Kuo skiriasi bakterijos nuo virusų?

PSO organizacija skelbia, kad žarnyno infekcinėmis ligomis suserga kas dešimtas žmogus pasaulyje. Lietuvoje kiekvienais metais užregistruojama apie 20 000 per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų atvejų. Tačiau tai tik tie atvejai, kurie patenka į oficialią statistiką, nes daugelis užsikrėtusiųjų į sveikatos įstaigas nesikreipia. Įprastai suaugusiam žmogui ligos simptomai praeina greitai, nes jie dažniausiai serga lengviau, nei vaikai. Pakanka pagerti daugiau skysčių, pagulėti namuose. Tuo tarpu vaikai, ypač iki 5 metų amžiaus, žarnyno infekcinėmis ligomis serga žymiai dažniau ir žymiai sunkiau. To priežastis - mažylių organizmas yra daug jautresnis ir dar neturi atsparumo visokiems mikroorganizmams.

Nemažai įtakos turi ir namų švara bei higienos įgūdžiai šeimoje. Ar galima šių ligų išvengti ir kaip, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebneviene.

Kas yra žarnyno infekcijos?

Išsiaiškinkime, kas yra tos  žarnyno infekcijos. Tai užkrečiamos ligos, kuriomis užsikrėtę žmonės jaučia  beveik tuos pačius požymius. Tai pykinimas, vėmimas, karščiavimas, viduriavimas, bendra organizmo intoksikacija. Žarnyno infekcijoms būdingas vienas bendras bruožas: visi patogeniniai mikroorganizmai į žmogaus organizmą patenka per burną ir dažniausiai nuo nešvarių rankų arba per maistą ir užterštą vandenį. Žarnyno infekcinių ligų sukėlėjų yra labai daug. Mokslininkai juos dalija į dvi stovyklas: bakterijas ir virusus.

Bakterijos

Vienos bakterijos plinta nuo žmogaus žmogui, kitos, vadinamos - zoonozių bakterijomis, slypi gyvūnų žarnyne. Dar kitos - maisto produktuose. Dažniausiai aptinkami mikroorganizmai, kurie sukelia maistinės kilmės infekcijas, tai - kampilobakterijos, salmonelės, jersinijos, enteropatogeninės ešerichijos, listerijos. Nuo šių bakterijų sukeliamų ligų medikamentinės profilaktikos (vakcinų) nėra.

Virusai

Virusų rūšių irgi išskiriama labai daug, maža to, jie dar geba mutuodami keistis. Populiariausi ir geriausiai žinomi kiekvienai mamai yra roto ir noro virusai. Šie pakliuvę į maistą nesidaugina. Jie plinta per aplinką, dažniausiai per užterštas rankas, kai jos plaunamos netinkamai ir nesavalaikiai. Nuo rotavirusų galima vakcinacija, tiesa, skiepijami tik kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Pasak specialistės, persirgus bet kuria žarnyno užkrečiamąją liga, ilgalaikis imunitetas nesusidaro, jis būna tik labai trumpalaikis, iki kelių mėnesių. Žmogus per gyvenimą gali sirgti ta pačia infekcine liga kelis kartus. Kita vertus, virusai kinta, jų yra labai daug rūšių. Ir jei susergame kelis kartus pav.,  salmonelioze ar noro virusu, lygiai taip pat galime jais sirgti ir vėl užsikrėtę. Maža to, jų yra įvairių atmainų ir kiekvieną kartą gali būti vis kitas sukėlėjas.

Profilaktika – geriausias apsaugos barjeras

,,Sumažinti užkrečiamųjų žarnyno ligų skaičių arba jų išvengti - labai sunku, - pripažįsta epidemiologė Galina Zagrebnevienė. - Tiek virusai, tiek bakterijos yra paplitę aplinkoje. Ligų sukėlėjų rezervuaras yra labai platus ir susitikimas su šiais sukėlėjais per visą gyvenimą yra neišvengiamas.“ Todėl labai svarbu žinoti ir stengtis nuo jų apsisaugoti, kitaip sakant, ,,sudėlioti apsaugos barjerus“. Riziką padeda sumažinti rankų higiena ir tinkamai tvarkomas bei paruošiamas maistas. Epidemiologė sako, kad labai svarbu kiekvienoje šeimoje ugdyti higienos įpročius. Nes būtent jau nuo esančių susiformavusių įgūdžių, nuo įpročio elgtis virtuvėje, nuo žinių, kaip teisingai ruošti maistą priklauso, ar šeimoje yra rizika plisti šioms ligoms, ar ne.

Plauname rankas

Visi žinome, kad mažylių įpročiai formuojasi namuose. Kadangi jie patys maisto negamina, labai svarbu juos išmokyti tiesiog plauti rankas. Mokslininkai ištyrė, kad su muilu ir vandeniu nuo rankų yra pašalinama apie 95 proc. patogeninių mikroorganizmų. Jie nėra užmušami (tai daryti namuose netikslinga), bet pašalinami. Ir tam pakanka įprasto muilo. Nereikia imtis dezinfekcinių ar panašių mikroorganizmus naikinančių medžiagų. Specialistė sako, kad paprastas muilas, šiuo atveju, yra viena geriausių priemonių. Svarbu gerai išmuiluoti rankas, t.y., apie 20 sekundžių muiluoti delnus, tarpupirščius, panages, nes šiose vietose labiausiai mėgsta ,,pasislėpti“ mikroorganizmai. Švariai nuplovus muiluotas rankas vandeniu jas geriausiai nušluostyti vienkartinio naudojimo rankšluosčiu arba leisti išdžiūti natūraliai.

Valome namus

Jei šeimoje jau yra sergantis asmuo, rekomenduojama gerai valyti namuose dažnai rankomis liečiamus paviršius - durų, šaldytuvo rankenas, elektros jungiklius, klozeto dangtį ir kt. paviršius. Čia lygiai taip pat specialistai nerekomenduoja ieškoti ypatingų priemonių, tinka visi valikliai, kurie yra skirti buitiniam naudojimui ir kuriuos įprastai naudojame valydami namus. Svarbu valant paviršius kempinę ar šluostę vis nuplauti po tekančiu vandeniu, antraip vietoj valymo galime priešingai - išnešioti bakterijas po visus namus.

Žarnyno užkrečiamųjų ligų išvengsite patys ir apsaugosite vaikus, jeigu:

Maistą vaikams gaminsite iš termiškai apdorotų produktų.

Pagamintą maistą suvartosite per 2 val., likutį nedelsiant  įdėsite į šaldytuvą.

Iš šaldytuvo paimtą maistą stipriai pakaitinsite, atvėsinsite ir tik tada maitinsite mažylį.

Pieno produktus pirksite tik iš patikimo tiekėjo (prekybos centrų). Nenaudosite nepasterizuoto (bent iki 70 laipsnių pakaitinto) ,,kaimiško“ pieno.

Žalią žuvį ir mėsą, ypač paukštieną, bei kiaušinius šaldytuve laikysite izoliuotai nuo kitų produktų, o sudėjusios juos į šaldytuvą, nusiplausite rankas.

Šeimos nariai rūpestingai plaus rankas, naudosis asmeniniais rankšluosčiais.

2 mėn. kūdikį paskiepysite nuo rota viruso infekcijos.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos ,,Žarnyno infekcinių ligų profilaktika“ priemonė ,,Mažylio mitybos ir aplinkos higiena“