Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 

 
 

 
 
 

Sveikata nuo A iki Ž > S - Ž > Gelbėjant žarnyną
Dalintis

Išmatų transplantacija. Skamba visai ne karališkai. Tačiau šios procedūros poveikiu gydant kai kurias ligas džiaugtųsi net karaliai. Apie procedūrą, jos poveikį vaikų sveikatai ir mokslo atradimus kalbamės su šio metodo pradininku Lietuvoje vaikų gydytoju gastroenterologu profesoriumi dr. Vaidotu Urbonu, dirbančiu Vaikų ligoninėje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikose.

Nuo kinų medicinos prieš mūsų erą iki 2013 metų atradimų

Išmatų transplantacija nėra visiškai naujas gydymo būdas. Archeologinių šaltinių duomenimis, tai buvo praktikuojama ne tik Kinijoje IV amžiuje, bet ir daugelio kitų tautų liaudies medicinoje, net beduinų bendruomenėse. Ir šiomis dienomis jį taikė pavieniai gydytojai, bet niekas nedarė mokslinių tyrimų, nerinko ir nesistemino informacijos, kol 2013 metais žurnale apie mediciną ,,New England Journal of  Medcine“ buvo atspausdintas straipsnis, kaip olandų gydytojai sėkmingai pritaikė išmatų transplantaciją žmonėms, sergantiems Clostridium Difficile (CD) bakterijų sukelta infekcija (kai pažeidžiama storojo žarnyno gleivinė, sukeliamas įvairaus sunkumo viduriavimas. Kai kurie asmenys, taip pat ir kūdikiai, gali nešioti bakteriją be ligos simptomų, bet daugeliu atvejų išsivysto sunkus viduriavimas su žarnų uždegimu, retkarčiais tokie ligoniai miršta). Infekcijos šaltinis - užsikrėtę asmenys, užteršta aplinka ir paviršiai.  Olandų gydytojų užfiksuoti rezultatai buvo neįtikėtinai puikūs. Beveik visi jų pacientai pasveiko po vienkartinės išmatų transplantacijos. Anksčiau sergančiuosius CDI gydydavo antibiotikais, kainuojančiais kelis tūkstančius eurų. Tačiau gydymas nebuvo itin efektyvus, pasveikdavo 80-90 proc. žmonių. Tuo tarpu ėmus taikyti išmatų transplantaciją, rezultatas pasiekiamas po pirmos procedūros. O svarbiausia -  tai visiškai nebrangu. Kadangi tyrimų rezultatai buvo akivaizdūs, JAV vaistų agentūra patvirtino, t.y., aprobavo ir išdavė leidimą taikyti šį gydymo metodą. Žinant įprastai ilgai besitęsiančius medicininių metodų tinkamumo įrodymų procesus, šis buvo labai greitas. Ir tai sukėlė didžiulį gydytojų susidomėjimą visame pasaulyje.

Smegenų ir žarnyno ryšys

Prasidėjo savotiškas bumas - daug mokslininkų, tyrėjų, gydytojų ėmė taikyti šį metodą ne tik viduriavimo gydymui, bet ir eksperimentuoti gydant daugelį kitų ligų. Kol kas tokių gerų, šimtaprocentinių rezultatų, kaip gydant CD infekciją, nėra. Daugeliui žmonių fiksuojamas laikinas būklės pagerėjimas. Tiesa, skirtingas: vienas jaučiasi puikiai, kitas - geriau, trečiam - jokio efekto. Kai skirtingų tyrėjų rezultatai irgi yra skirtingi, tada mokslininkai kelia naujus klausimus: kodėl vienam asmeniui tinka, o kitam - ne? Galbūt donoras neatitinka recipiento? Dar 2011 metais mokslininkų grupė labai prestižiniame žurnale ,,Nature“ paskelbė, kad žmonės, pagal žarnyne esančių bakterijų rūšis, gali būti skirstomi į tris grupes (panašiai, kaip kraujo grupės).  Kiti tyrėjai šiam faktui nepritaria, todėl tai irgi dar studijų objektas. Tačiau medicinoje jau seniai įrodytas tamprus ryšys tarp žmogaus smegenų ir žarnyno veiklos. Tai, kas yra žarnyne -  valgyto maisto įvairios medžiagos, bakterijų apykaitos produktai per žarnyno sieneles patenka į kraują, o su juo nunešamos į smegenis. Kaip tik tai profesorių dr. Vaidotą Urboną paskatino domėtis kaip žarnyno bakterinio turinio pokyčiai galėtų paveikti sergančiuosius psichikos ligomis, pav., autizmu, šizofrenija, nervine anoreksija ir kt.

,,Fantastika! Ką jūs padarėte?“

Nuo 2017 metų vasaros Lietuvoje padaryta per 30 išmatų transplantacijų vaikams, turintiems autizmo sutrikimą. Profesorius Vaidotas Urbonas pasakoja, kad šiuo metu atliekami persodinimai yra jo, kaip ir kitų mokslininkų, siekiančių padėti įvairių sutrikimų žmonėms, tyrimų objektas. Jis pasirinko vaikučius, turinčius autizmo sutrikimus. Todėl labai daug kalbasi su tėvais, pasakoja jiems apie pačią procedūrą, jos poveikį, galimą riziką. Tėvai domisi, būna ir patys susiradę informacijos internete, moksliniuose leidiniuose. Apsisprendimo teisė yra tik tėvų. Pasak specialisto, transplantacija autizmo neišgydys, tačiau tai galėtų būti vienas iš gydymo metodų, šalia kitų.  Juo labiau, kad procedūros poveikis daugeliui vaikų fiksuojamas teigiamas. Sulaukta daug šiltų tėvų atsiliepimų, kaip: ,,Fantastika! Ką jūs padarėte? Vaikas pasikeitė!“ Sergančiojo autizmu vaiko būklę gana sunku pamatuoti, tiesiog nėra akivaizdžių kriterijų. Tai gana subjektyvu. Tačiau faktas, kad tėvai atveža savo vaikus ir šeštą, ir septintą kartą tai pačiai procedūrai, patvirtina, kad poveikis tikrai juntamas. Faktas ir tai, kad nė vienam nebuvo sveikatos pablogėjimo. ,,Prisimenu, pirmą procedūrą. Buvo labai sunku ryžtis, - atvirauja gydytojas. - Tačiau buvo labai drąsi mama, kuri trokšdama padėti savo vaikui buvo apkeliavusi kone visą pasaulį, išbandžiusi įvairius gydymo būdus. Praėjus metams po pirmos procedūros, ji vėl sugrįžo pakartoti, nes rezultatas buvo geras. Kitų vaikų tėvai irgi tai vertina, procedūrą kartoja ir šeštą, ir septintą kartą. Jie džiaugiasi, sako, kad vaikai tampa labiau socialūs, geriau bendrauja, mažiau turi baimių, pagerėja apetitas. Ypač geras poveikis tiems, kurie turėjo virškinimo sutrikimų, viduriuodavo ar priešingai - užkietėję viduriai, jausdavo pilvo skausmus. Tokių vaikų pakisdavo ne tik fizinė sveikatos būklė,  bet ir psichinė, pagerėdavo mažylių nuotaika.

Donorai – gerai žinomi vaikai

Kaip atliekama procedūra? Vaikas paguldomas į ligoninę vienai parai. Procedūra daroma kolonoskopo (180 cm. ilgio ir 1,2-1,6 cm. skersmens lankstus instrumentas, turintis sistemą, kuri apšviečia tiriamąjį objektą bei kamerą) pagalba. Jis įkišamas į storosios žarnos pradžią ir suleidžiamas turinys, paimtas iš donoro. ,,Turime du vaikus donorus, kurie yra gerai ištirti. Jie yra visiškai sveiki, žinome net jų genetiką, nes tai vieno mūsų gydytojo vaikaičiai, - pasakoja profesorius. - Išmatos paimamos iš storosios žarnos ir suleidžiamos šviežios į storąją žarną. Dieną prieš sergančiajam skiriama laisvinamųjų vaistų, išvalomas žarnynas. Kitos dienos rytą atliekama procedūra su trumpalaike narkoze, kuri neturi žalingo poveikio. Tą pačią dieną, po pietų, vaikas keliauja namo“. Atmetimo reakcija galima, tačiau be jokių pasekmių. Juk viskas vyksta žarnyne, jei organizmas nepriima, tiesiog išsituštinama, ir viskas. Kad tokia procedūra galėtų paveikti kitus organus, kaip kepenis, inkstus ar širdį, pasaulio duomenų bazėje užfiksuota nėra. Tiesa, viena rizika – akivaizdi: gali sukelti infekciją, jei donoro išmatose, pavyzdžiui, būtų kokios salmoneliozės bakterija. Tačiau dėl to donorai ir yra labai akylai stebimi.

Beje, Vakarų valstybėse jau yra sukurtos kapsulės, kuriose sudžiovintos išmatos. Tokių kapsulių vienu kartu reikia išgerti apie 40 - 60 vienetų. Kapsulės apvalkalas ištirpsta plonajame žarnyne. Galbūt dėl to rezultatas mažiau efektingas, nei išmatų transplantacija kolonoskopiniu būdu.

Lieknėjančios pelės ir nutukimo gydymas

Visai neseniai Vilniaus Santaros klinikų gydytojai pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslu centro mokslininkais. Tai leidžia drąsiau atlikti eksperimentus su pelėmis ir pagal tyrimų išvadas kaupti žinias bei ieškoti tinkamų gydymo būdų žmonėms. Išmatų transplantacijos procedūros irgi iš pradžių buvo atliekamos pelėms. Beje, atkreiptas dėmesys į šiandien žmonėms aktualų reiškinį – transplantacija gali būti taikoma net nutukimo gydymui. Tai pastebėta, kai nutukusioms pelėms buvo persodintos išmatos liesų pelių. Ir persodinta priešingai. Pirmosios  pelės ėmė lieknėti, o liesosios - gausiau ėsti ir tukti. Natūralu, kad šis reiškinys ypač domina šiandieninius mokslininkus, tyrimai su žarnyno turiniu vyksta įvairiomis kryptimis. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad nutukusių žmonių žarnyne labai sumažėja tam tikros bakterijos Akkermansia muciniphila. Todėl šiuo metu pasaulyje vykdomi net 3 tyrimai, tikintis kad nutukusieji gavę stebuklingųjų bakterijų, ims lieknėti. Dr. V. Urbonas tai vertina skeptiškai: ,,Vargu, ar viena bakterija išspręs nutukimo bėdas. Labiau tikėtina, kad jas gali spręsti didesnis kiekis, t.y.,  jei bus tinkamai paveikiama visa žmogaus mikrobiota“.  Mikrobiota - tai žarnyno mikroorganizmų visuma. Manoma, kad žmogaus organizme yra 10 kartų daugiau bakterijų, nei visame kūne žmogus turi ląstelių. Šiandien pasaulyje yra didžiulis susidomėjimas šiuo sąlyginai vadinamu ,,nauju organu“. Mokslinėje ir medicininėje literatūroje tyrimų aprašymų bei straipsnių apie mikrobiotą publikuojama labai daug.

Ką svarbu žinoti mažylio tėvams

Kodėl vieno vaiko žarnynas dirba, kaip laikrodukas, o kito šlubuoja? Ar tam turi įtakos tėvų veiksmai? Kas nutinka ir dėl kokių priežasčių susijaukia natūrali organizmo mikrobiota? Gydytojas sako, kad žarnyno mikrobiotai labai didelę įtaką daro paveldimumas, koks susiformavęs žarnyno paviršius, kokios gleivės, koks skrandžio rūgštingumas, ką žmogus valgo ir kokioje aplinkoje gyvena, kokiu būdu gimė – natūraliai ar per Cezario pjūvį ir kt. Tinkamai formuotis mažylio žarnyno mikrobiotai gali padėti ir tam tikri tėvų įpročiai bei žinios apie mitybą ir higieną: 

1. Svarbi ekologija namuose. Tai ne tik tinkamas vaiko amžiui maistas, bet ir ekologiškai švarūs indai – lėkštės, įrankiai, net keptuvė (su teflonu reikėtų vengti). Viskas, ką mes gauname sintetinio per plastikinius indus, masinės gamybos produktus, po truputį gali kauptis žarnyne. Tai kenkia virškinimo sistemai, kartu silpnina imunitetą. Prieš 30-40 metų, kai Lietuvoje nebuvo tiek daug plastiko, o maistas buvo gaminamas namuose, kai kurių ligų, tokių sunkių, kaip autoimuninių (organizmas ima naikinti savo sveikas ląsteles), alerginių buvo registruojama kur kas mažiau.

2. Nėra gerai perdėtas sterilumas ir švara. Sterilumas yra būtinas ligoninėse, kur reikia su dezinfekuojančiais skysčiais plauti ne tik patalpas, bet ir rankas. Namų ar sodo aplinkoje yra kitaip.  Nereikia jokių specialių muilų ar dezinfekcinių servetėlių, su kuriomis uolios mamos mėgsta valyti visus paviršius, durų rankenas, žaislus, mažylių rankutes. Muilą naudoti reikia, bet mums įprastą, be jokių papildų ir poveikio stiprintojų. ,,Iš rankų mažyliui iškrito atkąstas obuolys? Nieko baisaus, pakelkite, pavalykite ar nuplaukite po tekančiu vandeniu ir vėl duokite vaikui, - pataria profesorius. - Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad imuninė sistema silpnėja žmogui gyvenant sterilioje aplinkoje, nes kiekviena bakterija, patekusi į organizmą (bloga ar pusiau bloga), treniruoja imuninę sistemą“.  Žinoma, visiškai nesilaikant higienos, labiau rizikuojama užsikrėsti infekcinėmis žarnyno ligomis, kuriomis kartą persirgus, imunitetas nesusiformuoja (roto, noro virusai). Šiuo atveju gydytojas nori atkreipti dėmesį į tai, kad būtina gyventi švariai, bet ne steriliai.

3. Perteklinis probiotikų naudojimas. Vadinamosios gerosios bakterijos pastaraisiais metais tapo itin madingos. Jų gydytojai skiria per dažnai, o ir patys žmonės gausiai vartoja nesigilindami, ar jiems tuo metu jų reikia. Medicinoje iki šiol neatsakytas klausimas: kiek ir kokiais atvejais probiotikai yra naudingi? Gydytojas sako, kad jų reikia sergant viduriavimą sukeliančiomis ligomis, po antibiotikų kurso, bet ne daugiau. Tai nėra panacėja nuo visų ligų, nereikia jų gerti peršalus, negalima skirti, jei užkietėję viduriai. Nėra duomenų, kad probiotikai pakenktų, tačiau reikia žinoti, kad tai mūsų organizmui svetima bakterija. Poveikis laikinas, nutraukus kursą, jų organizme nelieka, probiotikai žarnyne neužsisėja.

Kodėl skiriasi per operaciją ir natūraliai gimusių vaikų mikrobiota?

Vaiko žarnyno mikrobiota formuojasi pirmuosius trejus metus. Kiekvieno naujagimio prigimtinė mikroflora yra individualios sudėties. Jai didžiulę įtaką daro pirmoji pažintis su į pilvelį pakliuvusiomis medžiagomis: ar tai bus mamos pieno lašai, ar seilės, kuriose bus mamos krūties ar mamos gimdos kaklelio gleivių mikrobiota. Pasaulyje daugėjant Cezario pjūvio operacijų gydytojai atkreipia dėmesį, kad per operaciją gimusieji dažniau serga įvairiomis ligomis. Mokslininkai nustatė, kad vaikų, gimusių natūraliu būdu, ir sekcijos pagalba mikrobiotos sudėtis skirtinga. Pasak profesoriaus dr. Vaidoto Urbono, šiandien svarstoma, ar įmanoma padėti Cezario operacijos būdu gimusiam naujagimiui? Manoma, kad – taip. Beveik neabejojama, kad naujagimis, slinkdamas mamos gimdymo takais, iš jų ir gauna pačios gamtos sukurtų reikiamų mikroorganizmų iš mamos, kurie turi itin didelę reikšmę formuojantis žmogaus žarnyno mikroflorai. Todėl svarstoma, ar per sekciją gimusio mažylio lūpų nebūtų tikslinga patepti suvilgytu tamponėliu iš mamos gimdymo takų? Vaikų gydytojas gastroenterologas sako, kad pasaulyje apie tai kalbama vis garsiau, nors tyrimų atliekama dar per mažai. Tačiau jau nuo kitų metų Lietuvoje norima imtis šios praktikos. Tiesa, tai būtų daroma tik suderinus su tėvais, išaiškinus galimą riziką ir tik toms gimdyvėms, kurios pačios pageidautų.

Miglė Volungė

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos ,,Žarnyno infekcinių ligų profilaktika“ priemonė ,,Mažylio mitybos ir aplinkos higiena“ 

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą