Pasakose jauniausias brolis Jonas vadinamas kvailučiu, bet dažniausiai laimi ir karalaitę, ir pusę karalystės. O kaip yra gyvenime? Ar jauniausi ir neretai mylimiausi vaikai tikrai šeimoje gauna gerą pagrindą ateities pergalėms? Daugelis tėvų tikina, kad visus vaikus augina ir auklėja vienodai, tačiau neretai vyresnieji vaikai sako, kad mažieji yra labiau lepinami ir popinami.
Psichologė Sigita Dirgėlienė pastebi, kad labai svarbu, ar jauniausias vaikas yra gimęs po ilgos pertraukos, ar šeimoje auga du – trys vienas paskui kitą gimę vaikai. “Jauniausiasis iš pamečiui gimusių vaikų gali turėti dar daugiau problemų, nes turi išsikovoti dėmesį, “atimti” tėvus iš vyresnių vaikų, turi sugalvoti būdų, kaip sužavėti aplinkinius, kad į jį kreiptų dėmesį, kad jį įvertintų”, - sako psichologė S.Dirgėlienė.
Pasak psichologės, jeigu pagrandukas gimsta po ilgesnio laiko tarpo, jį augina bei globoja ne tik tėvai, bet ir vyresnieji vaikai. “Tada tie vyresnieji vaikai jį globoja, moko, saugo. Tada jauniausias vaikas gali neišsiugdyti atsakomybės jausmo, jis gali nebūti iniciatyvus, laukti, kad kas nors kitas už jį padarys”, - pastebi S.Dirgėlienė. Jos teigimu, toks pagrandukas gali išmokti naudoti tokius metodus, kai apsimesdamas mažesniu ir silpnesniu bandyti manipuliuoti šeimos nariais, bandydamas savo žavesiu, mažam vaikui atleistinais elgesiu būdais gauti iš aplinkinių tai, ko jis nori.
Jauniausias vaikas paprastai auga šiltesnėje atmosferoje nei augo kiti vaikai, nes tėvai paprastai jau patirtį, jie dažniausiai to jaunėlio labai laukia, saugo jį labiau, mažiau baudžia, daugiau leidžia ir panašiai. Psichologės S. Dirgėlienės teigimu, jaunėlio vystymasis labai priklauso nuo šeimos požiūrio į jį. Ar šeima ne pernelyg rūpestingai jį globoja, o gal pagranduką tiesiog užaugina jo vyresni broliai ar seserys. “Jis gali užaugti ir labai aktyvus žmogus. Jeigu šeimoje pagrandukas norės lyderiauti ar prilygti vyresniems vaikams, jų sugebėjimams, jis sieks ir stengsis, daug laiko leis su vyresniaisiais, tas jauniausias vaikas gali dvigubai laimėti, jis ir su tėvais bendraus, ir su vyresniais vaikais”, - pastebi S.Dirgėlienė. Toks iniciatyvus pagrandukas, kuris iš šeimos narių mokysis elgesio būdų, bendravimo ypatumų, gali tapti savo aplinkos, jaunimo būrelio siela, nes jis mokės bendrauti, žinos, kaip išsikelti tikslus, kaip jų siekti ir ką daryti toliau.
Viena svetainės www.mamosdienorastis.lt lankytoja pasakoja, kad jos mažiausias sūnus auga lyg suaugusiųjų pasaulyje. Vaikas nesidomi vaikiška muzika, jam neįdomios knygelės su paveiksliukais. Jis nori būti toks, kaip jo vyresnis brolis ar sesuo. Aštuonerių metų berniukas klausosi metalo, domisi gotais ir t.t. Jis netgi bando šnekėti paauglių žargonu, nors neretai ir nesupranta, ką pats sako. Ar nėra taip, kad šis vaikas neturi tikros savo vaikystės ir vaikiško pažinimo džiaugsmo?
Pasak psichologės S.Dirgėlienė, kaip ir vienturtis vaikas, taip ir jaunėlis (jeigu yra didelis amžiaus skirtumas tarp vaikų) auga tarsi suaugusiųjų pasaulyje, jis stengiasi perimti jų normas, vertybes, žodyną, elgesio, bendravimo stereotipus. “Daug priklauso nuo pačių tėvų, ar jie suteikia savo vaikui galimybę pabūti tarp vaikų, vaikiškame pasaulyje, ar jie bendrauja su kitais tėvais, turinčiais mažų vaikų, ar jie mažiausią vaiką vedžioja ten, kur yra jo amžiaus užsiėmimai”, - sako psichologė. Labai svarbu, ar vaikas darželyje bendrauja ir kaip bendrauja su savo amžiaus vaikais. Tėvai turėtų pagalvoti apie tai, ar jų pagrandukas neturi bendravimo problemų su bendraamžiais. O gal bendraamžiai jam yra svetimi ir nesuprantami būtent dėl to, kad šeimos jaunėlio mąstymas, žodynas, elgesys ir norai atspindi vyresnių brolių, seserų ar tėvų gyvenimo stereotipus.
Pasak psichologų, neretai vyriausieji vaikai gyvenime pasiekia daugiausiai, nes tėvai juose mato save, daug reikalauja. Dėl pirmo vaiko ,,nesėkmių” – kad ir per vėlai prasikalusių dantų – tėvai eina iš proto. O pagrandukas gali su sauskelnėmis vaikščioti iki pirmos klasės, ir tėvai dėl to nesuka sau galvos. Augdamas tokioje geranoriškoje aplinkoje pagrandukas neįgyja nepilnavertiškumo kompleksų. Todėl jie būna drąsūs ieškotojai, nebijo suklysti. Pagrandukams tėvai skiria daug daugiau laiko ir dėmesio nei vyresniesiems, daugiau su jais žaidžia, pakančiau skaito knygeles. Todėl etiketė ,,trečias brolis” šiais laikais visai netinka.
Auksė Kontrimienė
|