Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mažylis > Bendravimasir auklėjimas > Optimistas
Dalintis

Nusišypsokite, nors iš pradžių ir pro sukąstus dantis. Medikai tvirtina, kad tokia šypsena sveikatai nekenkia. Priešingai, po jos seka natūrali. Juk įsitempia šypsenos raumenys, o juose esančios nervų galūnėlės smegenims perduoda informaciją, kad viskas jų šeimininkui yra gerai. Ir iš tikrųjų tampa gerai. Štai todėl amerikiečiai nuolat kartoja ,,sūris” (,,shees”) - ir ne tik fotografuodamiesi.

O jogos gerbėjai taiko specialų liūdesį išvaikantį pratimą. Atsistoja priešais veidrodį ir priverčia save nusišypsoti… Savybė paslėpti niūrią nuotaiką buvo vertinama visais laikais. Tačiau šiandien tapo tikra vertybe. Vargu ar ramia širdimi paliksite vaiką darželyje, jei ryte rasite piktą it žiežula auklėtoją.
 
Kaip ir darbe. Ar gerbsite šefą, jei pravėrus įstaigos duris jį kasdien matote niūrų it naktis? Ir dar. Mokslininkai ištyrė, kad dažnai besišypsantieji rečiau serga ir ilgiau gyvena. Jie jaučiasi saugesni, labiau savimi pasitikintys, kūrybingesni… Pakaks įrodinėti, juk ir taip aišku, kad gyvenime laimi optimistai. Norėtumėt, kad jūsų vaikutis taptų nugalėtoju? Apie tai kalbamės su psichologe Diana Komantiene. Svarbiausia taisyklė - jis turi augti optimistiškai nusiteikusioje šeimoje.
 
Nėra to blogo…

Lauke lyja? Domukas prispaudęs nosytę prie stiklo lauks, kada nušvis saulutė, tuo tarpu Tadukas vers namus ieškodamas botų. Pats smagumėlis - kieme balų rojus! Pro langą švystelės saulutė, Domukas prisimerks ir puls ieškoti akinių nuo saulės, o Tadas - veidrodėlio. Jo mintyse kirba naujos pramogos - saulės zuikučiai. Kodėl abu berniukai tokie skirtingi? Be abejonės, kiekvieno vaiko yra kitoks charakteris ir temperamentas. ,,Tačiau ir kitoks tėvų požiūris į gyvenimą, - įsitikinusi psichologė. - Juk mažieji įpratę mėgdžioti mamą ir tėtį. Tik nuo suaugusiųjų priklauso, ar gyvenime vaikas mokės džiaugtis smulkmenomis, ar visur matys tik neįveikiamus sunkumus. Žvilgtelėkime atidžiau ir susipažinkime.
 
Tado tėvai visada pastebi besiskleidžiančius medžių pumpurus, šypsodamiesi pasisveikina su kiekvienu kiemo vaiku, net džiaugsmingai vyksta pas senelius į varginančius bulviakasius. O vesdami sūnų pas stomatologą kantriai laukia, kol vaikas paglostys sutiktą draugo šunytį. Tuo tarpu Domo mama susirūpinusi tempia savo atžalą į polikliniką. Jei pakelėj sutinka draugę, tai kaipmat ima guostis: gyvenimas - tikra kančia: vaikui skauda dantį, darbe šefas krauna popierių šūsnis vos ne ant galvos, namie vyras lėkštes - į kriauklę, o kojines - po lova. Štai dėl to ji suirzusi ir nelaiminga… Ar verta stebėtis, kodėl Domukas dažniau liūdi nei džiaugiasi?
 
Du tėčiai - optimistas ir pesimistas

Jei norite, kad jūsų atžala nepildytų mažųjų surūgėlių armijos, teks pasistengti. Pirmoji ir svarbiausia taisyklė sako, kad būti optimistu vaikas išmoksta šeimoje. Testas tėvams. Sąžiningai atsakykite į šį klausimą: ,,Kaip pasielgtumėte, jei jūsų pirmokėlis iš mokyklos parsineštų pastabą, nes prastai atliko namų darbus?”
 
O dabar palyginkite save su dviejų tėčių reakcijomis. Tėtis pesimistas puls grasinti diržu ir namus pavers pasaulinės katastrofos zona: ,,Draudžiu visą mėnesį žiūrėti televizorių, savaitę eiti į lauką, tris savaites plausi indus ir t.t.” Tuo tarpu optimistas savo vaiką paguos: ,,Nieko baisaus, kitą kartą pasistengsi, ir tau pasiseks”.
 
Nesiseka? Nenuleisk rankų
Ar jūsų vaikutis sugeba pats susidoroti su užduotimis? Ką daryti, jei trimetis nesurenka dėlionės iš šešių plokštelių ir verkdamas bėga pas mamą? Neverskite vaiko prakaituoti ir juo labiau nedėliokite už jį. Duokite lengvesnį žaidimą - iš trijų detalių. Pasitikėjimo savo jėgomis suteiks tik jo paties pasiektas rezultatas, nors ir lengvesnis.
O ką daryti su keturmečiu Domuku, kuris keldamasis nuo žemės braukia ašarą: ,,Gana, daugiau nenoriu dviračio, man jis nepatinka”. Nors prieš savaitę spindėjo lyg pinigas, gavęs pirmąją susisiekimo priemonę, kurią padovanojo seneliai. Vaikas atremia dviratį į sieną ir pėdina namų link. Tėvai skėsčioja rankomis…
 
Tuo tarpu kieme su dviračiu pasirodo Tadas. Šis vaikas į rankovę nusišluosto nosį ir ima draugą guosti. Tado ne tik keliai, bet ir smakras nubalnotas. Tačiau jis nė neketina trauktis. Atkakliai mina pedalus, svyruoja į šonus, dribteli, vėl pradeda nuo pradžių. Dauguma tėvų greičiausiai pasielgtų kaip Domuko: ,,Nesiseka? Vadinasi, jis dar per mažas, jam tai neįkandama. O prievartos taikyti vaikui negalima”. Ir numoja ranka.
 
Psichologė pabrėžia, kad tėvai teisūs tik iš dalies - dėl prievartos. Jos taikyti nereikėtų, tačiau yra būdų, kaip galima vaiką paskatinti. Pirmiausia nuraminkite ,,dviratininką” ir papasakokite istoriją apie save. Pavyzdžiui, kai būdami jo amžiaus mokėtės važinėtis dviračiu ir įkritote į dilgėles ar skausmingai tėškėtės į asfaltą, ar susidūrėte su kitomis kliūtimis… Tačiau kai išmokote važiuoti, supratote, kaip smagu lėkti su vėjeliu. Pabrėžkite, kad tik drąsūs ir savimi pasitikintys žmonės bando dar kartą ir pasiekia tikslą.

Kuo rečiau žodelis ,,ne”

Be abejonės, mums norisi atžalėlei padėti, kartu apsaugoti nuo mėlynių ir gumbų. Taigi ir saugokite tik nuo jų. O pažinimo džiaugsmas teliks pačiam vaikui. Kiekvieną kartą prieš puldami pagelbėti stabtelėkite. Gal vaikas susitvarkys pats? Net mažiausi laimėjimai vaikučius įkvepia didesniems darbams. Paskatinkite būti aktyvius.
 
Tik jei matote, kad atžalėlė tuoj nusisuks sprandą, be abejonės, sulaikykite. Tačiau tėvų žodžiai turėtų būti nepikti ar grasinantys, o geranoriški. Stenkitės kuo rečiau naudoti žodelį ,,ne”. Pavyzdžiui, frazę - ,,Tik nenukrisk” verčiau pakeiskite: ,,Kaip aukštai įlipai į medį. Dabar jau galėtum leistis žemyn”. Šią mažasis supras: ,,Šaunu, mama mane įvertino. Be to, ji neabejoja mano jėgomis”.
 
Neklysta tik tie, kurie nedirba

Nebijokite, jei vaikas suklys. Leiskite jam tai patirti. Juk neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. Nė vienas vaikas neužaugo neišpylęs ant grindų vandens, kaip ir neapsiavęs priešingų batukų… Pirmosios nesėkmės - dar ne priežastis susiraukti. Nusišypsokite. Juk optimistai greičiau susidoroja su kliūtimis. O pakliuvę į keblią padėtį neieško tik savo elgesio priežasčių ir  nesikremta. Optimistai supranta, kad gyvenimas - ne žibuoklėmis klotas kelias.
 
Visi patiria nesėkmių. Jos neišvengiamos, nors kartais būna ir iš piršto laužtos. ,,Jei atžalėlė verkšlens, kad auklėtoja jį nekaltai apkaltino (ne jis, o Linas pripylė vandens Justinai į batus), paaiškinkite, kad gyvenime taip nutinka. Ir, žinoma, patarkite, kaip elgtis toliau, - sako psichologė. - Pasiūlykite atvirai pasikalbėti su auklėtoja (juk klysta visi). Svarbu, kad tėvai nepultų  vaiko slėpti tarsi po skėčiu ir padėtį ,,taisyti” su auklėtoja prie keturių akių. Nuo mažų dienų įpratęs turėti užtarėjus, vaikas susidūręs su pirma kliūtimi pasijus palaužtas.
 
Nepamirškite šypsenos

Ir pabaiga. ,,Prieš išleisdami į kiemą, darželį ar mokyklą, nuolat priminkite vaikui, kad nepamirštų nusišypsoti, -  pataria Diana Komantienė. - Juk kiekvienas turime dėl ko pasidžiaugti, net atsitikus nemaloniems dalykams. Tegu šis pavyzdys jums nuolat primins, kaip derėtų pasielgti.
Jei gatvėje nukristų plyta ir prispaustų koją, tai pesimistas susikrimstų: ,,Kaip visada, man nesiseka”. Tuo tarpu optimistas pasidžiaugtų: ,,Kaip gerai, kad nukrito ne ant galvos”.
 
Optimistų atmintinė

*Nesėkmių gyvenime patiriame kiekvienas. Jos neišvengiamos, tad ir krimstis dėl jų nereikia.

*Padėkite vaikui suprasti, kad jis yra vertingas, šaunus, savarankiškas ir tėvai juo pasitiki.

*Nenuleiskite rankų. Jei labai nori, galima pasiekti net mėnulį. Tikrosios svajonės išsipildo.

*Nepraleiskite progos pasidžiaugti savo ir vaiko laimėjimais.

*Prieš išeidami iš namų nepamirškite šypsenos.


Jūratė Petraitienė


Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą