Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mažylis > Bendravimasir auklėjimas > „Labas, aš tavo brolis”
Dalintis

Penkios taisyklės antragimio sulaukusiems tėvams
 
Sveikiname, jūsų šeimoje dar vienas narys! Naujas vaikelis - naujas džiaugsmelis: mamytė ir tėvelis šypsosi, močiutė ir senelis aikčioja. Tik pirmagimis stovi nosį nukabinęs. Kas atsitiko? Šio straipsnio tema - kaip vaikus supažindinti. Gali būti, kad „labas, čia Mildutė” arba „susipažink, tai tavo brolis” pakaks tik pirmai valandai. O kas toliau? Kad vaikučiai vienas kitą pamiltų ir gyventų draugiškai, teks tėveliams laikytis penkių taisyklių, kurias rekomenduoja psichologė Erika Beržinienė.
 
Pirmoji taisyklė: supraskite, pokyčiai šeimoje neišvengiami
Nuo šiol tikrai nebus „viskas kaip anksčiau”. E.Beržinienė sako, kad parsivežus naujagimį nereikia užsimerkti ir stengtis įsivaizduoti, kad šeimoje niekas nepasikeitė. Negalima nepastebėti ir to, kad kažkas ne taip vyresnėliui.
Kokie galimi pokyčiai? Pirmagimis gali tapti irzlesnis, jautresnis, dažniau skųstis, kad jam skauda koją, pilvą ir net nagus. Vaikas gali dažniau pravirkti ir vis stengtis makaluotis tėvams po kojomis. Jis nori būti pastebėtas. Nebūtinai daužant puodelius ar raunant nuo palangių kaktusus. Būti pastebėtam padeda ir geri darbeliai: siūlosi padainuoti dainelę, padeklamuoti eilėraštį, nupiešti mamytę… Be to, jis neriasi iš kailio ir tėvams matant pabrėžtinai švelnus būna kūdikiui: kutena jo paausį, niurko ir paslaugiai grūda čiulptuką. Dažnai padidėja ir fizinio kontakto poreikis: dažniau užsiropščia mamai ant kelių, glaustosi prie tėčio, mieliau žaidžia su seneliais ir kitais giminaičiais bei dar daug kitų mažyčių signalų, kurie mums rodo, kad pirmagimiui sunku.
 
Padėkite jam. Pirma, skirkite daugiau šilumos, nei jis gavo prieš tai (jis išgyvena traumą, o traumų metu visiems mums reikia šilumos). O antra, neignoruokite jo pykčio (jei toks atsirastų) naujam savo broliui ar sesei. Tai nereiškia, kad leisite jam mušti ar žnaibyti mažėlį. Tiesiog susilaikykite nuo pastabų, kaip: „reikia mylėti savo sesutę”, „pažiūrėk, koks jis mažytis, juk negali ant jo pykti”.
Supraskite, kad elgdamasis agresyviai vyresnysis keršija mažajam už tai, kad šis atėmė mamytės meilę (ar dėmesį). Todėl beviltiška ką nors aiškinti. Labiau padėsite abiem vaikams, jei priglausite vyresnėlį, pasakysite, kad jį karštai mylite, palaikysite savo glėbyje ar ant kelių. Tokia išeitis tik iš pradžių atrodo neturinti nieko bendra su vaikų pykčiu. Vyresnėlis, pašauktas prieiti, tikisi bausmės, kritikos ar bent jau moralo. Tuo tarpu mama jį priglaudžia ir prisipažįsta meilę. Dauguma vaikų susiklosčius tokiai padėčiai suglumsta ir beveik visada iš karto pamiršta, kad jie buvo nemylimi ar atstumti. Tad ir noras keršyti ar skriausti mažąjį dingsta lyg dūmas.
 
Antroji taisyklė - vyresnėlis nėra blogiukas
Ar matėte ramų dvimetį arba trimetį? Jo gyvenimo pažinimas pačiame įkarštyje. Jis keliolika kartų daugiau už mamytę ir tėvelį aplėks visus namus, apie dvidešimt kartų užšoks ir nušoks nuo lovos, tiek pat palįs po ja, lakstys imituodamas indėnus ir princesių vaduotojus, miauks kaip Rainys bei los kaip Reksas… Jūs trypsite kojomis ir tramdysite gyvąjį sidabrą, kad tik neprabustų parpiantis kūdikis.
Psichologė rekomenduoja susilaikyti nuo komentarų - tokių kaip: „nerėk taip garsiai, pabus sesutė”, „ramiau, pažadinsi broliuką“ ir pan. Kreipdamiesi tokiais žodžiais jūs tampate mažojo gynėju ir gelbėtoju nuo vyresnėlio. Negi pirmagimis toks pavojingas? Ko gero, nelabai norėtume, kad vyresnis vaikas save susietų su blogiuko vardu. Tad, kai norime ko nors paprašyti, prašykime dėl savęs (juk iš tikrųjų tik dėl to ir prašome). Geriau išvis neminėti kūdikio vardo, pavyzdžiui: „ar galėtum šiame kambaryje netriukšmauti, triukšmas mane labai vargina”, „prašau nešaukti taip garsiai, man labai nesmagu, kai taip šauki”. Jei neišeina kitaip, pasakykite: „prašau, netriukšmauk šalia šio kambario, jei pabus mažylis, aš negalėsiu pailsėti, turėsiu jį nešioti”.
 
Trečioji taisyklė - vyresnėlis nėra auklė, bet pagalbininkas
„Mano draugės tėvai liepdavo jai prižiūrėti savo mažąją sesutę, - prisimena Jolanta. - Ją abi tįsdavome ant puoduko, prausdavome, paskui privalėdavome su ja žaisti. Neištvėriau. Susiradau kitą draugę. Šiek tiek vėliau mano paliktoji prisipažino, kad ji nekenčia savo sesers. Kiek man žinoma, iki šiol seserys sugyvena, kaip šuo su kate.“
Psichologė primena, kad už vaikus atsako tėvai, jie ir turi mažaisiais pasirūpinti, o ne numesti vyresnėliams. Be abejonės, nereikia laikytis kraštutinumų. Vyresnėlis gali būti pagalbininkas. Kvieskite prisidėti prie ruošos darbų, tačiau nepersistenkite. Neįpareigokite jam atlikti nemalonių (keisti sauskelnes, valyti pridergtas grindis ir pan.) ar pernelyg sudėtingų darbų (pašildyti pieną, iškelti mažiuką iš lovytės). Kai abu su vyru sulenkę galvas maudote mažylį, nebūtina vyresnėlį vyti toliau nuo vonios kambario. Patikėkite jo amžiui tinkamą ir smagią užduotį, pavyzdžiui, su puodeliu pilti vandenį ant naujagimio kojyčių. Arba pervystant pudryte pabarstyti broliuko sėdmenis. Smagumėlis! Svarbu, kad užduotis ne vargintų, o teiktų malonumo.
 
Ketvirtoji taisyklė - nelyginkite ir negirkite tik vieno
Per Justo trejų metų sukaktį į namus sugūžėjo svečiai su to paties amžiaus atžalomis. Justo vienų metų brolis buvo pasodintas specialioje kėdutėje prie stalo. Maža to, kad jis sėdėjo garbingiausioje vietoje (kol Justas su kitais vaikais privalėjo žaisti ant kilimo), dar visi aikčiojo: „koks mielas mažylis”, „atrodo toks stiprus, o šypsena kaip tėvo”. Kaip manote, kuo baigėsi vakarėlis? Trimetis šeimininkas prilupo svečių vaikus ir už ausies buvo palydėtas į miegamąjį… Bėda ta, kad vaikus mėgsta lyginti ne tik svetimi, bet ir patys tėvai. Psichologė tėvams rekomenduoja vengti padėčių, kai vaikai lyginami tarpusavyje ar gali palyginti save. Lyginant vienos šeimos vaikus, mažieji visada galvoja tą patį: „ką iš tiesų tėvai myli labiau?” Taip pat nereikia suaugusiųjų klausimų: „ką tu myli labiau - tėvelį ar mamytę, močiutę ar senelį?” Jei jums svarbu vaiko savijauta, tokių klausimų  niekada neužduokite. Nebrukite vaikui minties, kad reikia mylėti ne po lygiai. Kai matote, kad vyresnėlis pavydi jūsų mažajam, priglauskite jį prie savęs.
 
Penktoji taisyklė - mylėkite vaikus taip, kad jaustųsi vienodai mylimi
Kuo daugiau mylimi jausis abu vaikai, tuo geresni bus jų santykiai. Vaikų santykiai priklauso tik nuo tėvų sugebėjimo padėti abiem jaustis vienodai vertinamiems ir mylimiems. Atkreipkite dėmesį, kad ne „vienodai mylėti abu vaikus”, o padėti jaustis vienodai mylimiems. Tai skirtingi dalykai.
Nepamirškite, kad abiejų vaikų poreikiai skirtingi. Tad jei abu mylėsite vienodai, pralošite, nes vaikai jausis gavę meilės vienas daugiau, o kitas mažiau. Jei pastebėjote, kad abu dėl ko nors vis nesutaria, greičiausiai vienas jų jaučiasi atstumtas arba mylimas mažiau. Kuris? Tai atpažinti nesunku. Jis bus irzlesnis, dažniau priekabiaus prie brolio, jūsų neklausys ir pan. Nieko nelaukite, iš karto pradėkite „gydyti”. Skirkite šiam vaikui daugiau dėmesio ir švelnumo.
 
Pasak E.Beržinienės, geriausiai vaikai jaučiasi tokioje šeimoje, kurioje abu elgiasi ir gerai, ir blogai. Kad visi šeimos vaikai elgtųsi tik gerai, niekada nenusižengtų taisyklėms, taip beveik nebūna. Todėl nieko gero, jei vienas itin gerutis, o kitas - užkietėjęs blogiukas. Blogiukas jaučiasi prastai ir elgiasi prastai, nes taip apie save mano. Gerutis iš pradžių jaučiasi gerai, tačiau kol jo gerumas „pastatytas ant blogojo blogumo”. Vos tik blogiukas ims „taisytis”, geručio idealumas praras dalį blizgesio. Tad psichologė pabrėžia, kad tokiu atveju abu vaikai save vertina  prastai, o šeimos santykiai įtemti. Štai dėl to geriau tėvams turėti vaikus, kurie abu nėra idealūs. Tai geriau ir patiems vaikams. Juk klysti žmogiška ir mažajam.
 
Vilma Meškauskienė

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą