Pavasarėjant, kai pradeda busti gamta, taip norisi kokio nors žalumyno: krapų ar petražolės šakelės, svogūno laiškelio... Tuoj imame sėti krapus, petražoles, ridikėlius kas darže, kas balkone.

O kuo naudingi prieskoniniai augalai, be jų malonaus aromato ir maistui suteikiamo skonio?

Pasirodo, organizmui šių daržovių reikia ne šiaip sau. Pirmosios pavasarinės daržovės vertingos kaip vitaminų, mikroelementų bei maistinių skaidulų šaltinis, todėl jas svarbu vartoti kai organizmas jaučia vitaminų stygių.

 

Petražolė

 

Turbūt nei vieni pavasario ar vasaros valgiai neapsieina be šios žolelės. Patiekalai, į kuriuos įberiame petražolių, pasižymi nuostabiu skoniu ir naudingomis savybėmis. Tačiau jos turi būti šviežios,  nes džiovintos petražolės praranda dalį savo vertingųjų savybių.

Petražolė – ne tik nuostabi  prieskoninė daržovė, bet dažnai net vaistažolių karaliene vadinamas augalas. Liaudies išmintis byloja: “Petražolių sauja tolygi saujai aukso”. Jose yra daug vitamino E ir C, daug kalcio, geležies, fosforo. 100 g yra 35 kcal.

Šio augalo lapuose daug folio rūgšties, todėl jis naudingas nusilpusiems ir mažakraujyste sergantiems žmonėms.  Petražolė ne tik stiprina ir gražina kūną pavasarį, bet ir gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, valo inkstus, kepenis, mažina pilvo pūtimą, krūtų tempimą prieš menstruacijas. Jį tinka valgyti sergant gastritu.

Petražole slopinamas tinimas, sutrenkimas, uodo ar bitės įkandimas (turi dezinfekuojantį ir uždegimą slopinantį poveikį ). Tereikia ant pažeistos vietos uždėti tarp pirštų patrintą lapelį ir skausmas po truputį atlėgs. Turi balinamųjų savybių, todėl dedama ant pigmentinių dėmių.

Senovės romėnai kramsnodavo petražolių šakeles burnai atgaivinti. Taip pat veikia antibakteriškai, todėl naudingos esant dantenų uždegimams.

 

Ridikėliai

 

Ridikėliai – tai tikra pavasarinė daržovė. Jie visada valgomi tik žali. Ridikėliai yra nekaloringi. 100g yra 17 kcal. Juose gausu vitamino C, E, mineralo kalio, kalcio, taip pat geležies, jodo, natrio, chloro. Dėl to jie gali pakeisti druską įvairiuose patiekaluose ir jų nerekomenduojama papildomai sūdyti.

Ridikėlių sudėtyje esančios maistinės skaidulos aktyvina žarnyno veiklą, padeda iš organizmo šalinti cholesterolį – tuo mažina riziką susirgti ateroskleroze. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad ridikėlių sultys gali padėti sergant skrandžio ir kepenų vėžiu. Juos patartina vartoti tiems, kurie skundžiasi skrandžio rūgštingumo sutrikimais.

Ridikėliai  ir jų sultys tinka kosint, sergant reumatu bei tulžies pūslės ligomis. Augalo lapai, nors dažnai išmetami, yra labai maistingi, juose beveik dešimt kartų daugiau vitamino C negu šaknyse. Be to, juose gausu kalcio, geležies, natrio, fosforo, sieros ir kalio.

Ridikėliai nerekomenduojami žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto uždegimais arba opomis.

 

Salotos

 

Salotos - puikus valgis turinčioms antsvorio, nes yra lengvai virškinamos ir visai nekaloringos ( 100 g yra 12 kcal ). Kaip ir visos daržovės, salotos yra vitaminų (A, E, C ), mineralinių bei skaidulinių medžiagų šaltinis. Tamsialapėse rūšyse yra maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C negu šviesiosiose. Be to, jose daugiau kalio, geležies, jodo.

Jos reguliuoja virškinimą, kepenų veiklą, medžiagų apykaitą, saugo organizmą nuo aterosklerozės, nes jų lapuose yra daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles, padeda pasisavinti organizmui naudingas maisto medžiagas. O sultys dar ir gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas.

Teigiama, kad salotose yra junginių, stabdančių piktybinių ląstelių dauginimąsi. Salotų lapai gaivina pavargus, malšina troškulį, saugo nuo vidurių užkietėjimo .  Jos tinka vaikams, suaugusiems žmonėms, nusilpusiems ligoniams, sergantiems diabetu. 
Salotos skatina motinos pieno gamybą, gerina šlapinimąsi. Salotų lapuose esančios karčiosios dalelės– puiki raminamoji priemonė. Vakare suvalgius didelį indą šviežių salotų, pagerėja miegas.

 

Svogūnų laiškai

 

Svogūnų laiškai turi daug vitaminų A ir C ( 100g – pusė dienos normos ), geležies, folio rūgšties.

100g šių daržovių yra tik 17kcal.

Svogūnų laiškai padeda nuo pavasarinio peršalimo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies veiklą, gelbsti nuo nuovargio ar išsekimo. Be to svogūnai padeda kosint, peršalus, sergant sloga ir gerklės uždegimu.

Turintiems jautrų skrandį svogūnų laiškų į salotas geriau nedėti.

  

Krapai

 

Jau senovės romėnai kramtydavo krapus, kad palengvintų virškinimą, nes krapai stabdo dujų susidarymą žarnyne. Visose šio augalo dalyse yra eterinio aliejaus, vitaminų E, A, C, magnio.  100g krapų yra 43 kcal. Krapų antpilas mažina arterinį kraujospūdį, išplečia kraujagysles, atpalaiduoja žarnyną, skatina šlapimo išsiskyrimą.

 

Prieskonines daržoves ( krapus, petražoles, smulkintas salotas ) galima duoti vaikams ragauti tik nuo 1 metų amžiaus. Ir tai, patartina į  specialiai vaikui gaminamą maistą jų nedėti, nebent vaikui duodama ragauti nuo suaugusiųjų stalo.

Kaip teigia gydytoja neonatologė pediatrė R. Taminskienė, vaikams pirmųjų daržovių reikia duoti labai saikingai ir parinkti tik tokias, kurios yra ekologiškos, geriausia iš sodo pačių augintas; kadangi parduotuvėje pirktose daržovėse gausu nitratų ir kitokių žalingų cheminių medžiagų, nuo kurių gali atsirasti vaikams bėrimai. Ridikėliai, svogūnų laiškai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį.  Dėl šios priežasties kūdikis gali visai nežįsti.  Taip pat svogūnų laiškai ir ridikėliai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, todėl jie tampa neramūs, daugiau atpylinėja.

 

Žindyvė taip pat turėtų atsisakyti svogūnų laiškų ir ridikėlių. O visas kitas pavasario daržoves te valgo į savo ir kūdikio sveikatą, tik, žinoma, vėlgi reikia rinktis ekologiškas daržoves ir valgyti jas saikingai. Ypač naudingos salotos, kadangi jos skatina pieno gamybą.

Kristina Fišienė