Pasaulyje nieko negali būti tyriau už mažuosius romukus ir julijas, mylinčius mamas ir tėtes, sesutes ir broliukus... Tik nevertėtų pamiršti, kad jie ne belyčiai angelai, o būsimieji „vyriš­kiai ir moteriškės". Todėl staiga prabudęs mažųjų „kūniškasis pradas" (o gal tik smalsumas?) mus priverčia pasijusti lyg muilą prarijus...Psichiatrė Jolanta Trinkūnienė pataria, kaip elgtis, kai vaikai jums sukuria keblių „kūniškų" situacijų.

 

„Noriu patikti tėveliui“

Urtei - šešeri. Kai mama pa­prašo, kad ji (grįžusi iš darželio ar eidama miegoti) persirengtų, mergaitė ant rankos užsimeta pluoštelį drabužių ir atsliūkina į tą kambarį, kuriame yra tėtis. Tada iš lėto nusimeta po vieną drabužėlį. Likusi su apatinėmis kelnaitėmis (o kartais nusime­ta ir jas) siūbuodama lyg nen­drelė vaikštinėja. Be to, mielai pasikapsto tarp vyresnės sesers apatinių baltinių. Radusi lieme­nėlę užsisega ant pilvo ir vėl su­ka ratus aplink tėtį. Kai kartą mama liepė liautis, Urtė parietusi nosytę žvilgtelėjo į ją ir iš­drožė: „Noriu patikti tėveliui“.

 

Kaip elgtis?

J.Trinkūnienės komentaras:

Šio amžiaus mergaitės yra linkusios idealizuoti tėtį. Jis joms yra autoritetas. Dažnai še­šiametės, kurdamos ateitį, savęs neįsivaizduoja be tėčio. Gali bū­ti, kad mergaitė trokšta užimti mamos vietą ir dėl tėčio dėme­sio įvairiais būdais bando kon­kuruoti su mama ir vyresne se­serimi.

Jokiu būdu nedrausmin­kite ir negėdykite jos. Geriau pabandykite išsiaiškinti, kodėl šitaip elgiasi. Idealu butų, jei pokalbį pradėtų tėtis. Pavyz­džiui, kai mergaitė žaidžia, t.y. esant ramiai aplinkai paklaus­tų: „Ką tu man jauti? Kodėl kar­tais apsirengi sesers drabužiais? Ką tuo nori parodyti?"

 

„Spaudžiasi prie nugaros"

Dainiui - penkeri. Berniukas pripratęs miegoti su mama. Kiekvieną vakarą atsigulę pasi­šnabžda, sukuria pasakėlę ir bando užmigti. Kai mama nuo jo nusisuka, vaikas prisispau­džia jai prie nugaros, ranka ap­kabina, kartais užkelia koją. Vieną vakarą moteris pajuto, kad sūnus gana dviprasmiškai prie jos spaudžiasi ir tyliai šno­puoja. Ji pasitraukė šiek tiek atokiau. Vaikas lyg kramtomoji guma vėl prilipo. Ir vėl tie patys judesiai... Kai mama paklausė: „Ką darai?", Dainius nusisuko kitą pusę, susirietė į kamuo­liuką ir tyliai gulėjo.

 

Ar mama teisingai pasielgė?

J.Trinkūnienės komentaras:

Pirmiausia didelė klaida, kad mama iki šiol miega su vaiku. Jau vienerių metukų pipiras privalo turėti savo lovą. Šitaip jis augs savarankiškesnis, labiau savimi pasitikės. Tad pirmiausia po truputėlį pratinkite, kad vai­kas miegotų vienas.

O tai, kad berniukas naktį pajuto erekci­ją, nieko baisaus. (Ultragarsi­niais tyrimais yra nustatyta, kad erekcija vyksta net gemalui.) Jo­kiu būdu negalima nei drausti, nei gėdinti, nes vaikystėje patir­ta gėda vėliau gali išsivystyti iki impotencijos. Tad esant konkre­čiai situacijai mamai reikėjo „ši­to" nepastebėti.

 

Ar slėptis nuo vaikų?

Šeimoje auga penkerių metų sūnus ir trejų duktė. Kai mama nueina į miegamąjį persirengti, berniukas lyg pašvilpus atsidu­ria šalia. Atsistoja priešais ir įsi­stebeilija. Jo žvilgsnis įdėmiai tyrinėja nuo pažastų iki kelių. Todėl mama visuomet skuba ką nors užsimesti ant pečių. Kita vertus, kai tėtis maudo­si, dukrelė būtinai įsiprašo į vo­nios kambarį su knyga ir mal­dauja, kad tėvelis paskaitytų. Kai į „skaitoves" siūlosi mama, mergaitė atsako, kad nori pasė­dėti šalia tėčio.

 

Ar reikia slėpti savo kūną nuo vaikų?

J.Trinkūnienės komentaras:

Tai priklauso nuo šeimos. Vieniems suaugusiesiems nuo­gas kūnas nėra tabu. Kiti labai drovisi. Tai, kad penkiametis domisi priešinga lytimi, norma­lu. Nerimauti vertėtų tada, jei mažasis domėtųsi tik tuo: nuo­lat sekiotų mamą, žiūrėtų tik to­kius žurnalus ir filmus...

Trejų metų vaikui yra labai svarbu su­žinoti, kuo gi skiriasi priešingos lyties žmogus. Todėl mažoji ir ei­na į vonią. Ir jei tėtis vieną kar­tą ramiai, pavyzdžiui, iliustruo­damas knygele („Iš kur aš atsi­radau"), paaiškins, kuo skiriasi mergaitės ir berniukai, vaiko smalsumas bus patenkintas.

 

„Neišmoks gėdytis brolio"

Šeimoje auga pametinukai: trimetis Darius ir pusantrų me­tukų Miglė. Kaip ir dera pame­tinukams, vaikai nuolat pešasi. Tačiau kai reikia sesutei pakeisti sauskelnes, Darius pirmasis pri­puola ir prašo, kad jam patikė­tų šį darbą.

Iš pradžių mama džiaugėsi, kad turi pagalbinin­ką. Tačiau močiutė teigia, kad tai gana pavojinga, vien jau dėl to, kad mergaitė neišmoks „gė­dytis" brolio (o gal ir visos vy­riškosios giminės). Kita vertus, abu vaikai mėgsta kartu maudy­tis vonioje. Šitaip patogiau - ma­ma sutaupo laiko ir vandens. Ta­čiau gal vertėtų juos atskirti?

 

Kaip elgtis auginant skirtingų ly­čių pametinukus?

J.Trinkūnienės komentaras:

Tai, kad sūnus pakeičia sauskelnes, puiku - jis globoja sesu­tę. Gali būti, kad vaikas pasijau­čia didelis mamos pagalbinin­kas. O močiutės nuogąstavimai yra be pagrindo. Juk vaiko atei­čiai ir charakteriui tikrai neda­ro įtakos tai, kas jį vysto: mo­čiutė ar pagalbininkas broliukas.

Jei vaikai maudosi kartu, irgi nė­ra nieko blogo ir nereikėtų jų bandyti atskirti. Tai įvyks natū­raliai, kai vienas jų pareikš, kad jam daug maloniau maudytis vienam. Galima tai paskatinti, pavyzdžiui, paklausti: gal nori maudytis vienas? Juk tau bus ge­riau - daugiau vietos, galėsi pa­siimti žaislų.

 

„Noriu būti mama"

Kai trejų metukų Adomas pa­klausė, kada jam užaugs „papu­kai", mama kikeno ir kaip sma­gią istoriją pasakojo savo drau­gėms. Mažylio argumentas bu­vo: „Užaugęs būsiu mama". Šiandien Adomui jau septyneri ir mamą verčia nerimauti tai, kad jis iki šiol žaidžia su vyres­nės sesers lėlėmis. Automobi­liai, laiveliai, net ugnimi plieskiantys šautuvėliai dulka lenty­nose.

Vyras pyksta ir sūnų vadi­na „mergiote". Draugė ramina, kad auga tiesiog švelnus, „šei­myninis" berniukas. Tačiau ma­ma nerimauja: ar šiuo metu ga­lima nustatyti sūnaus seksuali­nę orientacija?

 

Ką daryti, kad jis būtų vyriškesnis?

J.Trinkūnienės komentaras:

Nieko bloga, jei berniukas žaidžia su lėlėmis. „Kalti" visuo­menės stereotipai, teigiantys, kad berniukas negali būti glež­nas, negali verkti. Ar visuome­nei rūpi, kad vaikas, tramdyda­mas ašaras, labai blogai jaučia­si? Tačiau jei berniukas pradėtų domėtis mergaitiškais drabu­žiais, jei mamai guostųsi, kad norėtų būti mergaitė, argumen­tuodamas, kad jis jaustųsi geriau būdamas moterimi, tada reikė­tų kreiptis j psichologą. Beje, to­kiam vaiko „pasirinkimui" ga­lėjo turėti įtakos ir tai, kad ma­ma nėštumo metu labiau laukė dukters.

Vilija Jonaitienė