Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mokinukas > Vaikas ir aplinka
Dalintis

Patarimai, kaip vaikui adaptuotis naujoje aplinkoje, kaip susidoroti su iškylančiais sunkumais.



Emocinė ir fizinė sveikata: kas labiausiai nualina mūsų vaikus?

 

   

Kasmet įsibėgėjus mokslo metams poliklinikose padaugėja pacientų paauglių, besiskundžiančių nuovargiu, jėgų trūkumu ar miego sutrikimais. Ir gydytojai, ir pedagogai sutaria – dėl moksleivių pervargimo kaltas ne tik mokymosi krūvis ar būrelių gausa. Intensyvioje dienotvarkėje itin svarbus režimas Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Karolina Mačiūnienė mini ne vieną paauglių sveikatos būklei svarbų faktorių – didelis mokymosi krūvis, intensyvus tempas tarp mokyklos, būrelių, namų darbų gali nualinti, o ilgalaikėje perspektyvoje ir sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. „Pagrindinė pervargimo priežastis yra dienos, valgymo ir mieg ...





Kodėl verta rinktis vaikų kambario baldų komplektus?

 

   

Nesvarbu, ar pirmą kartą įrenginėjate vaiko kambarį ar remontuojate jau esamą, apsvarstyti tikrai yra ką. Teks pasirinkti ne tik spalvų paletę, bet ir baldus ir jų priedus, kad vaiko kambarys atrodytų ne tik stilingai, bet ir būtų praktiškas, funkcionalus. Daugeliui tėvų tai tampa didžiule problema: kaip rasti tinkamus baldus, juos suderinti tarpusavyje, paversti erdvę jaukia ir patogia? Tokiu atveju, itin gelbsti vaikų kambario baldų komplektai. Tai suderinti, saugiam ir patogiam naudojimui pritaikyti baldų komplektai, kurie puikiai papildys vaiko kambarį, suteiks jam norimą atmosferą. Naudinga žinoti, kad šie baldų komplektai pasižymi tam tikrais pri ...





Dietologė dr. Edita Gavelienė apie mokinių pusryčius

 

   

Artėjant mokslo metams, daugybė tėvų vėl susidurs su problema: vaikas nenori valgyti pusryčių. Tik atsibudus, deja, nevilioja nei pusryčių košė, nei kiaušinienė, o pusdienis mokykloje neretai praslenka suvalgius vos vieną bandelę. Prekybos tinklo „Rimi" sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad išeitis visada yra – tereikia suruošti vaikui pusryčių dėžutę, kurią jis atsidarytų per ilgąją pertrauką. Pasak „Rimi" kategorijos vadovės Marianos Markevičienės, prekybos tinklas siūlo gausybę vaikams tinkančių ir puikiai priešpiečius ar pavakarius papilda ...





Kaip su vaikais aptarinėti finansus: netinkami būdai gali sutraumuoti

 

   

Ne paslaptis, kad mokslo metai tėveliams ir jų atžaloms siejasi ne tik su laukimu, džiaugsmu, bet ir išlaidų gausa. Deja, ne visi tėvai turi pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų nupirkti savo vaikui madingą kuprinę, sportinę aprangą ar kitus naujus mokslo metų atributus. Psichologė sako, jog visiškai natūralu, kad mažieji nori naujų pirkinių ir to slopinti nereikia bei pataria, kaip paaiškinti vaikams, jog ne visi jų norai gali būti įgyvendinti „čia ir dabar".  Nebijokite kalbėti Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė bei „Anima psichologija" centro įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšn ...





Pedagogė pataria, kada ir kaip mokyti vaiką skaityti

 

   

,,Dažnai tėveliai manęs klausia - kada reiktų pradėti mokyti vaiką skaityti, kaip vaiką sudominti knygomis, kai aplink tiek daug žaislų ir technologijų? Penkerių metų darbo su vaikais praktika rodo, kad kiekvienas vaikas mokosi savo tempu. Jeigu vaikui šis procesas teiks džiaugsmą ir bus malonus, pavyzdžiui, jei leisime vaikui pačiam išsirinkti mylimą knygelę, gali būti, kad tai vaikui bus didžiausia motyvacija anksti pradėti skaityti“, - mintimis dalijasi Vilniuje ir Kaune veikiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Justė Petkuvienė ir pateikia savo bei mokslininkų įžvalgas kada, kaip ir kodėl vaikus reikia mokyti skai ...





Psichologė paaiškino, kaip patys sau trukdome susikaupti ir kodėl neveikia „multitaskingas"

 

   

Dažnam ilgesnis, nepertraukiamas dėmesio sutelkimas tampa tikru iššūkiu. Vyrauja įsitikinimas, kad su televizijos ir ypač su išmaniųjų telefonų atsiradimu žmonių dėmesingumas smarkiai suprastėjo. Tačiau „Erudito" licėjaus psichologė Rūta Žiaunienė sako, kad tai tik mitas. „Negalime teigti, kad mūsų protas, pažintinės funkcijos nusilpo dėl televizijos ar išmaniųjų telefonų. Taip, jie blaško dėmesį, bet tai nėra didžiausi dirgikliai. Didžiausias trukdis – tai mūsų pačių protas. Net jei aplink vyrauja kurtinanti tyla, didžiąją laiko dalį mes patys save blaškome", – teigia ji. Už n ...





Ikimokyklinukui sunkiai sekasi susikaupti?

 

   

Ikimokyklinukui sunkiai sekasi susikaupti? Geriausias būdas ugdyti dėmesio koncentraciją - žaidimas Šiuolaikiniame pasaulyje mus supa gausybė technologijų, gyvenimo tempas darosi vis greitesnis. Po truputį įprantame gyventi darydami ir gaudami viską greičiau ir greičiau. Nebemokame mėgautis knyga, veikiau renkamės filmą, stalo žaidimus pakeičia greitai blykčiojantis ekranas. „Su kiekviena vaikų grupės kaita pastebiu, kad vaikams dėmesį sukoncentruoti tampa vis sunkiau ir tai darosi ne pavienių vaikų, o daugelio problema. Dėmesio koncentracijos pratimus taikome praktiškai mokykloje, tačiau juos taikyti vien mokykloje neužtenka, susitelkimo metodik ...





Mokytojos pasakė, ką svarbiau už skaitymą ir rašymą reikia mokėti ruošiantis į pirmą klasę

 

   

Pasiruošimas pirmai klasei – iššūkis ne tik vaikams, bet ir tėvams. Pirmiesiems kyla klausimų apie naują jų gyvenimo etapą, o antriesiems – kaip vaikus jam tinkamai paruošti. Ar būsimas pirmokas turi mokėti rašyti ir skaityti? Kaip nuteikti vaiką, kad nauja pradžia jam keltų kuo mažiau streso? Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą? Ką svarbu žinoti tėvams? – tik keli pagrindiniai klausimai, kurių sulaukia pradinių klasių mokytojos. „Mes, mokytojai, dažnai sakome taip – kiek tėvai investuos laiko ir dėmesio vaikams pirmaisiais metais, tiek jie laisviau galės atsikvėpti vėlesnėse klasėse“, &ndas ...





Higiena – vaiko rūpestis?

 

   

Patarimai mokyklinuko mamai Žarnyno infekcijomis dažniausiai serga maži vaikai. Augant vaikui stiprėja imunitetas ir mažylis tampa atsparesnis. Tačiau pirmųjų klasių mokiniams šios ligos vis dar pasitaiko gana dažnai. Ypač, kai vaikas išleidžiamas į mokyklą – juk tada pasikeičia ne tik jo socialinė aplinka, bet ir mitybos įpročiai. Jei mažylis lankė darželį, tai ten buvo sekamas kiekvienas jo žingsnis, rūpinamasi jo higiena ir kruopščiai prižiūrima mityba. Tuo tarpu pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas ne visada bus akylai stebimas. Mokytojas ne visada sužiūrės, (ir neturi tokių įgaliojimų) ar jis plauna rankas prieš valgį ir ...





Mokyklinuko pietų dėžutė: Vaidos Kurpienės patarimai ir receptas

 

   

Mokyklinuko pietų dėžutė: Vaidos Kurpienės patarimai ir receptas   Prasidėjus mokslo metams vienas iš rūpesčių, užgulančių tėvų pečius – kaip pasirūpinti tinkama vaikų mityba didžiąją dienos dalį jiems praleidžiant mokykloje. Sveikos mitybos specialistė, dietistė Vaida Kurpienė pataria tėvams taupyti laiką ir nors kartais ruošti tai, kas tinka ir vakarienei, ir įdėti vaikui į mokyklą ar pasiimti kartu su savimi į darbą pietums. „Sudėti pietų dėžutę mokyklinukui dažnai tampa nemenku iššūkiu. Tėvams tenka sukti galvą, ką įdėti į pietų dėžutę, kas būtų ne tik sveika, bet ir skanu. Juk vaikai – ...





Klaidos, kurių nereikėtų daryti ruošiantis mokyklai

 

   

Klaidos, kurių nereikėtų daryti ruošiantis mokyklai Artėjant rugsėjo 1-ąjai, vienas iš didžiųjų tėvelių rūpesčių –  suruošti viską, ko atžaloms reikės mokykloje. Tam ne visada užtenka tik sąsiuvinių, pratybų ar naujų drabužių. Neretai tenka dar ir iš naujo įvertinti vaikų kambarį – stalą, kėdę, be to dažnam jau ir išaugtą kuprinę reikia pakeisti nauja. Sveikatos specialistai primena nepamiršti įsivertinti, ar vaikui paruošta aplinka padės jo kasdienei savijautai ir sveikatai. Nes net paprasčiausios klaidos gali grėsti rimtais augančio organizmo sveikatos sutrikimais. Ergoterapeutė, doc. d ...





Ir namuose vaikai gali puikiai vasaroti

 

   

Psichologė Aušra Kurienė: „Ir namuose vaikai gali puikiai vasaroti“ Nemažai tėvų stengiasi vaikų atostogas sustyguoti taip, kad atžala nei valandėlės nenuobodžiautų, o dalį vasaros dar būtinai skirtų mokymosi spragų „užkamšymui“. Ar geroms vaikų vasaros atostogoms būtinos kelios stovyklos ir nuo ryto iki vakaro suplanuota veikla namuose? Leiskime vaikams patiems sugalvoti, ką veikti Paramos vaikams centro direktorė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė pastebi, kad tėvai stengdamiesi dėl turiningos ir, jų akimis, tobulos vasaros, neretai apsigauna: „Kai mokyklinukui nuolat prigalvojama veiklų, atimama iš ...





Skaitau šuniui

 

   

Auksaspalvis retriveris Gongas – vienas iš nedaugelio šunų, kuriam vaikai skaito knygas.  Kartais jis įdėmiai klauso, kartais snūduriuoja, kartais net užknarkia. ,,Nieko tokio“, - sako, vaikai, juk ir jiems mamos pasakas skaito prieš miegą. ČIA NIEKAS VAIKŲ NEKRITIKUOJA Programa ,,Skaitymas su šunimi“ Lietuvoje startavo prieš dvejus metus, užsiėmimai vyksta keliose Lietuvos bibliotekose ir norinčiųjų yra daugiau, nei galimybių. Dažniausiai skaityti ateina pirmokai, kuriems mokykloje sunkiau ,,sugaudyti“ raideles. Bibliotekoje jie išsirenka knygą. Pagal šią programą rekomenduojamos knygos apie gyv ...





Ne per vieną dieną tėvai buvo išstumti...

 

   

Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas – viena iš priemonių siekiant, kad mūsų vaikai mokykloje jaustųsi saugūs ir visą energiją nukreiptų mokslams ir savęs pažinimui. Tačiau kodėl bendruomenės kūrimas kartais tampa nepasiekiamu tikslu. Dėl kokių priežasčių dvi suaugusiųjų pusės, siekiančios to paties kilnaus tikslo, nesugeba suvienyti jėgų. Visai neseniai mūsų ES projekto ,,T klasė“ mokytojų iš visos Lietuvos apklausoje, buvo įrašytas klausimas: ,,kam patikėtumėte mokyklos raktus“. Atsakymai nustebino: net 71 proc. atsakė, kad tik mokyklos personalui, ir tik 6 proc. patikėtų raktus tėvams, 23 proc. – vaikams. Apie mokytojų ir tėvų santykius, b ...





Pirmoko kraitelis

 

   

Rekomenduojama pirmoko kraitelį pradėti ruošti dar vasarą. Kuo anksčiau – tuo geriau, nes vasaros pabaigoje prekybos centrų mokyklinėse mugėse bei prekyvietėse nėra kur apsisukti! Sąsiuviniai, vadovėliai, aplankalai, rašikliai, pieštukai – tai tik dalis mokinuko kraitelio. Prieš pirkdami mokyklinius reikmenis, išsiaiškinkite, kokie reikalavimai keliami mokykloje, į kurią eis vaikas. Dėkojame Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojai Reginai Petkevičienei, kuri padėjo mums sudaryti būsimajam pirmokėliui reikalingų pirkinių sąrašą. Dar vienas patarimas - susiruošę į parduotuvę, nepamirškite pasiimti ir vaiko. Tegu jis pats pasirenka ...





Abiturientų ir jų tėvų rūpesčiai

 

   

Minutę sustokite ir pagalvokite.Кaip jūs jautėtės paskutinėje klasėje? Kokią įsivaizdavote ateitį? Kaip vertinote save? Kaip jautėtės per egzaminus? Kaip jautėtės rinkdamasis profesiją? Kokios suaugusių pagalbos reikėjo ir nereikėjo?   Gyvenau provincijos mieste. Paskutinėje klasėje man jau labai kvepėjo laisve ir naujo gyvenimo galimybe. Gal dėl to atsipalaidavau bendraudama su žmonėmis ir pradėjau sau daug daugiau leisti – žinojau, kad vis vien manęs greitai čia nebus. Kur mokytis, man buvo gana neaišku, tiesą sakant, net nelabai žinojau, kokių specialybių būna, ir kažkodėl net nesinorėjo apie tai galvoti. Iš pradžių egzaminų bijojau nesmarki ...





Kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus?

 

   

Kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus?

Kaip kalbėti apie narkotikus su vaiku gana sudėtinga, tačiau tai yra būtina. Narkotikų kontrolės deprtamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristato kelis dalykus, kuriuos tiesiog privalote pasakyti savo vaikui, jei kalbate apie narkotikus.

Venkite klausimo „kodėl?” 





Kaip mokytis nepavargstant?

 

   

Studentai puikiai žino, kad artėjanti vasara yra ne tik poilsio prie ežerų ir iškylų gamtoje su draugais organizavimas. Birželis – tai tas metas, kai per visus mokslo metus įgytas žinias teks pademonstruoti egzaminų sesijos metu. O dar ramybės neduodantys kursinių ar bakalaurinių darbų atsiskaitymai...   Siekiant lengviau įveikti artėjantį intensyvų periodą, privalu tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Svarbu ne tik derinti mitybos racioną, laiku eiti miegoti, bet ir tinkamai paruošti organizmą intensyviam protiniam darbui. Vertingais patarimais, ką daryti, kad bemiegės naktys, praleistos prie knygų, nenualintų organizmo pasidalino vaistininkė Dalia Prosevičienė.   -Ką daryti, kad intensyviai mokantis nekristų darbo kokybė?   -Svarbiaus ...





Kuo norėčiau būti?

 

   

Kuo norėčiau būti? Kaip teisingai pasirinkti profesiją? Klausimas vertas milijono. Jis neramina tiek mūsų vaikus, tiek mus pačius, ypač pavasarėjant, kai egzaminai ant nosies... Jei Jūsų namuose yra paauglys - šis straipsnis kaip tik jums ir jam.   Kaip vaikui padėti apsispręsti, ką jis norėsis veikti po kelerių metų? Juk yra pasakyta, jei darbas sutampa su hobiu (arba tiesiog patinka), vadinasi, gyvenimas pasisekė. Apie tai, kas gali padėti, kalbamės su Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų (RMTKR) Karjeros planavimo centro vedėja Aldona Mačiūniene ir RMTKR Karjeros planavimo centro metodininke Gėliūne Adomaityte.   Jau daug metų dirbate su vyresniųjų klasių mokiniais, ar jaučiate, kad Jūsų darbas yra prasmingas? & ...





Salotos lapelis traškučių naikintojui

 

   

Galima parašyti daugybę straipsnių apie taisyklingą mitybą, rekomenduoti daugybę sveikų produktų, išvardyti ar net nupiešti sveikos mitybos piramidę, bet kol patys suaugusieji, sėdėdami priešais televizorių, triauškins traškučius ar spragintus kukurūzus, užsigerdami „koka kola“, „spraitu“ ir kitais troškulį malšinančiais gėrimais, nė vieno penktoko nepavyks įtikinti, kad salotos lapelis yra vertingesnis už lėkštę skrudintų bulvyčių. Vaikai – tėvų įpročių veidrodis, tad norėdami užauginti juos sveikus ir patys suaugusieji turi keisti savo požiūrį į mitybą.   Dietologė Daina Kaftanikienė tikina, jog penktokui būtina sočiai papusryčiauti. Reikia iš anksto ugdyti taisyklingos mitybos įpročius ir gaminti tai, kas vaikui skanu. ...





Virė virė košę, o vaikai… nevalgo

 

   

Daug judančiam ir sparčiai augančiam pradinukui specialistai per dieną rekomenduoja su maistu gauti apie 2400 kcal. Tėveliams ramu, kol vaikas lanko darželį, jį prižiūri auklė ar močiutė – alkanas neliks. Močiutė ir pasaką paseks, ir dainelę padainuos, kad tik mažasis išsižiotų… Būsimojo pirmoko tėveliai puikiai suvokia, kad mokykloje viso to nebus. Tačiau laiku ir tinkamai maitintis būtina. Juk nuo to priklauso ir sveikata, ir vystymasis, ir net pasiekimai mokykloje... Apie pirmoko mitybą kalbamės su „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Giedre Drumžlyte.   Kodėl pirmokui būtini sotūs pusryčiai? Ką daryti, jei vaikas anksti ryte nenori valgyti? Tinkama mityba – tai sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai ...





Internetas – mūsų draugas

 

   

Informacinių technologijų pamoka Šiandieniniai tėvai juokauja, kad jų atžalos gimė mokėdamos dirbti kompiuteriu. Kai šitaip sparčiai vystosi technika, viskas aplinkui kompiuterizuojama, neišvengiamai ir mokiniai anksčiau supažindinami su informacinėmis technologijomis mokyklose. Nuo 2005–2006 mokslo metų V klasėje įvestas informacinių technologijų dalykas.   „Jo paskirtis – parengti moksleivį gyventi informacinėje visuomenėje, ugdyti jo informacinę kultūrą ir išprusimą,“ - sako mūsų pašnekovė Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Stričkienė. Tačiau tai nereiškia, kad nuo šiol ir Jūsų namuose privalo būti kompiuteris. Valdyti kompiuterines sistemas vaikai mokomi ir išmo ...





Elektroninis dienynas: kaip vaikui sekasi mokykloje?

 

   

Kiekvienas tėvelis prisimena, kiek rūpesčių ir komiškų situacijų kildavo, kai tekdavo parodyti pažymių knygelę... Dažniausiai jas būdavo „surinkę“ mokytojai, rečiau netyčia į kuprinę įsidėdavo draugas arba ji kažkur dingdavo... Pasitaikydavo ir tokių gudročių, kurie turėdavo dvi – vieną tėvams, o kitą mokytojams.   Kaip sužinoti, ar vaikas paruošė visus namų darbus? Jeigu jo klausiate, jis paprastai atsako, kad nieko neužduota. Bet tikriausiai pati opiausia tiek mokytojų, tiek tėvų problema – pamokų lankomumas. Juk po pusmečio pamačius, kad vaikas praleido daugiau nei 50 pamokų, ko gero, jau per vėlu kamantinėti, ką jis tuo metu veikė. Natūralu, kad po tiek laiko ir jis pats nelabai ką atsimins. Vargu ar kuris nors tėvelis išdrį ...





Vienas namuose

 

   

Specialistai neabejoja, kad kiekvienam vaikui mokykla tampa dideliu socialiniu ir emociniu išbandymu. Būtent šiuo laikotarpiu prasideda vadinamasis mąstymo periodas. Vaikas pradeda suvokti savo padėtį bei vaidmenį šeimoje ar klasėje, vertinti save kaip gerą ar blogą mokinį. Pirmoji klasė tampa ir tikru savarankiškumo iššūkiu. Kaip vaiką tam parengti?   Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro psichologė Eglė Grakauskaitė-Kodikienė sako, kad 6–7 metų vaikai jokiu būdu negali būti palikti be priežiūros ar pagalbos. Ji atkreipia dėmesį, kad daugelyje pasaulio šalių už paliktus vienus tokio amžiaus vaikus yra baudžiama. Specialistų įsitikinimu, pradėjęs lankyti mokyklą vaikas bent kurį laiką turėtų jausti šalia sav� ...





Lėlytės ar knygelės?

 

   

Kai iškrenta pirmieji dantukai, kai nusibosta miegoti pietų miego ir eiti į darželį, metas į mokyklą. Apie būsimo pirmokėlio brandą ir pasiruošimą mokyklai kalbamės su Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos mokytoja Stase Žabiene. Ar vaikas jau pasiruošęs mokyklai?     Kokių pirmokėlių mokytojai laukia rugsėjį? Pirmiausia vaikas turėtų būti socialiai pasiruošęs, mokėti užsirišti batukus, užsisegti sagas, persirengti, apsivilkti sportinę aprangą (visi higienos įgūdžiai) ir pan. Mažylis turėtų mokėti pasisveikinti, atsisveikinti. Svarbiausia – vaiko noras eiti į mokyklą, o viso kito išmokstama.   Ką rekomenduotumėte tėveliams, kurių septynmečiai dar mieliau sūpuotų lėlytes? Pasitaiko, kad kai kurie vaikai įsivaizduoja, jog ...





Etika ar tikyba?

 

   

Dorinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra viena iš esminių sričių. Jos tikslas – ugdyti moraliai mąstančią ir veikiančią asmenybę. Jau pirmosiomis rugsėjo dienomis tėvams teks pasirinkti, ko mokysis jų vaikas: etikos ar tikybos. Tai laisvai pasirenkamos disciplinos.   Neretai tėveliai klysta manydami, kad tik tikintiesiems verta rinktis tikybą. Abi disciplinos yra pažintinės. Šių dalykų pamokas sieja bendrosios žmogaus vertybės, jos padeda ugdyti elgesio, įpročių, įgūdžių, emocinių išgyvenimų dermę.   Skiriasi šios disciplinos tuo, kad etikos pamokos yra nekonfesinės. Jos grindžiamos humanistine žmogaus ir gyvenimo samprata. Etikos pamokose moksleivių dorinė sąmonė brandinama remiantis tradicinėmis krašto ir bendrosiomis žmogaus ...





Pirmojo kolektyvo „debesų prevencija“

 

   

Jūsiškis nelankė darželio, o nuo rugsėjo jam teks keliauti mokyklon? Kas bus, kai pakliuvus tarp dvidešimties vienmečių iškils konfliktų? Kaip jį išmokyti bendrauti ir sutarti su kolektyvu? Apie tai pasakoja psichologė Edita Tamulevičienė.    Konfliktą turi spręsti pats Psichologė sako, kad labai svarbu vaiką tinkamai nuteikti. Juk dar taip neseniai jo pasaulėlis saugiai sukosi tarp namų, smėlio dėžės ir parduotuvės. Dabar gyvenimas pašėlusiai risis tarp svetimųjų – dvidešimties bendraminčių ir mokytojų. Teks prisitaikyti ne tik prie šių žmonių, bet ir prie režimo. Juk nenusnūsi vidury pamokos ir riestainio nesugrauši, kai reikia rašyti pirmąsias raides...   Nauja aplinka vaikui gali sukelti stresą. Ypač jei kiti mokinukai nepri ...





„ Nenoriu į mokyklą”...

 

   

Kodėl iš pradžių taip entuziastingai troškęs eiti į mokyklą, staiga pirmokėlis atšąla (pakeičia savo nuomonę) ir dar verkšlena: „Nenoriu į mokyklą”... Apie tai kalbamės su Kauno miesto Saugaus vaiko centro psichologe Jūrate Daškevičiene.   Darželinukams lengviau Pasiruošimas mokyklai labai priklauso ir nuo to, ar vaikas eina į darželį, ar auga namie prižiūrimas močiutės arba mamos. Jeigu vaikas lankė darželį ar kokią parengiamąją mokyklai grupę, tai jam bus lengviau pradėti mokytis.   „Toks vaikas jau turės bendravimo patirties, bus pripratęs prie disciplinos, žinos, kad pamoka turi pradžią ir pabaigą, kad negalima kada nori atsikelti ir vaikščioti, - pasakoja psichologė. - Nelankiusiam darželio pirmosios savaitės mokykloje g ...





Bendraklasiai: pirmasis kolektyvas

 

   

Jūsiškis nelankė darželio? O jei rugsėjis ant nosies... Kas bus, kai paklius tarp dvidešimties vienmečių? Kaip jį išmokyti bendrauti ir sutarti su kolektyvu? Apie tai pasakoja psichologė Edita Tamulevičienė.   Kolektyvo taisyklės „Ką daryti, kad vaikas mokykloje tarp bendraklasių jaustųsi gerai, būtų šių mylimas ir laikomas savu?“ – klausiu psichologės. „Neverta tikėtis, kad iš namų atėjęs vienturtėlis bus iš karto pripažintas kolektyvo. Bendravimas – tai menas, kurio reikia išmokti. Geriausia, jei pirmieji šios srities mokytojai bus mama ir tėtis.“   Iš pradžių išsiaiškinkime, kokios taisyklės vyrauja vaikų kolektyvuose. Pasirodo, jos tokios pačios, kaip ir suaugusiųjų. Skiriasi tik tuo, kad vaikai nemoka slėpti savo emoci ...





Ką privalo žinoti tėvai apie... namų darbus

 

   

Pirmoje klasėje ir antros klasės pirmąjį pusmetį namų darbai visai neužduodami. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai yra parengti taip, kad vaikas užsibrėžtą tikslą pasiektų palengva per dvejus metus. Taip yra dėl to, kad tokio amžiaus vaikas negali dirbti pernelyg daug, minėta higienos norma yra pagrįsta vaiko fizine, psichine raida. Antros klasės antrajame pusmetyje vaikams gali būti skirti namų darbai maždaug dešimčiai minučių per dieną.   Mokytojo reikalavimas pasirašyti sutikimą, suteikiantį jam teisę užduoti namų darbus mokiniams pirmoje-antroje klasėje, yra neteisėtas. Pasirašydami tokį raštą tėvai sutinka, kad jų vaiko atžvilgiu būtų pažeisti teisės akto – higienos normos – reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti j ...





Mes – KITOKIE!

 

   

Sutikit, mielieji moksleivių tėveliai, kad ir labai rūpėtų vaiko mokslai, kartais tėvų susirinkime jaučiatės kaip praleidę ne vieną svarbią pamoką – pedagogų beriami terminai, kurie iš esmės susiję su brangiausios atžalėlės mokykliniais reikalais, skamba kaip iš kitos, tolimos, kalbos.    Ugdymo planai, modeliai-moduliai, individualizavimai-diferencijavimai, lygiai, kursai, mobiliosios grupės... ir visa tai apie mano vaiką?   Taip, brangieji, mokykla ir ten vykstantys procesai (o, varge, anksčiau, rodos, vykdavo tik pamokos!) gerokai pakito nuo tų laikų, kai patys stumdėtės mokyklos koridoriuose, slėpdavote pažymių knygeles ir bėgdavote iš pamokų. Nors pastarieji dalykai, kaip sykis, yra išlikę...   Dabar gi mokykla su jai kryptį ...





Pirmokėlio dienos režimas

 

   

Darželį lankantys vaikučiai paprastai yra įpratę prie gana tikslaus dienos režimo. Jeigu jūsų atžalėlę prižiūrėjo auklė ar močiutė, ji taip pat gyveno pagal nustatytą tvarką. Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas daugelį dalykų turės išmokti atlikti pats, neraginamas rūpestingų auklėtojų ar močiučių. Mokinukui bus daug lengviau, jeigu jis įpras gyventi pagal dienos režimą.   Kodėl reikalingas dienos režimas? Kai vaikui yra aišku, ką ir kada reikia daryti, jis jaučiasi daug saugesnis. Šis jausmas pirmokui yra labai svarbus. Juk jį dabar užgriuvo tiek daug rūpesčių. Kaip viską suspėti, kada rasti laiko malonumams (žaidimams), o kada pareigai (paskaityti knygutę)? Tai padės padaryti dienotvarkė. Dėkojame „Northway“ medicinos centro š ...





Į mokyklą šešerių ar septynerių metų?

 

   

Visais laikais, net ir tada, kai mokyklos lankymas buvo privalomas nuo septynerių metų, į pirmą klasę ateidavo šešiamečių. Tėvai sakydavo, kad jų vaikas jau moka skaityti, skaičiuoti, kad mažylis pats labai nori eiti į mokyklą. Būdavo tėvų, kurie ryždavosi anksčiau leisti dukrą ar sūnų į pirmą klasę, nes šie iš kitų bendraamžių išsiskyrė ūgiu, fizine branda. Tačiau vienas kitas vaikas į pirmą klasę ateidavo ir vyresnis – 8 metų, nes tėvai nerimaudavo dėl vaiko sveikatos, sakydavo, kad jis dar labai nesavarankiškas, arba patys norėdavo atitolinti pirmoko tėvų rūpesčius. Juk naujas vaiko statusas (jis tampa mokiniu) pareikalauja iš tėvų didelės atsakomybės.   Mokyklos lankymas nuo šešerių metų tapo kone visuotiniu reiškiniu sov ...





Ką veiksime po pamokų?

 

   

Pirmokams pamokos baigiasi apie 11.30 val. Taigi po pamokų mažieji mokinukai turi nemažai laisvo laiko. Tėvams, ypač dirbantiems, rūpi, ką jų atžala veiks po pamokų: ar saugiai grįš namo, ar papietaus, ar paruoš pamokas, ar nesėdės visą popietę prie televizoriaus arba kompiuterio. Reikėtų apgalvoti iš anksto, kuo vaikas po pamokų galėtų užsiimti. Pirmiausia vertėtų pasidomėti, kokia popamokinė veikla organizuojama mokykloje.   Pailgintos dienos grupė Kai kuriose mokymo įstaigose veikia pailgintos dienos grupės pradinukams, jose tėvų pageidavimu vaikus prižiūri ir užima mokytoja. Tai ypač patogu tiems tėvams, kurių vaikais negali pasirūpinti auklė, vyresni broliai, seserys ar seneliai. Tėvams ramu, nes mokykloje vaikai turi su kuo pabendrauti, ...





Vertinimas pradinėje mokykloje

 

   

Jūsų vaikas pradeda lankyti mokyklą. Žinoma, jums ne vis tiek, kaip jam sekasi, kuriose srityse jis yra stiprus, o kuriems dalykams galbūt trūksta gabumų, valios ar tiesiog pastangų. Atsakymus į visus šiuos klausimus jūs tikitės gauti iš jūsų vaiko mokymosi pasiekimų įvertinimo. Tradiciškai buvome įpratę apie pasiekimus sužinoti iš gaunamų pažymių. Tačiau jau kuris laikas pradinukų mokymosi pasiekimai pažymiais nevertinami. Kaip vaikui sekasi mokykloje, jis pats ir jo tėvai sužino iš mokytojo žodžiu išsakytų pastabų, įrašų sąsiuviniuose ar „Pasiekimų knygelėse“, iš komentarų po atliktu darbu ar kontroliniu testu.   Kodėl nerašomi pažymiai? Pažymių (ar jų pakaitalų – raidžių, ženklų, simbolių) atsisakoma dėl kelių prieža ...





Labas, mano mokykla!

 

   

Kai mūsų vaikas baigia ketvirtą klasę, lengviau atsipučiame: „Pirmas laiptelis nugalėtas“. Pailsėję vasarą rudeniop susirūpinkime, kaip įveiksime antrąjį, nes penkta klasė, švietimo specialistų nuomone, yra nemaža problema. Penktoko laukia nemažai naujovių. Gal dėl to kartais pasitaiko, kad V–VI klasėse pažangusis pradinukas nustoja mokytis, o jas baigęs tampa nevaldomu septintoku. Kodėl penkta klasė tokia lemtinga?   Daugybė nežinomųjų Vaikas, pradėjęs mokytis penktoje klasėje, susiduria su daugybe nežinomų dalykų. Visų pirma vietoje mylimos mokytojos, kuri puikiai pažinojo vaiką, dabar yra nauja auklėtoja. Ji moko tik vieno dalyko – kartais tokio, kuris būna 1–2 kartus per savaitę. Taigi auklėtoja būna su vaiku žymiai mažiau. N ...





Tėvai skundžiasi, kad krypsta pirmokėlių stuburas – kas turi būti vaiko kuprinėje?

 

   

Kai pamatau 6–8 metų vaikus su didžiulėmis kuprinėmis ant nugaros, norisi prieiti ir paklausti, iš kurios jie mokyklos.   Mokytojas žino, kad Bendruosiuose ugdymo planuose nurodyta: „Pirmaisiais ir antraisiais mokymosi pagal pradinio ugdymo programą metais mokiniams vadovėlių į namus nešiotis nereikia“ (40.4). Jau ne kartą televizijos laidose buvo sveriami pirmokų vadovėliai, priekaištaujama dėl jų dydžio, svorio. Bet juk tas vadovėlis skirtas dirbti tik klasėje.   Teko būti ne vienoje knygų mugėje užsienyje. Visi jaunesniajam mokykliniam amžiui skirti vadovėliai yra didelio formato, spalvingi, kokybiško popieriaus.   Tėvai dažnai sako: „Ką daryti, mano vaikas labai nori nešioti kuprinę?“ Tai nupirkime mažutę, kad tilptų spalvoti ...





Mados pagal penktoką: paaugliškų problemų pradžia

 

   

Tikriausiai iš savojo mokinuko jau teko girdėti, kad visi jo klasės draugai turi spalvotus, fotografuojančius ir filmuojančius telefonus, moderniausius ausinukus, dėvi tik „Nike“ firmos sportinius batelius, o šie džinsai, kuriuos jūs nupirkote per išpardavimą, jau seniai nebemadingi... Žinoma, gudresnis vaikas, įvaldęs manipuliavimo meną, gali dar ir verkšlenančiu balsu pridurti: „Tuoj su tokiu „lūzeriu“ kaip aš niekas nebendraus“.   Esu tikra, padarytumėte viską – netgi dalį savo atlyginimo išleistumėte moderniam vaiko telefonui, kad tik jis nesijaustų atstumtas. Ar leisti penktoje klasėje būti madingam? Ar tenkinti visas penktoko užgaidas ir norus, o gal juos sutramdyti? Apie tai kalbamės su klinikos „Šeimos namai“ psichiatre Goda Ba� ...





Profesinis mokymas. Ar žinote kad...

 

   

Lietuvoje veikia 80 profesinių mokyklų, dvi iš jų – ne valstybinės. Visose profesinėse mokyklose mokosi daugiau nei 45 tūkstančiai mokinių.  Kasmet į profesines mokyklas priimama apie 20 tūkstančių mokinių. Vaikinų profesinėse mokyklose yra beveik du kartus daugiau nei merginų. Pradėti mokymąsi profesinėje mokykloje galima baigus 8 klases. Didžiausias srautas jaunimo į profesines mokyklas ateina baigę 10 klasių: maždaug 25 iš 100 įgijusių pagrindinį išsilavinimą. Po dvylikos klasių profesines mokyklas renkasi maždaug 9 % abiturientų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2007 m. spalio mėnesį apie 60 proc. laisvų darbo vietų buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams. Kvalifikuoti darbininkai gali rinktis vieną iš kelių ar net ke ...





Keičiame mokyklą

 

   

Kiekvienais metais Lietuvoje vis daugiau žmonių ryžtasi laimės ieškoti svetur. Dalis jų iškeliauja būdami visai jauni, nesukūrę čia nei savo šeimų,  nei asmeninės gerovės pamatų, dažnas dar ir studijuoti nebaigęs. Kiti išvyksta palikdami čia savo antrąsias puses, vaikus, pradėtus kurti namus. Treti ryžtasi išvažiuoti visa šeima, neatsižadėję nė keturkojo augintinio. Pastariesiems tenka spręsti kone daugiausia buitinių rūpesčių, susijusių su kiekvieno šeimos nario persikėlimu į kitą valstybę. Ir jei šeimoje yra mokyklinio amžiaus vaikų, vienas iš svarbiausių klausimų ir net prioritetų tampa jų mokymasis naujoje mokykloje.     Mokyklos keitimas vaikui visuomet yra stresas, teigia psichologai, o jei pridėsime staiga pasikeitusi ...





Mokinio uniforma

 

   

Kai kurių mokyklų moksleiviai dėvi uniformas, kai kurių – ne. Pasak LR švietimo ir mokslo ministerijos specialistų, uniformos nėra privalomos. Mokiniai gali jas dėvėti, jei taip nusprendžia mokyklos taryba. Priminsime, kad šiam valdymo organui priklauso ir mokinių tėveliai (turi sprendžiamąjį balsą). Tad pasvarstykime, kaip geriau aprengti mūsų penktoką.   Jei uniforma neprivaloma Jeigu jūsų vaiko mokykloje mokiniai vilki uniformomis, mokyklinės aprangos klausimas sprendžiamas kur kas paprasčiau. Teks nupirkti (užsakyti pasiūti) uniformą. Tiesa, patartina du komplektus – bus galima keisti, kai reikės išskalbti ar išvalyti. Jeigu mokykloje uniforma nėra privaloma, reikėtų vaikams nupirkti patogių, iš natūralių audinių pasiūtų drabužių. Įp ...





Pagrindinė ar vidurinė... Dilema – kurią pasirinkti?

 

   

Dabartinių mokinukų seneliams gyventi buvo šiek kiek paprasčiau. Bent jau nereikėjo sukti galvos, į kokią mokyklą leisti pradinius mokslus baigusį vaiką. Visiems buvo aišku kaip du kart du – pradinės mokyklos „abiturientas“ toliau mokslo keliu žengia vidurinėje.   Tačiau šiais laikais švietimo sistema kiek kitokia, tad būsimų penktokų tėveliams tenka nelengva užduotis. Reikia apsispręsti, kokią gi mokyklą – pagrindinę, vidurinę ar gimnaziją – naujais mokslo metais lankys jų vaikas. Tiesa, mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse tai padaryti nėra sudėtinga, nes pasirinkimo galimybės gana ribotos. Tačiau miestuose bendrojo lavinimo mokyklų pasiūla didesnė. Tad ne viena mama ar tėtis apie būsimą penktokėlio mokyklą pradeda mąstyti ...





Penktoko mokslai - 27 pamokos per savaitę

 

   

Rengiant bendruosius ugdymo planus reikia laikytis higienos normos, kuri yra patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos. „Švietimo ir mokslo ministerija nustato, kiek pamokų gali turėti kiekvienos klasės mokinys. Nors pavyzdžiui, kitose Europos šalyse penktokai gali turėti daugiau pamokų. Pas mus penktoje klasėje gali būti mažiausiai 26 pamokos per savaitę ir daugiausia 27“, - sakė LR švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė doc. dr. Leokadija Kasperavičienė.   Bendrieji ugdymo planai nurodo, kad penktoje klasėje mokomasi šių dalykų: dorinio ugdymo, gimtosios, pirmosios užsienio kalbų, matematikos, gamtos ir žmogaus (integruoti gamtos mokslai), informacinių technologijų, istorijos, geografijos, dailės, m ...





Mokymosi krūvis

 

   

Mokytojai nori, kad mokiniai gautų kuo daugiau žinių, tėvai - kad vaikai sėkmingai mokytųsi ir vėliau galėtų pasirinkti prestižinę specialybę. Šie lūkesčiai „atsiremia” į mokymosi krūvį. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Audronės Šuminienės, tyrimais nustatyta, kad mokymosi krūvis auga dėl kelių priežasčių:   ●  Ugdymo proceso organizavimo mokyklose (pamokų, kontrolinių darbų tvarkaraščių sudarymas ir kt.). ●  Ugdymo procesą reglamentuojančių dokumentų – Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų – per didelės apimties (ne visur tiksliai apibrėžti mokymosi rezultatai). Ne visi vadovėliai parengti pagal šiuos dokumentus, kartais mokymo priemonių tu ...





Mokinio tėvų teisės ir pareigos

 

   

Anksčiau visa atsakomybė už išsilavinimą, tobulėjimą ir auklėjimą buvo permesta ant mokyklos pečių. Šiandien ši atsakomybė dalijama po lygiai – mokymo įstaigai ir tėvams. Tačiau vis dar pasitaiko, kad šios dvi vaiko gyvenime svarbiausios „institucijos“ nesusikalba. Tad ko šiandien vieni iš kitų tikisi tėvai ir mokykla? Ar pakanka tėvams tik lankytis klasės susirinkimuose? Kokios yra tėvų ir mokytojų teises bei pareigos? Visa tai pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas yra numatyta kiekvienos mokyklos nuostatuose.   Auklėtojas – pirmasis pagalbininkas Ar penktokas lengvai adaptuosis mokykloje, priklauso nuo jo klasės auklėtojo. Tai yra tas žmogus, kuris lydės vaiką ilgą, o gal net ir visą – aštuonerių metų – mokymosi l ...





Mokykla + tėvai = šauni komanda

 

   

Ar mokinys lengvai adaptuosis mokykloje, priklauso ne tik nuo jo klasės auklėtojo, bet ir nuo vaiko tėvų. Nepakanka tėvams tik lankytis klasės susirinkimuose. Jie turėtų bendradarbiauti su mokykla: užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, bendrauti su mokyklos specialistais, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir kt. (žr. str. „Mokinio tėvų teisės ir pareigos“)   Mokyklos savivaldos organizacijos Kiekviena mokykla turi parengusi mokyklos nuostatus, kuriuose apibrėžiamos tiek pedagogų, tiek mokinių ir tėvų teisės bei pareigos. Rekomenduojame su jais susipažinti. Tiesa, svarbu paminėti, kad tėvai gali rimtai prisidėti prie ugdymo įstaigos valdymo. „Mokykloje gali veikti mokyklos savivaldos ir kitos institucijos � ...





Kai virtuali realybė tampa realia...

 

   

Sparčiai besiplėtojanti Lietuvos informacinė visuomenės sulaukė rimto iššūkio. Kompiuteriniuose žaidimuose pateikiami klaidingi, iliuziniai, žiaurumus propaguojantys realaus pasaulio vaizdiniai bei internete iš esmės laisvai prieinamas pornografinis, pedofilinis, rasinę ar tautinę nesantaiką ir smurtą kurstantis turinys. Visa tai neigiamai veikia socialinę ir psichologinę nepilnamečių informacinių technologijų vartotojų brandą, iškreipia jų pasaulėjautą, bręstančių asmenybių sąmonėje įtvirtina negatyvius, smurtinius socialinės koegzistencijos modelius, ydingai įtakoja jų socializacijos procesą.   Gebėjimas rasti tinkamą ir savalaikį atsaką šiam iššūkiui taps rimtu šios visuomenės psichologinio brandumo išbandymu. Lietuvos psichologai, ...





Kaip vertinama, ko išmoko penktokai

 

   

Didieji pasikeitimai Pradinėje mokykloje apie savo vaiko mokymąsi sužinodavome iš trumpesnių ar ilgesnių  mokytojos įrašų pasiekimų knygelėje, įvairių ženklų sąsiuviniuose, lakoniško PP („padaryta pažanga“) kas ketvirtį. O penktoje klasėje pasiekimų knygelėje pasirodo pirmieji pažymiai. Vertinimo klausimais maloniai sutikusi konsultuoti Švietimo plėtotės centro direktoriaus pavaduotoja bei dviejų buvusių moksleivių mama dr. Elena Motiejūnienė sako, kad kiekvienoje mokykloje penktokams skiriamas taip vadinamas adaptacinis laikotarpis, kurio metu rekomenduojama pažymių nerašyti.   Šis laikotarpis mokyklos nuožiūra gali trukti nuo vieno trimestro iki vienerių mokslo metų. Adaptacinio laikotarpio metu mokytojai stengiasi pažinti kiekvieną ...





Socialinis pedagogas – vaiko advokatas

 

   

Vis dažniau tėvai įsitraukia į darbus, o jų atžalos maklinėja gatvėse. Tada ir prasideda rūpesčiai – vienas ima nesimokyti, kitas iš vis nelanko pamokų, trečias... Galime tik įsivaizduoti, kaip šiems vaikams reikia pagalbos ir rankos, į kurią galėtų drąsiai įsikibti. Šiuo tikslu kiekvienoje švietimo įstaigoje dirba socialinis pedagogas. Plačiau apie jo pareigas ir galimą pagalbą net ir mums, tėveliams, kalbamės su Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros vedėja doc. Valdone Indrašiene.   Kas yra socialinis pedagogas? Socialinis pedagogas – specialistas, tiesiogiai ar netiesiogiai organizuojantis vaikų ugdymą laisvu nuo jų mokymosi laiku. Jis turi ne tik pedagoginį, bet ir socialinio da ...





Ką būtina žinoti vienuoliktoko tėvams?

 

   

Jei Jūsų sūnus ar dukra jau parnešė pažymių knygelę su įrašu ,,keliamas(-ma) į .... klasę“, tai dar nereiškia, kad iki kitos rugsėjo pirmosios mokyklą galima visai pamiršti. Ypač jei brangi atžala jau taikosi įšokti į vienuoliktą ar trečią gimnazijos klasę, mat būtent šios grupės mokinių laukia pakankamai dideli pasikeitimai. Mes siūlome trumpai drūtai informaciją apie svarbiausius dalykus, kuriuos būtinai turi žinoti mokinių tėvai.   Taigi ar žinote kad...   ...nuo šių metų rugsėjo pirmosios būsimieji vienuoliktokai ir trečios klasės gimnazistai mokysis pagal vadinamąjį ,,Vidurinio ugdymo programos aprašą“, o ne pagal profilius, kaip anksčiau. Būsimieji dvyliktokai tęs mokslus pagal profilinį mokymą ir užbaigs septyneriu ...





Jei jūsų paauglys ieško darbo...

 

   

Vasara jau įpusėja, vieni jau atostogavome, kiti dar tik ruošiamės. Pats metas pagalvoti, ar mes patenkinti savo vaikų atostogomis. Daugelis mūsų jau nebeturime gerųjų močiučių kaime, kurios visą vasarą ganytų mūsų mažuosius. Vyresni vaikai nosį riečia ir nenori niekur keliauti iš miesto, nes kaime ar sodyboje juk nėra kompiuterio, o jeigu nėra ir televizoriaus, tai ir visai nebus ką veikti. Tad visai nenuostabu, kad vaikų atostogos tėvams virsta tikru galvos skausmu. Dirbantys tėvai daugių daugiausiai gali kartu  atostogauti keturias savaites, o ir vaikų stovyklos taip pat trunka tik 10 dienų. Tad išėję į darbą tikrai nerimaujame, ką kiauras dienas veikia mūsų vaikai, o ypač paaugliai.   “Mūsų mieste vaikų atostogos tikrai yra problem ...





Kai gimtoji kalba - ne lietuvių...

 

   

Tėveliams, kurie su savo vaikais kalba ne lietuvių arba ne tik lietuvių kalba, renkantis būsimam pirmokėliui mokyklą reikia išspręsti vieną kiek specifinę problemą: kokia kalba turi mokytis jų atžalėlė.   Pasirinkimo privalumai ir trūkumai   Iš vienos pusės, gyvendami Lietuvoje, vis daugiau tėvų supranta, kad pasirinkdami mokymą su valstybine lietuvių kalba tarsi ir suteikia daugiau perspektyvų vaikui. Geriau žinos kalbą, tradicijas, kultūrą, lengviau išlaikys lietuvių kalbos egzaminą, įstos, studijuos, įsidarbins, pritaps visuomenėje ir t.t. Iš kitos – brangindami savo kilmę jie nuogąstauja, kad vaikas pernelyg ,,sulietuvės“, neišmoks deramai gimtosios kalbos, neperims tėvų ir senelių tradicijų, papročių.    Rinkdamiesi ...





Namų darbai neužduodami

 

   

Vis dar sklando mitas, kad be namų darbų vaikas nieko neišmoks. Iki šiol kai kurie mokytojai įrodinėja, kad namų darbai yra būtini, neva šitaip įsisavinama pamoka. Tačiau neretai vaiko mokymas šitaip užkraunamas tėvams. Juk namuose vaikas, kaip ir suaugęs po darbų, turetų pailsėti. Todėl Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai teigia, kad pirmųjų klasių mokiniams namų darbai neužduodami. O vyresniųjų klasių mokiniams namų darbai neužduodami prieš savaitgalį ir atostogas.  Ne paslaptis, kad kai kuriose mokyklose pirmųjų klasių mokytojos tėvų paprašo, kad šie parašytų prašymus, jog pageidauja vaikams namų darbų. Šitaip mokytojai piktnaudžiauja ir savo darbą užkrauna ant tėvų pečių. Tad tėveliams rekomend ...





Mokinio darbingumo kreivė M raidės

 

   

Mūsų vaikai mokykloje praleidžia 7- 8 valandas per dieną, grįžę iš mokyklos dar parsineša namų darbų. Mokymasis – pagrindinė jų veikla. Tačiau paskutinių metų tyrimų duomenimis, vaikų sveikatos būklė nuolat blogėja. Netinkamos mokymosi sąlygos bei dienos režimas labai stipriai veikia mokinio sveikatą. Kokio tai mąsto problema iliustruoja Amerikos pavyzdys. 2000 metais mokinių pervargimo padariniai šalies sveikatos sistemai kainavo 75 bilijonus dolerių.   Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, jog ,,Vaikai negali įtakoti juos supančios aplinkos ir tik nuo suaugusiųjų priklauso kokioje aplinkoje jie gyvena, žaidžia, mokosi ir kartais dirba. Tad aptarkime tai, ką pedagogai turi žinoti apie mokymosi proceso organizavimą ugdant ne tik protingą be ...





Pusryčiai - į ką turime atkreipti dėmesį prasidedant mokslo metams

 

   

Pavargę nuo kasdieninio, beveik iki ašarų nusibodusio gyvenimo ritmo, per atostogas sąmoningai leidžiame sau paišdykauti – miegame iki pietų, kepsnius valgome po žvaigždėtu dangumi, iki paryčių skaitome romanus. Gal išvarginę organizmą kitokiais kraštutinumais, lengviau sugrįžti iš atostogų į įprastą kasdienybės ritmą?   Suaugusiems atostogų nukrypimai trunka ne ilgiau nei trisdešimt dienų. Kitaip yra su vaikais. Jie asimetriniu dienos režimu gyvena tris mėnesius - tai pakankamai laiko neigiamam įpročiui atsirasti. Atsisakyti saldaus rytmečio miego vaikams sunku net įsibėgėjus mokslo metams. Jei, 2007 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 16 proc. kaimo ir 18 proc. miesto vaikų  į mokyklą ateina nevalgę pusryčių ir iki 11-12 vala ...





Mokykloje – tik sveiki produktai ir gėrimai

 

   

PSO teigimu, pagrindinis visuomenės sveikatos tikslas Europos regione – mažinti vaikų nutukimą (2006 m. duomenimis, apie 30 proc. vaikų yra nutukę). Taip siekiama jaunąją kartą apsaugoti nuo su netinkama mityba susijusių lėtinių ligų – širdies kraujagyslių, antrojo tipo diabeto, onkologinių, skeleto-raumenų sistemos susirgimų ir net įvairių psichikos sveikatos sutrikimų.   Siekdamas bendrojo lavinimo mokyklose užtikrinti mokinių sveikatos saugą, sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas pakeitė nuo 2005 m. galiojusią Lietuvos higienos normą „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Patobulinti maitinimo organizavimo šalies mokyklose reikalavimai. Numatyta atsakomybė už nepalankių sveikatai produktų – bulvi� ...





Neatidėkite vaikų sveikatos tikrinimo paskutinei dienai

 

   

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokiniai turi mokyklai pateikti informaciją apie profilaktinio savo sveikatos patikrinimo rezultatus. Kviečiame tėvelius pasirūpinti vaikų sveikatos profilaktika dabar, o ne rudenį, kai mokyklos administracija paprašys pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą ir pas gydytojus susidarys laukiančių tėvelių bei vaikų eilės.   „Vaikų sveikata rūpintis ir ją profilaktiškai tikrinti reikia nuolat, o ne dėl sveikatos pažymėjimų, – pabrėžia Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas – Profilaktiniai tikrinimai ne tik padės laiku nustatyti ir išgydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet suteiks puikią galimybę aptarti su savo šeimos gydytoju pagrindiniu ...





Visi vaikai iki septynerių metų turi teisę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, o sulaukę septynerių pradeda eiti į I klasę

 

   

Būsimųjų pirmokų tėvai šiuo metu rūpinasi, į kokias mokyklas rugsėjį keliaus jų vaikai. Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad visi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais (t.y. 2009 metų sausio-gruodžio mėn.) sukanka septyneri, pradeda lankyti I klasę. Taip nustato Švietimo įstatymas.   Jei tėvai pageidauja, į I klasę gali būti priimami ir 6 metų vaikai. Tačiau tokiais atvejais pedagoginės psichologinės tarnybos turi įvertinti jų brandumą mokyklai. Ypatingais atvejais septynmečiai metus dar gali būti ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jiems pritaikytą ugdymo programą. Švietimo įstatymas tokią išimtį numato tik tokiam vaikui, kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis die ...





Būreliai: kuo daugiau, tuo geriau?

 

   

Kažkada vaikystė buvo tolygu žaidimas kieme. Šiandien kieman vaikai leidžiami ne taip noriai – jų ten tyko tikri ir įsivaizduojami pavojai, o kartais dėl šiuolaikinės architektūros įmantrybių kiemo, kokiame žaidėme mes, tiesiog nėra... Todėl vedame savo atžalas į įvairiausius būrelius ir mokyklėles, tikėdami: „Bus saugiau, o svarbiausia – taip vaikas lavėja ar netgi kloja pamatus savo būsimai karjerai.“ Kaip siekiant gero neperlenkti lazdos?   Šia tema kalbamės su Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos direktore psichologe Roma Vida Pivoriene ir šios tarnybos psichologe Jolanta Šabliauskiene.   Vaikas lanko būrelį. Kaip atrodo idealus variantas?    Pakankamai gera galima laikyti situaciją, kai savo laisvalaikiu pate ...





Pirma klasė ir pirmaklasiai

 

   

Vaiko išėjimas į mokyklą – rimtas išbandymas ir tėvams, ir jų vaikams. Laimei, yra žmonių, kurie gali padėti pasirengti būsimiems pokyčiams ir numatyti galimas problemas. Apie tai kalbamės su Vaiva Valčeckiene, Kauno rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologe.   Į ką būsimųjų pirmokų tėvai turėtų atkreipti dėmesį dar iki mokslo metų pradžios?   Žinia, prieš rugsėjo pirmąją visi tėveliai turi ir taip pakankamai rūpesčių – susitvarkyti sveikatos pažymas, pasirūpinti apranga, mokymosi priemonėmis... Tai – įprasta rutina arba „matomos“ problemos.   Tačiau dauguma tėvelių kitas, ne iš karto pamatomas problemas yra linkę nuslėpti. Jei vaikas jautrus, patiria įvairius sunkumus, susijusius su paž ...



Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą