Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Darželinukas > Bendravimas ir auklėjimas > Kai vaikus apninka liūdesys
Dalintis

Kaip padėti vaikams lengviau išgyventi artimųjų mirtį, tėvų skyrybas ir kitus stresus Leidyklos „Tyto alba“ išleista J. W. James, R. Friedman ir dr. L. L. Matthews knyga, mokanti suaugusiuosius padėti savo vaikams „KAI SIELVARTAUJA VAIKAI“
                    
         Visi, kas turi vaikų, neišvengiamai yra susidūrę su situacijomis, kurių geriau nebūtų.
Kaip elgtis ir ką sakyti, kai miršta jūsų tėvas ar motina? Jūs jaučiate ne tik sielvartą, o dažniausiai – ištisą prieštaringų jausmų gamą; kaltę, graužatį, jus užplūsta prisiminimai apie kartu praleistą laiką arba vienišą vaikystę. Kaip tokiu metu, kai nelengva susivokti savo jausmuose pačiam, paaiškinti savo vaikui apie tai, kas vyksta? Kaip jo neišgąsdinti ir netraumuoti, o leisti išgyventi  liūdesį?
 
Su savo sielvartu susitaikyti taip pat sunku; tačiau jeigu tuo pat metu šalia liūdi jūsų vaikas, sitaucija tampa dvigubai komplikuotesnė. Knyga „Kai sielvartauja vaikai“ paremta jos autorių asmenine patirtimi. Tai žmonės, išgyvenę naujagimio vaiko mirtį, skyrybas, netekę savo tėvų ir dirbę, kad įveiktų savo sielvartą.
Noras padėti tiek patiems sau, tiek ir savo vaikams virto knyga, kurioje paprastais žodžiais pasakojamos netektis išgyvenusių vaikų ir suaugusiųjų istorijos. Stereotipiniai teiginiai, kurių dažniausiai stveriamasi, norint paguosti ar palengvinti sielvarto naštą, pasirodo, tėra mitai. Daug ką reikėtų sakyti ir daryti visiškai kitaip, jei norime, kad mūsų ir mūsų vaikų liūdesys palaipsniui išnyktų. Patarimai, kaip elgtis vienoje ar kitoje konkrečioje situacijoje, žodžiai, kurie geriausiai padės vaikui susivokti, kas vyksta knygoje „Kai sielvartauja vaikai“ pateikiami paprastai ir įtaigiai.
  
Knygos ištrauka
 
NIEKADA NELYGINKITE NETEKČIŲ
 
Verkiau, nes batų neturėjau,
kol žmogų sutikau bekojį.
 
Ši puiki parabolė padeda vaikams suvokti, kas yra pusiausvyra. Ji moko įžvelgti tokius dalykus, už kuriuos turime būti dėkingi likimui. Deja, dažnai žmonės ją neteisingai taiko lygindami netektis: jei tave ištiko nelaimė, žiūrėk, kitą – dar didesnė, tad nesijausk taip blogai. Pateiksime patį žiauriausią tokio nuostatos taikymo pavyzdį: įsivaizduokite porą, auginančią tris vaikus. Vienas vaikas miršta. Artimieji ir draugai guodžia juos: „Nesielvartaukite, juk turite dar du vaikus“.
 
Žinoma, taip sakoma norint paguosti. Tačiau iš tikrųjų taip siekiama susilpninti tėvų jausmus. Ar tikrai manote, kad esantys kiti du vaikai gali sumažinti sielvartą mirus trečiajam? Toks lyginimas, kad ir gẽra norint, tik dar labiau sustiprina sielvartą. Gedintys tėvai, girdėdami tokius žodžius, suvokia, kad draugai nesupranta, ką jie išgyvena, tad užsisklendžia savyje, o tai dar labiau blogina padėtį.
 
Kiekviena netektis išgyvenama šimtu procentu. Nėra tokio dalyko kaip pusinis sielvartas. Ypač tai susiję su vaikais. Prisimenate, kaip rauda mažylis, kai atimate iš jo žaislą? Emocinė reakcija žaibiška, ir ašaros tikros. Todėl labai prašome – kai imsitės taikyti mūsų siūlomus principus, ištikus vaiką slepiamai netekčiai, niekada nelyginkite netekčių ir neignoruokite jausmų.
 
**********
 
MES NEPERLENKIAME
 
„Nesijausk blogai“ (arba „neliūdėk“) – šiais žodžiais pradedamos frazės, įteigiančios vaikams, kad tai, ką jie jaučia, yra negerai. Pateikiame keletą tokių frazių, jas tikriausiai daugelis esate girdėję.
 
Patyrus augintinio netektį
Nesijausk blogai – šeštadienį nupirksime tau kitą šuniuką.
Nesijausk blogai – tai juk buvo tik šuo (ar katė ir pan.).
 
Patyrus žmogaus mirtį
Nesijausk blogai – dabar ji yra geresnėje vietoje.
Nesijausk blogai – jo kančios pasibaigė.
Nesijausk blogai – tokia buvo Dievo valia.
Nesijausk blogai – padarei viską, ką galėjai.
Nesijausk blogai – senelis dabar danguje.
 
Išgyvenus skyrybas ar nutraukus romantiškus santykius
Nesijausk blogai – bus dar tų vyrų.
Nesijausk blogai – ji tau visiškai netiko.
Nesijausk blogai – tai buvo tik vaikiškas susižavėjimas (ypač dažnai taip sakoma paaugliams).
 
Patyrus tėvų skyrybas
Nesijausk blogai – tai ne tavo kaltė.
Nesijausk blogai – tėvelis ir mamytė nuo šiol skirs tau daugiau laiko.
Nesijausk blogai – mamytė ir tėvelis tave labai myli.
Nesijausk blogai – kas antrą savaitgalį ir per gimtadienį būsi su tėveliu (arba mamyte).
 
Nepasisekus pasirodymui mokykloje
Nesijausk blogai – kitą kartą pasirodysi geriau.
Nesijausk blogai – padarei, ką galėjai.
 
Kiekviena iš pateiktų frazių pradedama žodžiais „nesijausk blogai“. Tai ne perlenkimas. Mes parodome, kaip tai skamba iš tikrųjų. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad vaikas, sulaukęs penkiolikos metų, jau būna gavęs daugiau kaip dvidešimt tris tūkstančius raginimų nedemonstruoti liūdesio ir nesijausti blogai, nes tai yra nepriimtina.
Juoko dėlei truputį pakeiskime minėtą frazę. Greičiausiai neteko girdėti ką nors sakant: „Nesijausk gerai“. Skambėtų kvailai, ar ne?
 
Įsivaizduokite, kad parnešate tėvams pažangumo pažymėjimą su visais dešimtukais, o jie sako: „Nesidžiauk, kitą trimestrą viskas bus gerokai prasčiau“.
 
Įsivaizduokite, kad pasakojate draugui, jog viskas klojasi kuo puikiausiai, o jis sako: „Nesidžiauk, reikalai tikrai pablogės“.
 
Pagaliau įsivaizduokite, kad prisipažįstate ką nors mylįs ir išgirstate atsakymą: „Nieko gero, atsimink, kad skyrybų yra penkiasdešimt procentų“.
 
Nepaisant to, kad esama negatyviai nusiteikusių žmonių, pasiruošusių bet kurią minutę priminti mums apie gyvenime tykančius pavojus, svarbiausia yra tai, kad mes turime teisę džiaugtis ir jaustis laimingi. Aplinkiniai palaiko teigiamus mūsų jausmus. Retai kada tenka teisintis, aiškintis ar gintis, kai jautiesi laimingas.
 
Tačiau beveik visada, kai liūdime, kenčiame ar esame nusiminę, aplinkiniai ragina nesijausti blogai, neliūdėti. Prisiminkime mažą mergaitę, pabandžiusią atvirai pakalbėti apie savo jausmus. Jai iš karto buvo pasakyta: „Neliūdėk“. Taigi mes klausiame: „O kodėl?“ Kodėl negalime jaustis blogai, kai nutinka kas nors blogas?
Kodėl mes negalime liūdėti, kai atsitinka kas nors liūdnas?
 
Kodėl galime džiaugtis, kai nutinka kas nors malonaus, ir negalime liūdėti, kai nutinka kas nors skaudaus?
 
Nutikus kokiam nors geram dalykui, normalu ir natūralu jaustis laimingam. Lygiai taip pat normalu ir natūralu jaustis nelaimingam, jeigu atsitinka kas nors bloga. Viena yra nenormalu ir nenatūralu – atmesti žmogiškąsias emocijas kaip netinkamas. Svarbiausias mūsų visuomenės emocinio nestabilumo šaltinis – mintis, kad negalime sau leisti atsiduoti liūdesiui, kančiai ar neigiamiems jausmams.
Kol vaikai maži, jie nevaržomi reiškia savo jausmus – džiaugsmą ir liūdesį. Tačiau tam tikru momentu pradedame jiems teigti, kad jaustis blogai ir juo labiau kalbėtis apie tai su kitais nedera. Augančiam vaikui tenka rinktis:
 
Teigiami jausmai yra gerai, už juos būsi paskatintas;
arba
neigiami jausmai yra blogai, už juos būsi nubaustas.
 
Vaikai nuo mažens mokomi kelių eismo taisyklių. Jie puikiai žino, už kokį elgesį bus pagirti ar pabarti. Taigi pirmiausia jūs turite objektyviai įvertinti savo pačių gebėjimą suprasti skausmą ar liūdesį.

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą