 Ne viena mama skundžiasi, jog trejų ketverių metų vaiko lovelė jau pradeda „pūti", o kambary pastoviai tvyro šlapimo kvapelis. Daugelis mamų perka nakčiai sauskelnes. Tačiau iš pašalės jos girdi priekaištavimų, jog šitaip niekada neišmokys vaiko prabusti ir nueiti į tualetą. O po nakties be sauskelnių ryte akis bado šlapios paklodės ir nuo drėgmės paraudusi vaiko odelė... Viena mama guodėsi: laimei, ji turinti šildomą vandens lovą. Kai lova naktį sušlampa, per porą valandų išdžiūsta. Vaikas prabunda sausas, tik ant paklodžių lieka geltoni debesėliai. Tačiau problema išlieka.
Kodėl šlampa vaikų paklodės?
Kaip teigia Vilniaus vaikų universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas vaikų urologas Kastytis Gricius, dažniausiai ši liga yra paveldėta. Yra tokia teorija, kad dieną šlapimo kiekis pūslėje turėtų būti didesnis, naktį mažesnis. Pasitaiko, kad ji dėl ne visai aiškių priežasčių negalioja, o būna net atvirkščiai. Gali būti ir sustiprėjęs šlapimo pūslės dirglumas, neįsidirbęs vadinamasis „stabdis".
Tačiau yra ir kitų priežasčių, vadinamų suaugusiųjų „nuopelnais": jei kartą vaikui neleidote nueiti į tualetą, kada jis prašėsi, jei jį per daug anksti arba per vėlai pradėjote sodinti ant puoduko, aprėkėte arba skaudžiai nubaudėte. Vaikas gali pradėti šlapintis į lovą, kai šeimoje atsiranda konkurentas - mažasis brolis arba sesuo. Taip pat kai pradeda irti tėvų santuoka, kai vienas iš tėvų nuolat girtauja arba vaikas jaučia stresą dėl nuolatinių tėvų barnių.
Gydytojas K.Gricius teigia, jog geriausią užpakaliuko draugą - sauskelnes reikėtų naudoti tik iki metų, nes jos apsaugo nuo diskomforto ir vaikui neišsivysto refleksas, kad apsisisiojus yra blogai.
Gydytojai teigia, jog iki trejų metų vaikai dar turi teisę kartais šlapintis į lovą. Jei tai tęsiasi ir toliau, laikas skambinti varpais.
Šlapimo nelaikymas gali būti ne tik liga savaime, bet ir kitų ligų, pvz., diabeto, epilepsijos, įgimtų šlapimo takų patologijos, simptomas. Jei nelaikymą sukelia nerviniai dalykai, pasireikš ir dar keletas negalavimų - mikčiojimas, begalinis jautrumas, nepagrįsta nuotaikų kaita. Jei „šlapinukas" patiria psichologinę traumą dar kartą, liga tik sustiprėja.
Keletas patarimų „šlapinuko" tėvams
Svarbiausia vaiką įtikinti, jog jis dėl to visiškai nekaltas. Jokiu būdu negalima jo barti, neleistina net lengva užuomina. Jei pastebėjote, kad močiutė piktai niurzga ar kieme vaikai tyčiojasi iš „šlapinuko", privalote vaiką apginti. Būtinai nuveskite jį pas gydytoją.
Kai apsilankysite pas gydytoją, jis paklaus apie nėštumo eigą, vaiko gimdymą. Pasiteiraus, ar nėra giminaičių, sergančių šia liga bei kokiomis ligomis sirgo pats „šlapinukas", kokias turėjo traumas (ypač galvos). Bus paklausta ir apie jūsų šeimos problemas. Labai svarbu, kad tėvai nustatytų, kiek kartų vaikas per naktį šlapinasi į lovą, kiek būna sausų naktų. Gal tai susiję su kokiais nors išgyvenimais dieną. Šlapias naktis gali lemti maistas ir net orų permainos.
Pabandykite išsiaiškinti, ar vaikas kvatodamas apsišlapina. „Pirmiausia reikėtų ištirti, ar tai nėra patologija, - teigia urologas K.Gricius. Urologiniai tyrimai nėra malonūs, bet šiandien mes tai galime padaryti be skausmo."
Nuo šiol visi tėvų poelgiai privalo būti apgalvoti iki smulkmenų. Jei vaikas miega, namuose turi būti tylu, kitaip jam gali atsirasti nemiga, kurią sunkiai pašalinsite. Stebėkite, kiek laiko vaikas miega. 5-7 metukų mažylis per parą privalo miegoti 11 valandų, 8-12 metų - 10 valandų, paaugliai - 9 valandas. Jokiu būdu negalima žadinti vaiko tik dėl to, kad jis nueitų į tualetą. Pats vaikas turi stengtis pajusti, kada jam atsikelti ir eiti ant puoduko.
Už kiekvieną sausą naktį pagirkite vaiką, už šlapią nepriekaištaukite. Labai svarbu perspėti „šlapinuko" mokytoją, kad jis žinotų apie vaiko ligą. Tai įpareigos mokytoją neduoti vaikui per didelio krūvio bei stebėti, kad kiti vaikai nežemintų ir nesityčiotų. Jei nenorite, kad aplink jūsų vaiką nuolat purkštų dezodorantais, privalote jį išmokyti laikytis ypatingos higienos.
Į lovą dažniau šlapinasi:
berniukai,
vaikai iš sunkiai materialiai gyvenančių šeimų,
pirmagimiai,
visiškai vienodi dvyniai,
atsilikusio psichologinio vystymosi vaikai.
Jūratė Jadkonytė
|