, kaip paruošti pirmagimį antragimio gimimui, kaip vaikus supažindinti, kad jie gyventų taikiai, ką daryti su peštukais ir t.t. Spręsdami kasdienes bėdas, ieškodami vis geresnių auklėjimo būdų, kartu pagalvojame, kas būtų buvę, jei antragimis būtų gimęs vėliau?
O gal daug rūpesčių išvengtume, jei gandrai būtų atskridę anksčiau? Trumpiau tariant, susikuriame iliuziją, kad galima imtis Dievo vaidmens ir patogiai susiplanuoti vaikus. Gal nieko bloga čia ir nėra, juk po truputį vis atsakingiau žiūrime į šeimos planavimą.

Ir vis dėlto jei galėtume rinktis, koks amžiaus skirtumas tarp vaikų būtų geriausias, kad abu augtų laimingi? To klausiu psichologės, kuri neskuba išduoti auksinės formulės, nes pirmiau siūlo išsiaiškinti, nuo ko priklauso vaiko gera savijauta (laimė) šeimoje:

1. Savęs. Kiekvienas žmogutis ateina į šį pasaulį su genų ryšulėliu, kurį sudaro ne tik fiziniai panašumai (mamos akys ir tėčio nosis), bet ir charakterio bruožai, gabumai, polinkiai bei paties vaiko noras.

2. Namų aplinkos ir tėvų vertybių. Į kokią aplinką iš ligoninės parvežamas naujagimis? Idealu, jei tai tvarkingi ir kupini meilės namai, kuriuose niekas nesibara, nesimuša, nešūkauja. Na, nebent aktyvusis pirmagimis su močiute žaidžia indėnus…

3. Santykio su vaiku ir šio su kitais. Kaip su mažuoju bendraujama: ar jis jaučiasi mylimas, ar jo išklauso, gerbia nuomonę. Taip pat kaip jis elgiasi su kitais. Juk santykiai priklauso nuo abiejų pusių - vaikas irgi aktyviai dalyvauja juos kuriant (pvz., užlipęs kitam ant kojos atsiprašo, ar ne? Tuo tarpu ,,nuskriaustasis” arba jam nusišypso, arba kriukteli, t.y. parodo, kaip reaguoja į jį…) 

Kaip matyti, svarbiau ne tai, kada vaikas gimė ir ne kelerių metų jis turės brolį ar sesę. Psichologė pabrėžia, kad nėra tobulo amžiaus skirtumo tarp vaikų šeimoje. Taip pat negalima pasakyti ir to, ar geriau turėti daugiau, ar mažiau vaikų.
 
Vienturtis ar trys turteliai?

Paskaičius apie brolių ir seserų kovas, galima spėti, kad vienturtis yra pats laimingiausias. Vis dėlto dauguma mokslininkų yra įsitikinę, kad vienam vaikui šeimoje yra labai sunku. Nors jis gauna maksimaliai dėmesio ir meilės, jam skiriamos visos materialinės vertybės, ,,išstumiamas” į geriausias mokyklas bei užsienio stovyklas… Tai kurgi tas vargelis? Vienturtis neretai jaučiasi vienišas ir išgyvena baimę, susijusią su tėvų praradimu. Be to, ant jo vieno pečių krinta didžioji našta - atsakomybė už tėvus. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis neturi namie su kuo ,,pasipraktikuoti” socialinių santykių su  bendraamžiais. Todėl į visuomenę išeina ,,neužsigrūdinęs”.

Kokią šeimą planuoti, kad visi būtume kiek galima labiau laimingi? Atsakymo dažnai žvalgomės į pažįstamų šeimas ir tiriame: laimingi jie augindami šešis pametinukus ar ne? Kartu kiekvienas prisimename ir savo patirtį: jei augote trijų vaikų šeimoje, kurioje nebuvo daug meilės ar laiko skiriama jiems, manysite, kad didelė šeima - kančia vaikui.
Tačiau jei augote trijų vaikų šeimoje, kurioje vyravo šiluma ir meilė (linksmas tėtis, besišypsanti mama), manysite, kad didelė šeima - tikra palaima. ,,Jei tik leidžia gyvenimo sąlygos ir turite noro būti tėvais, patarčiau turėti daugiau vaikų, - pabrėžia psichologė. - Kodėl?
 
Todėl, kad didelės šeimos - geriausias pavyzdys vaikams. Jie išmoksta gerai jaustis tarp kitų žmonių, prie jų priderinti savą nepriklausomybės siekį ir išlikti konkurencinėje aplinkoje, nežeminant konkurento. Žinoma, vaikams reikės padėti atrasti šias tiesas, jos pačios ,,ant takelio nesimėto”. Tačiau kur kitur, jei ne savo šeimoje, gali bandyti, mokytis ir drąsiai klysti?

Dabar išsiaiškinkime, ko galime tikėtis auginant pametinukus, o ko vaikus, kuriuos skiria penkeri metai.
Pametinukai: ketverių Viktutė ir beveik trejų Matukas.
 

Privalumai:

1. Vaikų norai artimesni, tad jie lengviau randa bendrų pomėgių. (Jei Viktutė žaidžia smėlio dėžėje, šalia jos mielai pritūpia ir Matukas.)

2. Kai vaikai (kad ir kiek jų būtų) žaidžia, tėvai gali visai nemažai laiko skirti sau. (Viktutė su Matuku dėlioja kaladėles ar žiūri senąją gerąją animaciją - penkiolika auksinių minučių priklauso tik mamai ir tėčiui.) 

3. Kadangi vaikų amžius ir galimybės panašios, jie mažiau linkę žeminti vienas kitą ir labiau linkę ieškoti savo nišos - srities, kurioje jaustųsi stipriausi. (Kai žaidžia ,,parduotuvę”, Viktutė visada būna pardavėja, kai karą - ,,eilinė” arba Matuko pavaduotoja.)

4. Vaikai geriau supranta vienas kito poreikius ir emocines būsenas, tad gali vienas kitą atjausti. (Matukui nepatinka tetos atvežtas šokoladinis batonėlis. Vaikas sėdi ir rauda koridoriuje, suaugusieji ramina, įkalbinėja… Netrukus pasirodo Viktutė ir atkiša savąjį, nors ir prakąstą... Ašarų kaip nebūta.)

5. Vaikai turi daug bendrybių - gyvena kaip viena komanda, kuri kartais turi reikalų su kita (tėvų) komanda. (Sekmadienį abu negėrė pieno, kol tėtis pažadėjo vestis į pramogų parką.)

6. Mama išeina į ilgas, bet vienas motinystės atostogas. Paauginusi mažiausiąjį gali vėl ilgam įsitraukti į darbinę veiklą. (Ketverius metus augindama vaikus namuose, Joana ne tik pailsėjo, susitvarkė namus (kūrė interjerą, mezgė, siuvo…), bet ir baigė mokslus aukštojoje mokykloje. Ar gali būti geresnis laikas vėl grįžti į darbą? Tik dabar į aukštesnes pareigas).

7. Jaunesni vaikai daug ko išmoksta iš vyresniųjų, tad realiai tėvams vaikų lavinimui reikia skirti vis mažiau laiko. Lavinimas tokiose šeimose vyksta ,,aido” efektu: pamokomas vyriausias, tada iš jo pamažu patirtį perima kiti. (Matukas moka skaičiuoti iki šešių ir net pinti barbėms kasas.)

Trūkumai:
 

1. Kuo mažesnis amžiaus tarpas tarp vaikų, tuo jų konkurencija stipresnė. Visi jie beveik tiek pat pajėgūs tose pačiose srityse. Jei ne, tai jaunėliai grėsmingai vystosi vyresnėlių akyse.  O šie išgyvena, kad nebus patys pačiausi (Viktutė iš plastilino nulipdė šunį, Matukas - vilką. Mergaitė švariai nusiplovė rankas su muilu, o brolis dar švariau - su dantų pasta).

2. Jei jaunėlis vienoje ar kitoje srityje stipriai pralenks vyresnėlį, didelė rizika, kad vyresnysis nusivils savimi, tėvais, gyvenimu. Jis gali nustoti siekti rezultatų arba imsis keršto planų. (Viktutę darželyje vadina mušeika, nes vaikšto suspaudusi kumštukus ir dažnam siūlo į ,,snarglį”. Tuo tarpu auklėtoja vis giria Matuką, meiliai besišypsantį mergaičių kolektyvui).

3. Jei vyresnėliai nepasiduos ir iš paskutiniųjų laikys savo pozicijas, o jaunėliai nesuras savo nišos, gali būti, kad šis padarys išvadą: ,,Aš prastesnis” (Matukas vis dūsauja: ,,Viktė moka piešti rožę, o man net Sniego senis neišeina”).

4. Kadangi tarp vaikų stipresnė konkurencija, jie nuolat bando savo galimybes ir paprastai kelia gana daug triukšmo namie (reikia pasirūpinti ausų kamštukais).
 
Vaikus skiria 5-6 m.: aštuonerių Gytis ir dvejų Santa.
 

Privalumai:

1. Asmenybė formuojasi iki 5-6 m. Jei norite, kad kiekvienas vaikas jaustųsi vienturtis, tai tinkamiausias laikas. (Gytis jau jautėsi vyručiu ,,su stažu”, kai sulaukė sesers. Jam labiau rūpėjo kiemas, pradinės mokyklos draugai ir kompiuteriai).

2. Tėvai turėjo laiko pamiršti gimdymo ir kūdikio auginimo vargus. Jau atsigavę po bemiegių naktų, todėl su naujomis jėgomis ir džiaugsmu laukė naujagimio. Ir mielai nėrė į čiūčiavimų, mylavimų malonumus. (Net nemigo naktų nepriskyrė kankinimo būdui).

3. Vyresnis vaikas jau gana didelis, jis jau ne tik trukdys, bet ir padės auginti mažąjį, pamokydamas, pasirūpindamas juo (tik jokiu būdu ne prižiūrėdamas jį). (Jei reikia, Gytis nubėgs į vaistinę lašiukų nuo slogos ar kantriai mažajai rodys, kaip spustelėti televizoriaus pulto mygtuką).

4. Vyresnieji vaikai nebijo, kad mažiukas užims jų vietą šeimoje (per kvailas, kad galėtų rungtis). Tarp vaikų mažiau konkurencijos. (Sesė temoka tupinėti, tampyti katiną ir garsiai rėkti.)

5. Vyresni vaikai jau savarankiškesni, sutaupoma laiko (Gytis pats išsivalo dantis, užsiriša batus, telieka įmuturiuoti mažiukę ir visi pasiruošę).

6. Mažesnieji vaikai turi daug ,,globėjų” ir gana gerai jaučiasi su jais. (,,Kur mano močiutės ir seneliai? Metas į parką. Mama, nuleisk vandenį. Gyti, pagauk katę…”)

7. Vyresni vaikai jaučiasi pamaloninti, galėdami pabūti ,,mokytoju” ar ,,geruoju broliu ar seserimi” (Gytis, pastatęs mažąją prie veidrodžio, moko šokti: ,,Žiūrėk, rankas į priekį, kumščius žemyn, po du pirštus atlenki - ir krypt krypt  ,,repuoji”…)

Trūkumai:

1. Vyresnieji gali būti linkę dominuoti ir stengtis parodyti, kuris čia protingas ir didelis, o kuris - mažas, kvailas ir nieko vertas. Mažiukai gali jaustis nuvertinami ir pernelyg spaudžiami (,,Lauk iš kambario, dabar čia renkasi vyrai”, ,,Tau tik į ,,dundukų” akademiją” arba ,,Atnešk man kuprinę”).

2. Vaikų pomėgiai labai skiriasi ir yra kur kas mažiau žaidimų, kuriuos jie galėtų žaisti vienodai pasitenkindami (,,Man su ja nuobodu, ji nemoka net šautuvo tinkamai paimti”).

3. Mažesniems vaikams gali būti sudėtinga jaustis stipriems kurioje nors srityje, nes vyresnėlis visur jau ,,beveik tobulas”(paguoda mažiukui: jis gali kieme pasigirti: ,,Nelįsk, o tai mano brolis tau ausis nupeš”).
Amžiaus skirtumas - 2-4 m.

Jei amžiaus skirtumas 2-4 m., vaikai yra vis dar panašaus amžiaus, žaidžia panašius žaidimus, tačiau aiškiai supranta, kuris vyresnis, kuris jaunesnis. Todėl mažiau galimybių, kad jie ,,peršoks” vienas kitą ir kuris nors taps ypač nuskriaustas. Konkurencija vis dar stipri, tačiau ne tokia didelė kaip pametinukų. Jei norite turėti dar vieną atžalą ir patys kiek pailsėti tarp gimdymų ir bemiegių naktų, tai idealus laiko tarpas.
Amžiaus skirtumas daugiau nei 6 m.

Tai skirtumas, kai broliai ir seserys turi mažiausiai įtakos vienas kito asmenybei. Tokiose šeimose vaikai emociškai jaučiasi taip, tarytum augtų vis kitoje šeimoje: vyriausiajam tai  tėvai ir jis, o jaunesnis brolis ar sesuo - visai kitas pasaulis, su kuriuo gali sutarti arba ne. Jie jokie konkurentai. Mažiukui tokia šeima - tai trys didieji ir jis. Kartais jaunesnis vaikas jaučiasi taip, tarytum augtų tarp keleto tėvų. Tad pats gali pasirinkti, kurių vertybes perimti.


Jūratė Petraitienė
Fotografė Jūratė Čiakienė
Tel. 8 686 53636


Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą