Prisimenu, kai mano draugė, auginanti trejų metukų Gabrielę ir šešerių Domą, skundėsi, jog anksčiau  kiekvieną vasarą buvo įpratusi vykti kur nors atostogauti. Tačiau kai vienas po kito ,,užklupo” vaikai, atostogas teko atidėti. Vaikams ūgtelėjus, regis, atsirado galimybės kartu visai šeimai pajudėti. Tačiau vyrą paaukštino pareigose - jis tapo vadovo dešiniąja ranka ir dirbo be atostogų nuo ryto iki vakaro.

 

Tai atostogos? O siaube...

Praeitą vasarą vyras, jausdamas pareigą, savaitgaliui Palangoje užsakė poilsio kambarį. Draugė nesitvėrė džiaugsmu. Ji į krepšį sumetė vaikų drabužėlius, savo išeiginį kostiumėlį. Gabrielė į automobilį ,,įsibogino” savo barbių šeimyną, Domas tris dėželes Lego ir visa šeima išvažiavo. Pasiekę Lietuvos kurortą įsikūrė poilsio kambarėlyje ir, giliai įkvėpę jodu prisotinto pajūrio oro, visi išėjo pasivaikščioti.

Palanga pasirodė ne tokia svetinga, kaip tai atrodydavo anksčiau. Šį kartą vargino gausybė žmonių, eilės kavinėse ir pilnas pagundų (atrakcionų, neaiškios kilmės gatvės kepinių) miestelis. Savaitgalis praūžė stovint eilėse prie lošimo aparatų (niekaip nepavykdavo nukrapštyti vaikų) ir pietų metu kavinėse belaukiant maisto. Grįžusi namo moteris jautėsi pavargusi, suirzusi ir šiek tiek laiminga, kad pabėgo iš kurorto maišalynės. O vyras suskaičiavo, jog šios dviejų dienų atostogos šeimai kainavo jo mėnesio atlyginimą.

 

,,Išvyką į Palangą šiandien prisimenu kaip labiausiai nevykusias atostogas. Prisimenu: grįžau ir pradėjau verkti. Dar niekada tiek kartų nebariau ir nedrausminau savo vaikų. Domui net įžnybiau į ausį, kai šiam iš rankų išslydo ledai. Matyt, karštis ir kamšatis mane visiškai pribaigė, jaučiausi niekam tikusi motina.

Atsisėdau ir pradėjau svajoti, kokių atostogų aš norėčiau. Prisiminiau studentavimo laikus, kai dviese su vyru ir grupele jo draugų vykdavome į turistinį žygį. Studentams tai atrodydavo nepaprasta romantika. Tuomet šovė į galvą mintis: o kodėl nepabandžius turistinio žygio su šeima? Et, sudėtinga… Laukia nežinomybė, miškas, laužai ir t.t.

 

Į žygį!

Nieko panašaus, jei ištvėrėme Palangą, tai susiruošti žygiui vieni niekai. Kai vakare grįžo vyras ir jam papasakojau savo sumanymą, jis tik burbtelėjo ir nusisukęs užmigo. O aš savo planą rezgiau toliau. Iš ryto paskambinau savo studijų laikų draugei, auginančiai ketverių metukų sūnų. Ji net suspiegė išgirdusi mano idėją. Taigi radau šalininkę ir pradėjome ruoštis:

 

● Savo tėvų rūsyje susiradau senučiukę palapinę, kurią teko gerokai palopyti.

 

● Knygyne nusipirkau kelionių vadovą po Lietuvą. Su drauge ilgai ieškojome tinkamo maršruto. Pasirinkome Žemaitijos nacionalinį parką.

 

● Pasižymėjome įžymias vietas, kurias planavome aplankyti:

○  Bukantė - lietuvių klasikės - Žemaitės gimtinė.

○  XV a. medinė Šv.Vyskupo Stanislovo bažnytėlė

○  Didžiausias Žemaitijos ežeras - Plateliai, aplink jį įsikūręs nacionalinis parkas (kuriame apsistosime).

○  Plokštinės miške yra egzotiškiausia turistų lankoma ekspozicija - buvusi sovietinės kariuomenės raketų paleidimo aikštelė. Galima apžiūrėti raketų šachtas, karinio štabo patalpas.

○  Dviejų kilometrų teritorijoje įsikūrusi Žemaičių kalvarija.

 

● Nusipirkome smulkų Žemaitijos žemėlapį ir tiksliai nusibraižėme savo maršrutą. Beje, iš anksto paskambinome į muziejus ir pasiteiravome apie jų darbo valandas.”

 

Draugė pastebėjo, kad ruošai artėjant į pabaigą jų iniciatyva užsikrėtė ir vyras.

 

Kelionė, kaip draugė ir tikėjosi, visiems paliko be galo daug įspūdžių. Pamatyta daug įdomių vietų, išgirsta negirdėtų istorijų. Vaikams įspūdingiausios pasirodė vakaronės prie laužo, tėvai džiaugėsi atitrūkę nuo rutinos, darbo rūpesčių ir miesto triukšmo. Grynas oras, judėjimas ir aplinkos ramybė: pailsėjo galvos, vaikų akys (per visą kelionės laiką taip ir nepasigedo nei žaidimo aparatų, nei televizoriaus) ir šiek tiek net… tėvų piniginė.

Patarimai planuojantiems vykti į žygį:

 

☼  Jei jums patiko mintis leistis su vaikais į savaitės turistinį žygį, visgi iš pradžių ,,jėgoms išbandyti” pasirinkite savaitgalį, t.y., dvi dienas.

 

☼  Iš anksto susipažinkite su vietove, į kurią ketinate vykti. Tėvelis galėtų ten nuvažiuoti ir apsidairyti, išrinkti vietą, kurioje ketinate apsistoti (ar šalia yra maisto prekių parduotuvė, ar yra geriamo vandens šaltinis ir pan.).

 

☼  Jei neketinate apsistoti vienoje vietoje, įsigykite tos vietovės, kurioje planuojate iškylauti, smulkų žemėlapį. Jame nubraižykite tikslų maršrutą. Idealu, jei jūsų maršrutas bus žiedo formos, tuomet jums nereikės grįžinėti atgal jau pramintu takeliu. Žemėlapį prieš kelionę verta  įsipakuoti į polietileną.

 

☼  Jei norite aplankyti kurį nors muziejų, iš anksto sužinokite jo darbo valandas.

 

☼  Jūsų žemėlapyje turėtų būti tiksliai sužymėta, kiek per tą dieną privalote nukulniuoti. Nakvynei rinkitės jau įrengtas stovyklavietes (jų gausu regioniniuose parkuose) arba įsikurkite patys. Tik atminkite - parkuose savivaliauti ir kurti stovyklavietę neleidžiama. Šiaip idealiausia vieta: šalia upės, ežero ar kito vandens telkinio.

 

☼  Stovyklavietę pasistenkite susirasti bent jau dvi tris valandas iki sutemstant.

 

☼  Indai turi būti nedūžtantys: tiks plastmasiniai arba aliuminiai puodeliai, dubenėliai,  gertuvė, šaukštai. Reikės katiliuko, kuriame virsite ,,laukinius” patiekalus.

 

☼  Priklausomai nuo to,  kiek dienų ketinate keliauti, apskaičiuokite maisto atsargas. Kad netektų sunkiai nešti, rinkitės daugiau sausų produktų: kruopų, makaronų. Patys sunkiausi - konservai, todėl jų imkite minimaliai. Sausus produktus įpakuokite į maišelius, o riebius į foliją.

 

☼  Būtiniausi daiktai: virvė, kirvis, mažas metalinis kastuvėlis, žirklės, adatos, siūlai, gabalas polieteleninio audinio (1,5´1,5 m - jei užkluptų lietus, po juo paslėpsite palapinę). Paimkite žibintą, jam atsarginę lempelę ir elementų.

Nepamirškite vaistinėlės, kurioje būtinai turi būti pleistro. Kad jūsų ,,nesuėstų” uodai, pasiimkite apsisaugojimo priemonių.

 

☼  Sudedamą peiliuką pristvirtinkite prie savo diržo, o degtukus įpakuokite į celofaną. Pravartu žygyje turėti sauso spirito tablečių, jei būtų drėgna.

 

☼  Guminės pripučiamos pagalvėlės nedaug užima vietos, bet yra ypač patogios.

 

☼  Drabužiai: dvi poros apatinių baltinių, dvi poros kojinių, lietpaltis, šiltas megztinis. Ypač patogu turėti laisvas brezentines kelnes ir striukę. Brezentinio audinio neperkanda uodai, taigi jie bus puiki apsauga. Palaidines rinkitės laisvomis, bet ilgomis rankovėmis. Nepamirškite kepuraitės su snapeliu ir akinių nuo saulės.

Avalynė turi būti patogi, praleidžianti orą - geriausiai tiks sportiniai batai.

 

☼  Tinkamiausia kuprinė - ,,klasikinė” turistinė.  Drabužius ir maisto produktus kraukite ant dugno, aukščiau ir į kišenėles susidėkite daiktus, kurie visuomet turi būti po ranka.

 

☼  Jei neturite palapinės, galite susikonstruoti tik pastogę. Tam panaudosite pasiimtą politeleno plėvelę, teliks iš susirinktų pagalių pasigaminti rėmus. Ši pastogė jus nuteiks labai romantiškai.

 

☼  Kurdami laužą, jokiu būdu nekirskite medžių. Kiekviename miške apstu nukritusių perdžiūvusių šakų. Be to, kurkite tik tam įrengtose laužavietėse.

 

☼  Ar žinote, kaip teisingai sukurti laužą? Prisiminkite skautų pamokėles. Pirmiausia sudedame popierių, virš jo vieną į kitą atremiame sausų plonų šakelių, virš jų storesnių. Degtuką pakišame prie popieriaus.

Jei laužas vos rusena, galite į jį papūsti arba laikraščiu pavėdinti. Jei pučia stiprus vėjas, laužui iškaskite duobę.

 

☼  Visas degančias šiukšles sudeginkite, o dėžutes nuo konservų sumeskite į iškastas šiukšlėms duobes.

 

☼  Visgi gana paranku pasiimti ir keturkojį draugą. Jis bus patikimiausia jūsų apsauga. Tačiau jei į žygį pasiėmėte savo augintinį, iš anksto pagalvokite, kuo jį šersite.

 

Kitiems metams jau nužiūrėjome Aukštaitijos nacionalinį parką, ketiname aplankyti A.Baranausko, Biliūno muziejus, garsųjį Puntuką, Komarų dvarą. Apsistoti ketiname prie Šventosios krantų… Žodžiu, planų žygiams Lietuvoje yra geram dešimtmečiui į priekį.   

 

Jūratė Petraitienė